Pasitikėjimas
„Pamirškite kalbas apie kylančią temperatūrą ar nešvarias anglis. Tikrasis derybininkų laukiantis iššūkis šioje itin svarbioje konferencijoje yra pasitikėjimas, ar tiksliau – jo stoka“, – rašo BBC.
Visos esminės partnerystės, kurios nulėmė 2015-ųjų Paryžiaus klimato konferencijos sėkmę, patyrė iššūkių.
Kinija ir JAV tąkart sugebėjo sutarti ir susitarti, tačiau po ketverių Donaldo Trumpo prezidentavimo metų ir augančios priešpriešos, šios šalys žiūri viena į kitą su vis didesniu įtarumu.
Prieš šešerius metus Prancūzijoje į priekį visus stūmusi taip vadinama „didelių ambicijų koalicija“, kurią sudarė mažosios salos, besivystančios ekonomikos šalys ir Europos Sąjunga, dabar taip pat jau nebėra ta jėga, kuri buvo.
Negana to, iškyla ir problemų su finansavimu, rašo BBC: pasitikėjimo šiuo kritiškai svarbiu metu nepridėjo ir neištesėtas tarptautinės bendruomenės pažadas skirti 100 milijardų dolerių paramą besivystančioms šalims, kad šios galėtų kovoti su klimato kaita.
Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime Romoje, prieš pat skrendant į Glazgą, kalbėjęs Jungtinių Tautų (JTO) generalinis sekretorius Antonio Guterresas taip pat pabrėžė pasitikėjimo svarbą.
„Jei norime tikros sėkmės, o ne tik jos miražo, mes privalome turėti daugiau ambicijų ir imtis didesnių veiksmų. Tik didžiulė politinės valios mobilizacija gali padaryti tai įgyvendinama, o tam reikia pasitikėjimo tarp pagrindinių dalyvių“, – cituoja jį Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas.
Jei Glazge susirinkę lyderiai nesugebės įveikti šiandien jaučiamo pasitikėjimo trūkumo, konferencija gali ir nepasiekti joje keliamų tikslų.
Patikimumas
Raktas į bet kokią Glazgo konferencijos sėkmę yra ir priimančios šalies kišenėje, rašo BBC. Prieš šešerius metus konferenciją organizavusi Prancūzija yra plačiai laikoma pavyzdžiu, kaip tai reikėtų padaryti.
Nors Didžiajai Britanijai neabejotinai kyla iššūkių šioje srityje, tačiau ji taip pat turi ir užtarnauto pasitikėjimo.
„Jungtinė Karalystė daug metų ėjo pirmosiose gretose“, – pabrėžia patyręs derybininkas Kavehas Guilanpouras, šiuo metu dirbantis Klimato ir energetikos sprendimų centre.
Anot jo, tvirtas vyriausybės įsipareigojimas Paryžiuje sutartam tikslui – iki amžiaus vidurio pasiekti, jog šalis į atmosferą neišskirtų daugiau anglies dvideginio, negu sugeba suskaidyti – kuria patikimumą.
Kita vertus, ta pati Jungtinė Karalystė sulaukia kritikos dėl planų Kumbrijoje atidaryti anglies kasyklą ar, kaip paskelbta praėjusią savaitę, perpus sumažinti vienam keleiviui tenkančius mokesčius vietiniuose skrydžiuose.
Pasak BBC, net ir dar svarbesnis yra sprendimas sumažinti tarptautinio vystymo paramą nuo 0,7 iki 0,5 proc. vidaus produkto.
Tokiais veiksmais, kai kurių ekspertų teigimu, JK premjeras Borisas Johnsonas ir jo ministrų kabinetas patys sau apsunkino gyvenimą.
-
Prieš COP 26 Glazgą užplūdo protestuotojai, atvyko ir G.Thunberg
-
Šaltiniai: G-20 lyderiai sutarė dėl 1,5 laipsnio klimato kaitos tikslo
-
Glazge oficialiai prasidėjo dvi savaites truksiantis JT klimato viršūnių susitikimas
-
G-20 šalys įsipareigojo dėl klimato neutralumo, anglis deginančių jėgainių
-
Prezidentas dalyvaus klimato kaitos konferencijos vadovų susitikime Glazge
Darbų kiekis
Vienu didžiausių COP26 tenkančių iššūkių yra tiesiog konferencijai tenkančio darbo kiekis, konstatuoja britai.
Dėl COVID-19 pandemijos atidėtas praėjusių metų susitikimas yra viena to priežastis, tačiau papildomą naštą užkrovė ir iš esmės nevaisingos derybos – delegatai mielai bendravo, tačiau atsisakė priimti sprendimus iki tol, kol susitiks akis į akį.
Glazgo konferencijos darbotvarkė yra milžiniška, ypač – kovos su klimato kaita finansavimo klausimuose. Taip pat yra likę neišspręstų sudėtingų detalių dėl to, kaip bus įgyvendinamas Paryžiaus susitarimas.
Skaidrumas, anglies rinkos ir vienodo termino anglies dvideginio emisijų sumažinimui visus šešerius metus slydo derybininkams pro pirštus, pabrėžia BBC.
K.Guilanpouro teigimu, yra didelė rizika, kad po dviejų savaičių derybų svarbiausia žinute taps nesugebėjimas susitarti dėl kurios nors santykinai nedidelės problemos, o itin didelis susikaupusių darbų kiekis reiškia, kad kai kurie jų gali sukelti ir labai didelių pasekmių turinčius vėlavimus.
Derybų procesas
Kaip rašoma BBC straipsnyje, nemažą dalį dalyvių taip pat kamuoja ir jausmas, kad šis JTO derybų procesas yra nepajėgus pasiekti norimų tikslų – būtinybė, kad 197 dalyviai pasiektų sutarimą bei perdėm teisiška ir techniška kalba reiškia, kad tikrosioms deryboms belieka ne tiek ir daug erdvės.
Šioje konferencijoje Jungtinė Karalystė yra pasiryžusi tikrais pavyzdžiais pademonstruoti, kad kova su klimato kaita gali būti naudinga tiek planetai, tiek verslui.
Negana to, COP26 šeimininkai taip pat viliasi pasiekti ir keletą šalutinių susitarimų – dėl miškų naikinimo, metano dujų, anglies ir aplinkosaugos. Jungtinė Karalystė tiki, kad konferencija turi būti matoma ne tik kaip nuobodžių pokalbių studija, bet kaip vieta, kurioje būtų pristatomos geriausios praktikos, o veiksmai sulauktų padrąsinimo.
Atskaitomybės faktorius yra būtinas, nes kitaip šalys gali pažadėti ir įsipareigoti įgyvendinti visiškai bet ką.
BBC teigimu, kai kurie dalyviai tiki, kad klimato krizė dabar jau yra tokia rimta, kad konferencija turėtų priimti aiškias reformas, kurios atneštų ir vadinamuosius „meduolius“ ir „botagus“, skirtus tam, kad šalys įgyvendintų savo įsipareigojimus.
Pasak Antigvai ir Barbudai konferencijoje patariančios dr. Deboros Brosnan, atskaitomybės faktorius yra būtinas, nes kitaip šalys gali pažadėti ir įsipareigoti įgyvendinti visiškai bet ką.
Rezultatas
Politikai, derybininkai ir žurnalistai mėnesių mėnesius nesutaria, ką turėtų pasiekti ši konferencija, kad galėtume laikyti ją sėkminga.
Pastaruosius 15 metų apie klimato kaitą rašančio BBC žurnalisto Matto McGratho teigimu, Glazgas – ne 2015 metų Paryžiaus ar 2009 metų Kopenhagos konferencijos, kai aiškus pasiektas ar nepasiektas rezultatas parodė sėkmę ar nesėkmę.
Pasak jo, Jungtinės Karalystės tikslas neleisti pasauliniam klimato atšilimui peržengti 1,5 laipsnio ribos skamba gražiai, tačiau visiškai neatskleidžia milžiniško ambicijų pokyčio, reikalingo jam pasiekti.
BBC siūlo pasižiūrėti iš arčiau į JK siūlymą sukurti kelio žemėlapį, kuris iš esmės reikštų, kad kiekviena šalis peržiūri savo anglies dvideginio emisijos mažinimo planus daug dažniau nei kas penkerius metus, kaip yra numatyta dabar.
Daug labiau tikėtina, kad konferencija pasibaigs aršiomis diskusijomis, kuriose besivystančios šalys atmes bet kokį bandymą įpareigoti jas patobulinti savo tikslus po metų ar trejų.
Tokiu atveju Jungtinei Karalystei gali tekti pasitenkinti „skysta“ politine deklaracija, kuri siekia daugiau, tačiau iš tiesų nieko neįpareigoja.
Visi šalutiniai įsipareigojimai, kaip antai – metano bei transporto emisijų sumažinimas ir kitos, gali likti neįgyvendinamu norų sąrašu, labiau skirtu pasirodyti.
Kai paskutinysis sprendimas bus priimtas, iš Jungtinės Karalystės ir kitų šalių galima tikėtis svaiginančių interpretacijų, kuriomis bus bandoma įtikinti pasaulį, kad Glazgo konferencija pasiekė tai, ką turėjo pasiekti, pažymima straipsnyje.
„Naujienų reportažai dažnai kreipia dėmesį į politinį spektaklį, o ne į tikrąsias problemas. Retorinė lyderystė sumaišoma su tikrąja“, – sako Richardas Blackas, buvęs BBC aplinkosaugos korespondentas.
Anot jo, tam, kad nepamirštume esminio klausimo – ar tikimybė išlaikyti atšilimą ties 1,5 laipsnio riba padidėjo, reikėtų nepamiršti auksinės taisyklės ir žiūrėti į tai, ką pasaulio vadovai darys, o ne tai, ką jie kalbės.
