Istorija sufleruoja, kad vakcina nuo koronaviruso pasaulyje gali nebūti padalinta vienodai

Istorija sufleruoja, kad vakcina nuo koronaviruso pasaulyje gali nebūti padalinta vienodai: kelios turtingos šalys jau dabar yra pasirašiusios susitarimų, užtikrinančių vakcinas visai jų populiacijai. Jos nebūtinai norės dalytis vakcinomis su mažiau pasiturinčiomis valstybėmis.
Indonezijoje vaikai skiepijami nuo poliomielito
Indonezijoje vaikai skiepijami nuo poliomielito / AFP/„Scanpix“ nuotr.

1955 metų balandį pasaulį apskriejo žinia: JAV virusologas Jonas Salkas sukūrė saugią vakciną nuo poliomielito. Šalies prezidentas Dwightas Eisenhoweris tuomet su ašaromis akyse mokslininkui dėkojo už tai, kad bus išgelbėtos daugybės vaikų gyvybės.

NYU Grossmano medicinos mokyklos profesorius Davidas Oshinsky „The Washington Post“ sakė, kad tuomet JAV lyderiai nelaikė to Amerikos vakcina, o galvojo, kad tai – amerikiečių dovana pasauliui.

VIDEO: Optimistiškiausias scenarijus – skiepytis nuo COVID-19 galėsime nuo kitų metų vidurio, bet norinčių mažiau nei pusė gyventojų

Tačiau po 50-ies metų tonas yra pasikeitęs. Koronaviruso pandemijos metu vakcinos svarba auga kasdien. Daug vilčių šią savaitę suteikė žinia, kad „Pfizer“ klinikinių tyrimų rezultatai parodė, jog jų kuriamos vakcinos efektyvumas yra 90 proc.

Tačiau šalims gręžiantis į „vakcinų nacionalizmą“, kai kurie žmonės skiepų gali tikėtis greičiau nei kiti.

Visuomenės sveikatos ekspertai įspėja, kad geriausia vakcinas išdalyti pagal poreikį, ne tautybę.

„Mūsų sveikatos apsaugos interesas yra bandyti ir padėti kitoms šalims atsikratyti COVID-19 protrūkio“, – sako Walteris Orensteinas, Emory universiteto Vakcinų centro direktorius.

Tačiau panašu, kad pasaulis eina priešinga linkme, rašo „The Washington Post“.

Turtingos šalys, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę, jau skyrė milijonus dolerių įvairių vakcinų bandymams. Kinija ir Rusija jau pradėjo naudoti savo vakcinas, tiesa, jų saugumu ir efektyvumu sveikatos apsaugos ekspertai abejoja.

Daugiau nei 150 šalių prisijungė prie „Covax“ – tarptautinės iniciatyvos, kai, kartu investuojant į įvairius bandymus, siekiama sukurti, pagaminti ir vienodai padalyti vakciną. JAV tarp šių šalių nėra.

JAV, Jungtinė Karalystė, Japonija ir Kanada sudarė pakankamai didelius sutarimus, kad vakcinų užtektų ištisoms jų populiacijoms. Tačiau 150 šalių, tarp kurių – daug neturtingų, bendrai užsitikrino tik 700 mln. dozių.

VIDEO: Rusija skelbiasi pirmoji sukūrusi vakciną nuo COVID-19: Vakarų ekspertai baiminasi, kad ji pavojinga

Nesilaikė pažado dėl kiaulių gripo

„Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, tai, ką matome, nėra anomalija, – „The Washington Post“ sakė globalios sveikatos ekspertas Davidas Fidleris. – Nesugalvoju atvejų, kai egzistavo mechanizmas, globaliu mastu paskirstantis vakcinas ar vaistus teisingumo ir prieinamumo pagrindais.“

2009 metais prasidėjus H1N1 – kiaulių gripo – protrūkiui, Jungtinės Tautos (JT) paragino turtingąsias šalis pagaminti daugiau vakcinų, prieinamų ne tokioms turtingoms valstybėms.

Tokios šalys kaip JAV, Brazilija ir Prancūzija pažadėjo skirti 10 proc. nacionalinių vakcinų atsargų JT skiepijimo pastangoms. Tačiau dar 2009 metų spalį JT pareigūnai paskelbė, kad to neužtenka.

„Kyla iššūkis užtikrinti solidarumą tarp turtingų ir neturtingų tautų, kad adekvati vakcina būtų prieinama“, – tuomet sakė JT koordinatorius kovoje su naujai pasirodančiais gripais Davidas Nabarro.

Po kelių savaičių JAV, susidūrusios su netikėtu vakcinos trūkumu, atsitraukė nuo duoto pažado. „Galiu jums pasakyti, kad šiuo metu mūsų prioritetas yra paskiepyti piliečius šioje šalyje, dėl to dirbame 24/7“, – tuomet sakė JAV sveikatos apsaugos sekretorė Kathleen Sebelius.

„Virusinis suverenitetas“

2003 metais tarp žmonių pradėjęs plisti paukščių gripas – dar vienas pavyzdys, kad nelygybė kelia kliūčių bendradarbiaujant dėl vakcinų.

Indonezija, kurioje 2006 metais buvo nustatytas didžiausias sergančiųjų paukščių gripu skaičius pasaulyje, ėmė dalytis virusų mėginiais su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siejamomis laboratorijomis.

Tačiau 2007 metais Indonezija paskelbė „virusinį suverenitetą“: tvirtino, kad nebesidalins mėginiais, nes sužinojo, jog jie, be šalies sutikimo, buvo perduoti su PSO nesusijusiai laboratorijai Australijoje.

Pasak Indonezijos, mėginius, kuriuos ji ir kitos stipriai paveiktos neturtingos šalys duoda laboratorijoms, turtingesnės šalys panaudos kurdamos vakciną, kurią galiausiai Indonezijai bus sunku įsigyti.

„Negalime dalytis mėginiais nemokamai“, – tuomet „Reuters“ sakė sveikatos apsaugos ministerijos atstovė spaudai Lily Sulistyowati.

D.Fidleris mano, kad „visuomenės sveikata yra savo pačios sėkmės auka“.

„H1N1 krizė signalizavo, kad reikia sukurti ilgalaikį mechanizmą, jog, atėjus kitai pandemijai, nereikėtų kurti kažko tik tuomet, kai prispiria reikalas, kaip yra su „Covax“, – „The Washington Post“ sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis