Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius Vladas Žulkus kartu su kolegomis netrukus ruošiasi pateikti paraišką Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atminimo datų paminėjimo komisijai dėl ekspedicijos į Baltijos jūrą, siekiant apžiūrėti Antrojo pasaulinio karo metais nuskendusius mūsų šalies laivus.
Bene svarbiausias tikslas – surasti ir apžiūrėti laivą „Prezidentas Smetona“. Iškelti šį laivą bent jau kol kas atrodo nerealu.
Laivo „Prezidentas Smetona“ likimas nėra tiksliai žinomas. Aišku tik tai, kad 1945 metų sausį jis išplaukė paskutinį kartą – iš Helsinkio uosto, tačiau netrukus nuskendo Suomijos įlankoje.
Anot profesoriaus V.Žulkaus, mūsų visuomenė apie jūrą jau žino pakankamai, tačiau apie laivus – vis dar gana menkai. Ekspedicijos akimirkos būtų filmuojamos ir surinkta istorinė medžiaga taptų puikiu pagrindu dokumentiniams filmams lietuvių ir anglų kalbomis.
Estų tyrėjai mano, jog laivą „Prezidentas Smetona“ nuskandino torpeda, tai rodo laivo padėtis jūros dugne ir suniokotas pirmagalys.
Pasak V.Žulkaus, laivo „Prezidentas Smetona“ likimas nėra tiksliai žinomas. Aišku tik tai, kad 1945 metų sausį jis išplaukė paskutinį kartą – iš Helsinkio uosto, tačiau netrukus nuskendo Suomijos įlankoje. Nežinia, ar pakeliui „Prezidentas Smetona“ pateko į minų lauką, ar laivą nugramzdino vokiečių povandeninio laivo „U745“ torpeda, tiesa, teigiama, kad vėliau ir pats skriaudikas pateko į minų užtvarą kažkur prie Norvegijos krantų.
1945 metais, kai laivas nuskendo, pavadinimo, kuriame atsispindėtų pirmojo Lietuvos prezidento pavardė, jau nebuvo likę nė kvapo. Sovietams perėmus laivą jo pavadinimai keitėsi ir ištiktas nelaimės jis po vandeniu nugrimzdo kaip „Pirmūnas“. Tuo metu šis laivas naudotas pakrantėms minuoti, nelaimės metu žuvo mažiausiai pusė įgulos (28 nariai), kurią sudarė Sovietų Sąjungos kariškiai.
Žino, kur nuskendo
Pasak profesoriaus V.Žulkaus, galima laivo „Prezidentas Smetona“ vieta yra žinoma. Netoli jo, maždaug 25 jūrmylių atstumu, yra ir dar keli nuskendę mažesni tuometės Lietuvos laivai.
Vėliau vėlgi estai rado laivą, didelė tikimybė, kad tai yra būtent tas laivas. Mūsų tikslas nustatyti ir identifikuoti, kad tai tikrai tas laivas, bandyti apžiūrėti, nufilmuoti ir panašiai, – pasakojo V.Žulkus.
„2009 metais buvo įdomi ekspedicija su Karinėmis jūrų pajėgomis, vykome su laivu „Jotvingis“. Mes gavome laivą porai dienų ir su estų povandeniniais archeologais sonaro pagalba ieškojom to laivo vietos, kadangi 2008 buvo paskelbta, kad jis rastas po vandeniu.
Vėliau estai pranešė, kad apsiriko ir čia ne tas laivas. Mes jo ieškojome ir kažką panašaus radome, tačiau Estijos karinės pajėgos nustatė, kad tai vėlgi nėra tas laivas. Vėliau vėlgi estai rado laivą, didelė tikimybė, kad tai yra būtent tas laivas. Mūsų tikslas nustatyti ir identifikuoti, kad tai tikrai tas laivas, bandyti apžiūrėti, nufilmuoti ir panašiai“, – pasakojo V.Žulkus.
V.Žulkus tikina, jog surinkus medžiagą būtų puiki vizualinė galimybė žmonėms priminti, jog Lietuva turėjo karinį jūrų laivyną, turėjo vieną didelį karo laivą „Prezidentas Smetona“ ir kelis mažesnius, papasakoti tų laivų istorijas ir likimus.
Į ekspediciją plauktų mokslininkai, techniką išmanantys specialistai, planuojama pakviesti ir laivo „Prezidentas Smetona“ pirmojo kapitono Adomo Daugirdo vieną giminaičių. Šis kapitonas prasidėjus karui emigravo į Kanadą ir ten gyveno iki paskutinio atodūsio. Į mokslinę ekspediciją norima pakviesti kapitono anūką, gyvenantį Čikagoje.
„Kol kas viskas yra – kas būtų, jeigu būtų pinigėlių“, – sako V.Žulkus, šiomis dienomis derinantis paskutines projekto detales su Krašto apsaugos ministerija, Karinėmis jūrų pajėgomis, kariuomenės vadu.
Ši ekspedicija galėtų vykti tik komisijai palaiminus projektą ir skyrus prašomą finansavimą – apie 30 tūkstančių eurų. Komisijos sprendimas turėtų paaiškėti žiemos pabaigoje ir, jei būtų teigiamas, ekspedicija galėtų vykti kitą rudenį.
Sudėtingi laivo istoriniai vingiai
1923-iais, Lietuvai atgavus Klaipėdą, pakrančių apsauga turėjo du nedidelius laivus, kurie buvo tinkami kontrabandininkams gaudyti. 1927 metų vasarą buvo nutarta už 289 tūkstančius litų įsigyti vokišką minininką M-59, pavadintą „Prezidentas Smetona“.
Vokiečiai šį laivą jau planavo nurašyti į metalo laužą, tad pirkinys iš pradžių atrodė apgailėtinai ir jau tuomet netruko tapti spaudos pašaipų objektu. Reikėjo nuvalyti nuo laivo dervą, išvalyti ir suremontuoti visus jo mechanizmus. 1927 metų spalio 28 dieną valstybinė komisija pripažino, kad „Prezidentas Smetona“ tinkamas naudoti ir perdavė sienų apsaugos tarnybai.
Pirmoji laivo kelionė buvo itin nesėkminga. Išplaukęs į jūrą jis vos pasiekė dabartinio Gdansko uostą. „Prezidentas Smetona“ tuomet patyrė, kas yra itin audringa jūra. Kapitonas ilgai nesiryžo į uostą plaukti pro siaurus jūros vartus. Kelias dienas ant bangų siūbavusi įgula krosnyje supleškino visas anglių atsargas ir visa, kas tik dega. Vėjo nuvargintą laivą grįžusį į Klaipėdą teko ilgai remontuoti, o kapitonas A.Daugirdas atsisveikino su tarnyba. Kapitono pareigas perėmė Antanas Kaškelis.
Laivo išlaikymas buvo tikra prabanga, skaičiuojama, kad per trejus metus eksploatacija, įgulos išlaikymas ir remontas mokesčių mokėtojams atsiėjo daugiau nei milijoną litų, o tuomet tai buvo aukso vertės pinigai.
Laivo įgula ne kartą sutrukdė į Lietuvą įplukdyti kontrabandinius krovinius, tačiau buvo akivaizdu, kad ne tokioms misijoms šis laivas skirtas.
Variklių gaudesys buvo girdimas iš toli, tad kontrabandininkai turėdavo laiko pasprukti, iš toli buvo matomi ir iš šio laivo aukšto kamino juoduojantys anglių dūmai. Laivo išlaikymas buvo tikra prabanga, skaičiuojama, kad per trejus metus eksploatacija, įgulos išlaikymas ir remontas mokesčių mokėtojams atsiėjo daugiau nei milijoną litų, o tuomet tai buvo aukso vertės pinigai.
1932 metais, atitarnavęs jūroje 900 valandų, „Prezidentas Smetona“ buvo perkeltas į rezervą. Nuspręsta laivą perduoti Krašto apsaugos ministerijai. Taip 1933 metų sausį „Prezidentas Smetona“ tapo pirmuoju ir vieninteliu tarpukario Lietuvos karo laivu. Tiesa, laivo paruošimas ir ginkluotės montavimas užtruko dar porą metų.
1935 metų rugpjūčio 1 dieną kariuomenės vado įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Tikruoju karo laivo gimtadieniu galima laikyti 1935 metų spalio 26 dieną, kai plazdant Lietuvos karinio laivyno vėliavai „Prezidentas Smetona“ išplaukė į jūrą pirmajam bandomajam reisui su Lietuvos karinio laivyno vėliava.
1939 metais Klaipėdą okupavo naciai. „Prezidentas Smetona“ kurį laiką glaudėsi Šventosios uoste, kurį specialiai teko pagilinti, kad šis įplauktų, vėliau kaimynai laivą sutiko priglausti Liepojoje. Netrukus Lietuva sulaukė naujų okupantų – sovietų. 1940-ųjų birželį laivo pavadinimas sutrumpėjo iki „Prezidentas“, o po kelių dienų, neįtikus valdžiai, laivas tapo „Pirmūnu“. Jis buvo perduotas sovietų jūros pasienio apsaugos tarnybai.
SSRS ir Vokietijos karo metu laivas švartavosi Levensario saloje Suomijos įlankoje, iš kur jis ir išplaukė į savo paskutinį reisą.
