Viduržemio jūros sala padalinta į tarptautiniu mastu pripažintą Kipro Respubliką, kuri yra ES narė, ir šiaurinę valstybėlę, įkurtą 1974 metais Turkijai pradėjus invaziją po Graikijos remiamo perversmo.
Kipro turkai 1983 metais paskelbė nepriklausomą valstybę, bet ją pripažįsta tik Turkija. Tarptautinė bendruomenė pripažįsta šalies pietinę dalį administruojančią Kipro graikų vyriausybę.
Buvęs Kipro užsienio reikalų ministras N.Kristodulidis žurnalistams sakė, kad susitikimas buvo mandagumo vizitas ir kad jis netrukus vėl susitiks su E.Tataru, tačiau nepasakė, kada.
„Neišgirdau nieko, ko nesitikėjau... Pasakiau, kad išliksiu atviras, nepaisant mūsų skirtingų požiūrių, – sakė N.Kristodulidis. – Nesu čia tam, kad mėtyčiausi kaltinimais.“
„Mane domina turinys. Mane domina rezultatai. Mane domina, kaip pasiekti mūsų tikslą, kuris yra ne kas kita, kaip išeiti iš aklavietės“, – pridūrė jis.
N.Kristodulidis laimėjo įtemptus vasario 12 dieną vykusius prezidento rinkimus ir kovo 1 dieną oficialiai pradės eiti šias pareigas.
Jis teigė, kad ir toliau teigiamai vertina galimybę po beveik šešerių metų atnaujinti oficialias derybas pagal Jungtinių Tautų skėčiu.
„Tai nebuvo diskusija apie esminius klausimus. Tai nebuvo derybos“, – sakė jis.
Diplomatams sunkiai sekėsi išjudinti Kipro derybų eigą, nes E. Tataras primygtinai reikalauja pripažinti dvi atskiras suverenias valstybes, atmesdamas laisvo federacinio modelio, kurį skatina JT, idėją.
„Išreiškiau mūsų pasiryžimą padaryti viską, kas įmanoma, kad išeitume iš aklavietės, visuomet laikantis JT nustatytų gairių, bet taip pat vadovaujant ES“, – sakė N.Kristodulidis.
Po dvi valandas trukusio susitikimo JT kontroliuojamoje Nikosijos buferinėje zonoje JT paskelbtame pareiškime sakoma, kad abu lyderiai „surengė neformalią diskusiją, kuri buvo atvira ir konstruktyvi“.
Jame teigiama, kad N.Kristodulidis ir E.Tataras aptarė keletą klausimų, įskaitant neseniai Turkiją ir Siriją sukrėtusį žemės drebėjimą.
Ankstesnės JT taikos derybos dar nedavė rezultatų. Vėliausios derybos, vykusios 2017-ųjų liepą Krans Montanoje, Šveicarijoje, žlugo.