„Tai didi diena Europai. Europos Sąjunga šiandien kaip niekada anksčiau stovi su jumis petys į petį“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy per pasirašymo ceremoniją, kurioje dalyvavo Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Gruzijos vyriausybės vadovas Iraklis Garibašvilis ir Moldovos premjeras Iurie Leanca.
12.07 val. Pirmasis žingsnis į ES narystę
Asociacijos su ES sutartis yra pirmasis žingsnis į visavertę narystę Bendrijoje, pareiškė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. „Kai Ukraina bus pasiruošusi prisijungti, ji taps ES nare“, – P.Porošanka sakė Briuselyje prieš asociacijos sutarties ekonominės dalies pasirašymą.
Pasak jo, šio dokumento pasirašymas svarbus Ukrainai, kurią su Europa vienija bendros vertybės. „Asociacijos sutartis – tai pasiruošimo būsimam prisijungimui prie ES įrankis. ES – ne vien atskirų šalių junginys; ES – tai idėja, atitikimas europiniams reikalavimams“, – aiškino P.Porošenka.
11.51 val. Tai – tik kelio pradžia
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy ir Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso pareiškė, kad penktadienį pasirašytos Europos Sąjungos (ES) Asociacijos sutartys su Moldova, Gruzija ir Ukraina nėra paskutinė bendradarbiavimo stadija.
„Ši sutartis – ne finalinė mūsų bendradarbiavimo stadija. Trys jūsų šalys toliau dės pastangas dėl visuomenės transformavimo, demokratijos didinimo ir ekonomikos modernizavimo – sakė H.Van Rompuy.
Kalbėdamas apie saugumo ir gynybos situaciją, J.M.Barroso pabrėžė, kad ES palaiko Ukrainą, Moldovą ir Gruziją, kurios turi problemų santykių su Rusija srityje
„Tai reikia vertinti kaip kelio pradžią“, – pažymėjo J.M.Barroso.
H.Van Rompuy pabrėžė, kad glaudesni politiniai ir ekonominiai ryšiai Ukrainai suteiks daugiau stabilumo ir klestėjimo. Drauge jis pažymėjo, kad toks bendradarbiavimas gali remtis tik bendromis vertybėmis.
Kalbėdamas apie saugumo ir gynybos situaciją, J.M.Barroso pabrėžė, kad ES palaiko Ukrainą, Moldovą ir Gruziją, kurios turi problemų santykių su Rusija srityje.
„Turite mūsų paramą ir solidarumą, ir jūsų teritorinio vientisumo pripažinimą“, – sakė H.Van Rompuy, kuris pabrėžė, jog ES yra pasirengusi bendradarbiauti su Maskva, kad būtų pašalinti visi galimi nesusipratimai.
Europos Komisijos pirmininkas savo ruožtu pažymėjo, kad Asociacijos sutartys suteikia galimybę trims minimoms valstybėms vykdyti reformas ir eiti transformacijos į klestinčias demokratijas keliu.
„Mūsų laukianti užduotis – didelė. Kad pasiektume sėkmę, mums reikia stiprios politinės valios“, – sakė J.M.Barroso.
Jis taip pat pabrėžė, jog visoms trims valstybėms būtina atkreipti ypač didelį dėmesį į teismų sistemos reformą, valstybės valdymo gerinimą ir kovą su korupcija, kad reformų procesas taptų negrįžtamas.
„Šios sutartys yra už kažką, o ne prieš kažką“, – pabrėžė J.M.Barroso.
11.32 val. Ukrainos prezidentas Petro Porošenko istorinę sutartį su Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasirašė parkeriu iš Vilniaus viršūnių susitikimo, kuriame pernai lapkritį jo pirmtakas atsisakė patvirtinti susitarimą, tuo sukeldamas krizę šalyje. Skaitykite daugiau
11.29 val. Ukraina sumokėjo didžiausią kainą
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį Briuselyje pasirašęs laisvosios prekybos ir politinio bendradarbiavimo susitarimą su Europos Sąjunga (ES) sakė, kad europinių svajonių įgyvendinimas brangiai atsiėjo jo šaliai.
„Per pastaruosius mėnesius Ukraina sumokėjo didžiausią galimą kainą, kad išsipildytų jos europinės svajonės“, – sakė P.Porošenka Bendrijos lyderiams per sutarties pasirašymo ceremoniją.
Žingsnis narystės link
Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartimis šioms šalims siūlomi glaudesni ekonominiai ir politiniai ryšiai su 28 valstybių bloku, kurie galiausia gali virsti naryste Bendrijoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas darė visa, kad Ukraina, Gruzija ir Moldova nepasirašytų šių sutarčių, net skaudžių sankcijų kaina
ES ši penktadienio ceremonija žymi bent jau dalinę sėkmę dėl jos Rytų partnerystės politikos, kuri, kaip buvo sumanyta iš pradžių, taip pat turėjo apimti Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją, nors jos vėliau pakeitė taktiką – dėl Rusijos spaudimo ir meilikavimo.
Rytų partnerystės politiką 2009 metais inicijavo Lenkija ir Švedija, netrukus po to, kai daugelis buvusių komunistinių centrinės Europos valstybių įstojo į ES, – kad pasiūlytų glaudesnius ryšius toliau į rytus esančioms jų kaimynėms.
Neišvengiamai tai virto virvės traukimo varžybomis, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas darė visa, kad Ukraina, Gruzija ir Moldova nepasirašytų šių sutarčių, net skaudžių sankcijų kaina.
Sutartimis siūloma bendradarbiavimo struktūra, apimanti įvairias ekonomikos ir politikos sritis, tokias kaip energetika, vizos ir užsienio politika, palaikoma teismų nepriklausomybė ir skatinamos pilietinės visuomenės normos per įstatymo valdžią ir korupcijos išgyvendinimą.
Su asociacijos sutartimis susijusiomis prekybos sutartimis siekiama suteikti trims minimoms valstybėms geresnę prieigą prie ES bendrosios rinkos – didžiausios pasaulyje ir turinčios maždaug 500 mln. vartotojų.
Ekonominė nauda, įsipareigojimai dėl reformų
Ukrainai šio dokumento pasirašymas gali 1 mlrd. eurų padidinti jos eksporto apimtis, padėti šalies plieno, tekstilės ir maisto pramonės šakoms ir sumažinti jos priklausomybę nuo Rusijos rinkos, rodo ES tyrimas.
Sunkius laikus išgyvenanti Ukrainos ekonomika gali papildomai augti 1 proc. – tai būtų didžiulis pasiekimas vyriausybei, siekiančiai stabilizuoti chaotiškus valstybės finansus, pažymima studijoje.
Kalbant apie naudą, kurią gaus ES, ji bus labiau ilgalaikė ir priklausys nuo to, kiek sėkmingi bus šie susitarimai.
Bendrijai teks imtis ilgalaikių pastangų stengiantis padėti šioms šalims įgyvendinti skausmingas, bet būtinas reformas, ypač energetikos sektoriuje, kad Rusija turėtų mažiau svertų jas spausti, sakė Judy Dempsey iš Briuselyje įsikūrusio Carnegie centro Europoje.
Mainais į ES pagalbą ir dosnumą šios trys šalys turės vykdyti griežtą reformų darbotvarkę. Tai tikriausiai pareikalaus permainų, kurios turės rimtų politinių ir socialinių pasekmių.
Artėjant asociacijos sutarčių pasirašymui ES santykiuose su Rusija kilo rimčiausia priešprieša nuo Šaltojo karo laikų, kurią išprovokavo įvykiai Ukrainoje – geopolitiniu požiūriu strategiškai svarbioje valstybėje, turinčioje 45 mln. gyventojų.
Užkirstas kelias Eurazijos ekonominės sąjungos plėtrai
Maskvos remtas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pernai lapkritį spaudžiamas Rusijos paskutinę minutę atsisakė pasirašyti asociacijos susitarimą. Šis jo žingsnis išprovokavo ne vieną mėnesį trukusius proeuropietiškus protestus, kurie galiausiai vasarį privertė jį atsistatydinti ir ieškotis prieglobsčio Rusijoje.
Šios šalys jau nebegalės prisijungti prie aktyviai Maskvos propaguojamos Eurazijos ekonominės sąjungos
Naujoji vyriausybė Kijeve pareiškė ryžtą užbaigti sutarties pasirašymą. Tuo tarpu V.Putinas skubiai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir pagrasino surengti karinę intervenciją Ukrainos rytuose, jeigu kils grėsmė ten gyvenantiems etniniams rusams.
Nuo balandžio vykstantys susirėmimai tarp vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų šalies rytuose jau pareikalavo daugiau nei 400 gyvybių.
Nors atrodo, kad Maskva susitaikė su šių trijų valstybių „netekimu“, ji įspėjo, kad imsis priemonių sumažinti žalą jos ekonominiams interesams, išskirdama galimą ES pagamintų ir dabar atpigsiančių prekių antplūdį per Ukrainą.
Bendrija, siekdama išsklaidyti tokius Maskvos būgštavimus, sutiko kito mėnesio pradžioje politiniu lygiu surengti trišales derybas su Maskva ir Kijevu aptarti galimą ES ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymo poveikį Rusijos ekonomikai.
Briuselis tvirtina, kad asociacijos susitarimai naudingi Rusijai, nes jie sustiprins jos kaimynių ekonomiką, o tai savo ruožtu leis Rusijai padidinti eksportą į tas šalis.
Tačiau pasirašiusios asociacijos susitarimus, šios šalys jau nebegalės prisijungti prie aktyviai Maskvos propaguojamos Eurazijos ekonominės sąjungos, turinčios vėl suburti buvusias Sovietų Sąjungos respublikas.
„Tai nesuderinama“, – pažymėjo vienas ES pareigūnas.
10.36 val. J.M.Barroso: sutartys bus pasirašytos nepaisant visų sunkumų
„Nepaisant visų sunkumų, mes rengiamės pasirašyti sutartis su Ukraina, Moldova ir Gruzija“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso Briuselyje, prieš sutarčių pasirašymo ceremoniją.
Pasak J.M. Barroso, tai didelis pasiekimas ne tik šioms valstybėms, kurios siekia įstatymo viršenybės, reformų, atviros visuomenės, bet ir visai Europai.
„Tai rodo, kad europinės integracijos procesas įkvėpė daugelį šalių, esančių už ES ribų“, – pažymėjo jis.
„Tai istorinė diena, svarbiausia diena po nepriklausomybės“ atgavimo 1991-aisiais“, – sakė P.Porošenka
P.Porošenka: ES ir Ukrainos sutarties pasirašymas yra istorinė diena
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad penktadienį įvyksiantis asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymas yra „istorinė diena“, kuri žymi naują pradžią šiai buvusiai sovietinei šaliai po ne vienus metus trukusio politinio nestabilumo.
Susitarimas, kuris įtvirtins glaudesnius politinius ir ekonominius ryšius su ES, siūlo „absoliučiai naują perspektyvą mano šaliai... tai istorinė diena, svarbiausia diena po nepriklausomybės“ atgavimo 1991-aisiais, sakė P.Porošenka, atvykęs į sutarties pasirašymo ceremoniją Briuselyje.
Ukraina pasinaudos „galimybe modernizuotis“, sakė prezidentas, pabrėždamas taikos ir saugumo svarbą jo šalies ir viso regiono ateičiai.
Šis susitarimas „demonstruoja ES solidarumą“, pridūrė P.Porošenka.
