Išslaptintos bylos atskleidžia Londono nuogąstavimus dėl perbėgėlio sovietų šnipo

Jis buvo šnipas, įskundęs priešui daugelį kitų. Išslaptinti Didžiosios Britanijos vyriausybės dokumentai atskleidžia, kad 1985 metais vieno aukšto rango KGB agento sprendimas pereiti į priešininkų stovyklą sukėlė į domino kaladėlių griūtį panašų diplomatinį atsaką, kuris, kaip baiminosi pareigūnai, galėjo sužlugdyti santykius su Sovietų Sąjunga, pradėjusius šilti Šaltojo karo pabaigoje.
Olegas Gordijevskis
Olegas Gordijevskis / Scanpix/UPPA/Photoshot nuotr.

Kai abi šalys pasiuntė viena kitos šnipus krautis daiktus, Didžiosios Britanijos ambasadorius Maskvoje Bryanas Cartledge'as vaizdžiai perspėjo apie pavojų, kurį kelia abipusio slaptųjų agentų deportavimo spiralė. Savo depešoje Londonui jis rašė: „Niekada nemėginkite paleisti šlapimo čiurkšlę toliau negu skunsas: jis pasižymi svarbiais natūraliais privalumais.“

Šį skandalą įžiebė KGB šnipo Olego Gordijevskio sprendimas išversti kailį. Ilgiau negu dešimtmetį jis perdavinėjo Londonui Kremliaus paslaptis, o kai Maskvai kilo įtarimų, Britanijos agentai slapta išvežė jį iš Rusijos automobilio bagažinėje.

Žvalgybos istorikai laiko O.Gordijevskį, turėjusį Hetmano slapyvardį, vienu iš svarbiausiu tuomečių šnipų.

Žvalgybos istorikai laiko O.Gordijevskį, turėjusį Hetmano slapyvardį, vienu iš svarbiausiu tuomečių šnipų.

Britanijos nacionalinio archyvo dokumentai, paviešinti sukakus 30 metų slaptumo terminui, rodo, kad O.Gordijevskis buvo laikomas tokiu vertingu, kad premjerė Margaret Thatcher leido pamėginti susitarti su Maskva: jeigu to šnipo žmonai ir dukroms bus leista išvykti į Londoną, Britanija neišsiųs visų KGB agentų, kuriuos įskundė tas šnipas.

Maskva pasiūlymą atmetė, o M.Thatcher nurodė deportuoti 25 Sovietų Sąjungos piliečius, nors tokiam žingsniui nepritarė užsienio reikalų sekretorius Geoffrey Howe'as. Jis norėjo, kad būtų išsiųsti tik devyni asmenys, baimindamasis, kad masinė deportacija gali sužlugdyti ryšius su Maskva tuo metu, kai Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas pradėjo mažinti konfrontaciją tarp Kremliaus iš Vakarų šalių.

Viename savo pranešime G.Howe'as rašė, kad „rusai tikriausiai įšaldys anglų ir sovietų dialogą – galbūt net 2-3 metams“.

Maskva atsakydama išsiuntė 25 britus, išprovokuodama antrąjį deportacijų raundą, per kurį abi šalys paskelbė nepageidaujamais asmenimis dar po šešis pareigūnus. Kita vertus, G.Howe'o nuogąstavimai neišsipildė: abiejų šalių diplomatiniai ryšiai nenutrūko.

Išslaptintos bylos rodo, kad M.Thatcher pritarė Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijai „nubrėžti brūkšnį po Gordijevskio epizodu“ ir nedeportuoti to šnipo demaskuotų Čekoslovakijos, Bulgarijos ir Rytų Vokietijos agentų.

O.Gordijevskio šeima buvo šešerius metus nepaliaujamai stebima KGB agentų, kol galiausiai 1991 metais pabėgėlio artimiesiems buvo leista išvykti į Angliją.

M.Gorbačiovas ir M.Thatcher toliau plėtojo konstruktyvius ryšius. Tarp 1985 metų dokumentų esama šiltų sveikinimų, pasiųstų abiejų lyderių vienas kitam gimtadienių proga.

O.Gordijevskio šeima buvo šešerius metus nepaliaujamai stebima KGB agentų, kol galiausiai 1991 metais pabėgėlio artimiesiems buvo leista išvykti į Angliją.

2007 metais karalienė Elizabeth II apdovanojo O.Gordijevskį Šv.Mykolo ir šv.Jurgio kavalieriaus ordinu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų