Nuvertino Skripalių apnuodijimo žalą
V.Putinas teigė, kad buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimas Jungtinėje Karalystėje nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ yra „šnipų istorija, neverta nė penkių kapeikų“.
15min primena, kad į S.Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimą 27 Vakarų šalys, įskaitant Lietuvą, reagavo išsiųsdamos 123 rusų diplomatus. Maskva atsakė tuo pačiu. Istorija taip pat sulaukė didžiulio pasaulio žiniasklaidos susidomėjimo.
Tiek JAV, tiek ES pernai dėl šios atakos Rusijai skyrė sankcijas.
Londonas taip pat sustabdė visus planuotus aukšto lygio dvišalius susitikimus, o ministrai ir karališkosios šeimos nariai atsisakė dalyvauti praeitą vasarą Rusijoje vykusiame Pasaulio futbolo čempionate.
Prieš susitikdamas su JK premjere Theresa May Didžiojo dvidešimtuko (G20) forumo užkulisiuose, V.Putinas sakė manąs, kad „Rusija ir JK suinteresuotos visiškai atkurti santykius“.
Tačiau Dauning Strito atstovas spaudai CNN trečiadienį sakė, kad Th.May ir V.Putino susitikimas „neatspindi santykių normalizacijos“.
„Būtume atviri kitokiems santykiams su Rusija, tačiau jei tai įvyks, Rusija turi sustabdyti savo veiklą, pažeidžiančią tarptautinius susitarimus ir kenkiančią kolektyviniam saugumui, kaip nutiko Solsberio gatvėse“, – pakeliui į forumą sakė Th.May.
Neigė įrodytą įtaką rinkimams
Interviu V.Putinas neigė JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad Rusija sistematiškai kišosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Kremliaus vadovas Maskvos veiklą pavadino „mistiniu kišimusi“.
Balandį paviešintoje redaguotoje R.Muellerio tyrimo ataskaitoje patvirtinamos kitų JAV teisėsaugos tarnybų išvados, kad Kremlius bandė daryti įtaką rinkimams. Rusijai sankcijos už šiuos veiksmus buvo skirtos dar 2017 metais.
Pasaulio žiniasklaida plačiai aprašė Sankt Peterburge įsikūrusį vadinamąjį „trolių fabriką“, kurio darbuotojai skleidė melagingas naujienas ir socialiniuose tinkluose kurstė nesantaiką. Ši įmonė priklauso artimam V.Putino sąjungininkui Jevgenijui Prigožinui.
Neužsiminė apie homoseksualų persekiojimą
V.Putinas interviu „The Financial Times“ tikino, kad homofobija Rusijoje nėra problema.
„Nebandau nieko įžeisti, kadangi buvome pasmerkti už menamą homofobiją. Tačiau neturime jokių problemų su LGBT žmonėmis. Dievas mato, tegu jie gyvena kaip nori“, – kalbėjo šalies prezidentas.
2013 metais Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą, draudžiantį „netradicinių seksualinių santykių propagavimą“ nepilnamečiams. Nusižengimas šiam įstatymui užtraukia administracinę atsakomybę. Žmogaus teisių gynėjų organizacijos įstatymą pasmerkė kaip skatinantį homofobiją.
2017 metais rusų tiriamosios žiniasklaidos laikraštis „Novaja Gazeta“ paskelbė apie Rusijos Federacijos respublikoje Čečėnijoje vykdomą homoseksualų valymą. Pranešama, kad daugiau nei šimtas vyrų buvo suimti ir kankinami, mažiausiai trys iš jų – nužudyti. Valymus organizavę pareigūnai ligi šiol nėra nubausti.
Žmogaus teisių stebėtojų organizacija „Human Rights Watch“ 2019-ųjų žiemą skelbė apie naują LGBT bendruomenės narių persekiojimo Rusijoje bangą.
Europos regiono Tarptautinė lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų asociacija (ILGA-Europe) įvardija Rusiją kaip vieną nepalankiausių Europos šalių LGBT bendruomenei. Nuo jos atsilieka tik Armėnija, Turkija ir Azerbaidžanas.
Nutylėjo karo Sirijoje kainą
V.Putinas tikino, kad karinė Rusijos intervencija Sirijoje padėjo stabilizuoti padėtį regione, buvo nužudyta tūkstančiai radikalių islamistų, išsaugotas prezidento Basharo al Assado režimas ir Sirijos valstybingumas.
Pasak Kremliaus vadovo, šiame kare Rusijos karinės pajėgos įgavo neįkainojamos kovinės patirties.
Tačiau derėtų prisiminti, kad pilietinis karas Sirijoje 2011 metais prasidėjo nuo taikių protestų prieš B.al Assadą, kurie buvo žiauriai numalšinti. Rusijos ir Irano remiamas režimas vis dar kritikuojamas dėl žmogaus teisių pažeidimų, bet po aštuonerių metų karo tarptautinė bendruomenė jau nebekalba apie diktatoriaus nuvertimą.
Karo metu žuvo 500 tūkst. žmonių, dar 5 mln. sirų turėjo palikti šalį.
Melavo dėl oligarchų
V.Putinas pareiškė, kad Rusijoje nebėra oligarchų ir privačių didelių kompanijų, besinaudojančių savo artumu valstybei, kad gautų lengvatų.
„Visų pirma, jūs žinote, kad mes nebeturime oligarchų. Turime didelių įmonių, privačių, yra jų ir su valstybės dalyvavimu. Tačiau aš nežinau tokių didelių kompanijų, kurios naudotųsi tam tikromis nuolaidomis iš artimumo valdžios institucijoms“, – pabrėžė jis.
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas, Rusijos reikalų ekspertas Marius Laurinavičius 15min tikino, kad šalyje oligarchų – apstu.
„Galima interpretuoti nebent taip, kad visi oligarchai yra pavaldūs Federalinei saugumo tarnybai ir Rusijos valdžios struktūroms. <...> Visos šnekos, kad oligarchai gali daryti kažkokią įtaką, kažką pakeisti, neturi jokio pagrindo“, – teigė analitikas.
Pasak M.Laurinavičiaus, oligarchai Rusijoje nebeturi valdžios šalies prezidentu 2000 metais tapus V.Putinui.
Pasitelkė neaiškią „statistiką“
Pakartojęs mėgstamą frazę, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia XX a. geopolitinė katastrofa, V.Putinas tikino, kad daugiau nei 70 proc. SSRS gyventojų pasisakė už pasilikimą Sąjungoje.
Neaišku, iš kur gautus duomenis panaudojo V.Putinas, tačiau to meto požiūrį į nepriklausomybę atspindi buvusiose sovietinėse respublikose vykę referendumai dėl nepriklausomybės.
1991 metais Lietuvoje už nepriklausomybės paskelbimą pasisakė per 90 proc. rinkėjų, Latvijoje – 74,9 proc., Estijoje – 78,4 proc., Sakartvele – 99.5 proc., Armėnijoje – 72.46 proc., Ukrainoje – 81,7 proc., Moldovoje – 98,72 proc. žmonių.
