Garsus muzikantas iš Rusijos Borisas Grebenščikovas feisbuke vėl priminė šią istoriją, kuriai jau beveik aštuoniasdešimt metų. Veikiantieji istorijos asmenys – bene žymiausias visų laikų Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis (berniukas, kuris skendo), Nobelio premijos laureatas ir penicilino atradėjas Alexanderis Flemingas (berniukas, kurį išleido į mokslus) ir abiejų jų tėvai.
Ši istorija, daugybę kartų įvairiuose šaltiniuose pakartota nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, turi daug variacijų ir skiriasi detalėmis, bet jos esmė gana tiksliai persakyta B.Grebenščikovo feisbuko žinutėje.
Kaip rašoma muzikanto publikuotame tekste, XX amžiaus pradžioje Škotijoje fermeris sutemose ėjo pro liūną ir išgirdo pagalbos šauksmą: pelkėje skendo berniukas (kitose istorijos versijose berniukas skendo ežere ar tvenkinyje).
Fermeris rado ilgą tvirtą šaką ir padėjo berniukui išsigelbėti. Šis nuskubėjo namo, o kitą dieną fermerį aplankė turtingas džentelmenas. Jis prisistatė vaiko tėvu ir pasiūlė pinigų už sūnaus išgelbėjimą.
Gelbėtojas griežtai atsisakė piniginio atlygio, tvirtindamas, kad kiekvienas jo vietoje būtų pasielgęs taip pat. Tuo metu į kiemą išėjo fermerio sūnus. Pamatęs berniuką džentelmenas pateikė kitokį pasiūlymą: jis pasiims fermerio sūnų į Londoną ir sumokės už jo mokslus.
Po kelerių metų fermerio vaikas, A.Flemingas, baigė mokyklą, po to – medicinos koledžą, atrado antibiotiką peniciliną ir tapo įžymus visame pasaulyje. O dar vėliau džentelmeno sūnus W.Churchillis pateko į ligoninę su sunkios formos plaučių uždegimu. Ir tada jo gyvybę išgelbėjo A.Flemingo penicilinas.
Istorija baigiama moralizuojančia W.Churchillio citata: „Tai, ką jūs padarysite, neabejotinai sugrįš pas jus.“
Istorija graži ir pamokanti, tačiau neturinti savyje nė krislo tiesos. Pirmiausia į jos chronologinius rėmus neįtelpa jos veikėjų biografinės detalės.
W.Churchillis gimė 1874 metų lapkričio 30-ąją. Tad net pačioje XX amžiaus pradžioje jam buvo jau daugiau nei 25 metai. Tuo metu jis jau buvo spėjęs sudalyvauti kariniuose konfliktuose Kuboje, Indijoje, Sudane ir Pietų Afrikoje, pabuvoti būrų nelaisvėje ir iš jos pabėgti. 1900-aisiais W.Churchillis buvo išrinktas Didžiosios Britanijos parlamento nariu, tad jau seniai buvo išaugęs iš pelkėje skęstančių berniukų amžiaus.
Jo tėvas lordas Randolphas Churchillis, kuris neva apmokėjo A.Flemingo mokslus, apskritai mirė XIX amžiaus pabaigoje – 1895-aisiais.
A.Flemingas gimė 1881 metais ir XX amžiaus pradžioje jau buvo suaugęs jaunuolis. 1895 metais jis jau buvo baigęs pradinį mokymą ir išvyko į Londoną pas vyresnį brolį Thomasą mokytis toliau. 1901 metais jis įstojo į Šv. Marijos ligoninės medicinos mokyklą. Gyveno ir už mokslus mokėjo iš gautos stipendijos ir dėdės palikimo.
Tarptautinė Churchilio draugija (International Churchill Society) ne kartą buvo priversta neigti šį mitą apie tariamą W.Churchillio ir A.Flemingo ryšį. Pasak jos, nėra jokių istorinių duomenų, kad W.Churchillis tuo metu ar bet kada būtų skendęs Škotijoje. Taip pat nėra jokių duomenų, kad R.Churchillis būtų mokėjęs už A.Flemingo mokslus. Tą patvirtino ir dabar jau miręs oficialusis W.Churchillio biografas seras Martinas Gilbertas.
1943 metų pabaigoje, po Kairo ir Teherano konferencijų W.Churchillis iš tiesų rimtai susirgo plaučių uždegimu. Tuo metu jis buvo Tunise. Tačiau jo liga gydyta ne penicilinu o kitu antibiotiku sulfadiazinu.
Anksčiausias šaltinis, kuriame papasakotas šis mitas yra amerikiečių žurnalas „Coronet“, 1944 gruodį publikavęs Arthuro Gladstone'o Keeney apsakymą „Dr. Lifesaver“ (angl. – Daktaras Gelbėtojas). Vėliau mitas įvairiomis formomis pakartotas kituose spausdintuose leidiniuose, o naujausiais laikais įvairiomis kalbomis pasklido po įvairias interneto platformas ir socialinius tinklus (1, 2, 3, 4, 5, 6, 7).
15min verdiktas: melas. Nėra jokių istorinių duomenų apie W.Churchillio ir A.Flemingo ryšį, apie tariamą W.Churchillio skendimą Škotijoje ir A.Flemingo mokslų finansavimą iš R.Churchillio kišenės. W.Churchillis nuo plaučių uždegimo gydytas ne penicilinu. Taip pat realios šios istorijos veikėjų biografijos neįtelpa į chronologinius pasakojamos istorijos rėmus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
