Interviu metu paklaustas, ar Šveicarijoje vykusį Pasaulio taikos viršūnių susitikimą galima laikyti sėkmingu, istorikas pažymėjo, kad vargu ar tai stulbinanti sėkmė.
„Tačiau tai galėtų būti sėkmės pradžia. Jie bent jau susirinko ir susitarė. Žinoma, svarbios šalys nedalyvavo arba nepasirašė susitarimo. Pavyzdžiui, Brazilija arba Indija. Kinija liko nuošalyje. Tai yra trūkumas, ir galiausiai, manau, kad šio konflikto neįmanoma išspręsti be Kinijos“, – įvertino jis.
Kartu H.Jamesas pavadino visiškai teisinga, kad Rusijos pusė nedalyvavo šiame susitikime, nes, šalį valdant V.Putinui, Maskva nėra patikima sutarties partnerė.
„1938 m. britai bandė susitarti su Adolfu Hitleriu. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas grįžo iš Vokietijos ir pasakė: „Turiu pono A.Hitlerio pasirašytą dokumentą, Europoje turime taiką.“ Tai nebuvo tiesa. Žinoma, Rusija turi dalyvauti, bet ne su šia vyriausybe“, – pridūrė jis.
Istorikas pažymėjo, kad kare V.Putinas rėmėsi laiku. Pirmiausia, jis tikėjosi greito Ukrainos žlugimo ir vyriausybės pabėgimo, vėliau – Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aljanso žlugimo.
„Manau, kad V.Putinas stengsis išsilaikyti savo poste tol, kol bus tikimybė, kad jo mėgstamas kandidatas taps Jungtinių Valstijų prezidentu. Tačiau jei D.Trumpas pralaimės rinkimus, V.Putino skaičiavimai baigsis. Tai momentas, kai gali įsivyrauti taika“, – pabrėžė H.Jamesas.
Pasak jo, D.Trumpas turi aiškių „psichinio irimo požymių“, politiko pareiškimai tampa vis grėsmingesni.
„Fanatiški D.Trumpo šalininkai sudaro mažumą Amerikos gyventojų. Rinkimai visada laimimi per vidurį. Dauguma tų, kurie prieš ketverius metus balsavo už D.Trumpą, yra per vidurį. Ir lapkritį jie vėl už jį nebalsuos“, – įvertino istorikas.
Paprašytas pakomentuoti dešiniųjų populistinių jėgų stiprėjimą Europoje ir galimą jų poveikį Ukrainai, H.Jamesas sakė, kad net dešiniosios partijos suprato, kad turi atsisakyti antieuropietiškų pozicijų, jei nori sulaukti sėkmės rinkimuose.
„E.Macronas atlieka didžiulį statymą, kuriame yra teiginys, kad nėra alternatyvos jo politikai Ukrainos atžvilgiu. Sunku pasakyti, ar E.Macronas sugebės įrodyti, kad jis yra reikalingas“, – dėstė jis, kalbėdamas apie tai, kad Prancūzijos prezidentas paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus.
Lapkričio pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose vyks 60-ieji prezidento rinkimai. Pagrindiniai pretendentai yra dabartinis vadovas Joe Bidenas ir buvęs prezidentas D.Trumpas.
Pastarasis žurnalistams ne kartą sakė, kad galėtų užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas, tačiau savo plano nedetalizavo. Politikas tik pasakė, kad jam pavyktų prie derybų stalo susodinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir V.Putiną.
Ekspertai teigia, kad Europa baiminasi D.Trumpo pergalės dėl jo pozicijos dėl NATO.
-
V. Zelenskis aplankė Donecko regioną
-
Ukrainoje sužeistam lietuviui amputuota koja, sako kartu paramą gabenęs lietuvis
-
Kremlius sureagavo į V.Gerasimovui ir S.Šoigu išduotus tarptautinus arešto orderius: tai absurdiška
-
JAV analitikai: Rusija sukasi iš padėties ir gali suformuoti naują jungtinę kariuomenę
-
Rusija nusitaikė į amerikiečių palydovus: JAV jau rengiasi maksimaliam atsakui
-
A.Duda: taika Ukrainoje yra Lenkijos ir Kinijos interesas
-
NATO vadovu paskirto M.Rutte laukia virtinė iššūkių
