Šalis suskirstyta yra 650 vienmandačių apygardų, mandatus jose gaus kandidatai, gavę daugiausiai balsų. Pergalė prognozuojama premjero Boriso Johnsono konservatoriams.
Purvina konservatorių kampanija atves į pergalę
Nors apklausos ir žada pergalę, šie kalendoriniai metai konservatoriams buvo sunkūs. Toriai prastai pasirodė vietos valdžios rinkimuose pavasarį, kur itin nukentėjo Anglijos pietuose – ten, kur įprastai pasirodo sėkmingai.
Dar blogesnis rezultatas pasiektas Europos Parlamento rinkimuose – dešinieji negavo nė 10 proc. balsų (tiesa, rinkėjų aktyvumas buvo menkas – 37 proc.).
Tačiau tai buvo dar Theresos May eroje – vasarą partijos vairą perėmė B.Johnsonas. Th.May neturėjo tvirto palaikymo partijos viduje ir todėl buvo priversta postą užleisti.
Dabartiniam premjerui irgi tenka susidurti su vidine opozicija, bet B.Johnsonas žada, kad pergalės atveju iki kitų metų sausio pabaigos išves šalį iš ES.
Kampanijoje netrūksta ir kasdieniškesnių temų. Toriai didins policijos pareigūnų skaičių, labiau finansuos mokyklas ir sveikatos apsaugą. Žadama daugiau investuoti į viešąsias paslaugas ir leisti darbuotojams lanksčiau rinktis darbo sąlygas.
Didesni pokyčiai lauktų imigracijos srityje. B.Johnsonas pasisako už australiško stiliaus sistemą, kai prioritetas būtų teikiamas gerai anglų kalbą mokantiems, išsilavinusiems ir problemų su teisėsauga neturintiems asmenims, ypač tiems, kurie jau turėtų darbo pasiūlymus.
ES šalių piliečiai privilegijų tokioje sistemoje neturėtų, bet atvykę iki „Brexit“ galėtų Jungtinėje Karalystėje likti ir jokių teisių neprarastų.
Bus investuojama į aplinkos apsaugą tiek šalyje, tiek pasaulyje – vandenynų taršos mažinimas, miškų išsaugojimas yra tarp torių prioritetų.
ES šalių piliečiai privilegijų B.Johnsono siūlomoje sistemoje neturėtų, bet atvykę iki „Brexit“ galėtų Jungtinėje Karalystėje likti ir jokių teisių neprarastų.
Kampanija vyksta aštriai. Per vienus iš debatų oficiali konservatorių „Twitter“ paskyra buvo pervadinta į „Faktų tikrinimas UK“ ir pateikė neigiamą leiboristų lyderio Jeremy Corbyno pasisakymų vertinimą.
Socialinio tinklo vadovybė griežtai įspėjo partiją dėl klaidinančio pavadinimo.
Bet lapkričio pradžioje pasirodė perdarytas leiboristų nario Keiro Starmerio įrašas, kuriame jis vaizduotas kaip negebantis atsakyti į laidos vedėjo klausimus.
Sukurta ir interneto svetainė, iš pažiūros primenanti leiboristų programai pristatyti skirtą tinklapį, tačiau iš tikrųjų ją pašiepianti. Toriai sumokėjo „Google“, kad žmones, ieškančius informacijos apie leiboristus, kreiptų būtent į šią svetainę.
Dabartinė padėtis palanki konservatoriams – jie apklausose pirmauja (42-45 proc. balsų). Tai galėtų virsti 331-359 mandatais parlamente (dabar toriai turi 298 vietas).
Daugumai parlamente pakanka 326 vietų. Tvirčiausios pozicijos – Anglijos rytuose.
Leiboristai mėgina įsiteikti visiems
Jeigu 2017 metų rinkimuose leiboristai pranoko lūkesčius ir gerokai suvaržė konservatorių galimybes turėti veiklią daugumą, dabar laukiama priešingo scenarijaus – nesėkmės.
Aišku, kairieji nežada lengvai pasiduoti ir pristatė dosnią rinkimų programą.
Tarkime, partija žada greitą ir nemokamą internetą visiems, kurį teiktų valstybė. Tai dar vienas nacionalizavimo pasiūlymas greta jau anksčiau deklaruoto siekio susigrąžinti geležinkelius, paštą ir vandentiekį.
Bus siekiama mažinti anglies emisijas, didinti būsto prieinamumą ir išlaidas sveikatos apsaugai. Lordų Rūmus žadama pakeisti Senatu, kuriame dirbtų regionų ir tautų atstovai.
Kampanijos metu pabrėžiama, kad B.Johnsonas yra stambaus verslo remiamas kandidatas į premjerus, o J.Corbynas sieks labiau apmokestinti turtingiausius gyventojus ir technologijų gigantus.
Miglota pozicija dėl šalies išstojimo iš ES kenkia leiboristų populiarumui šalyje, kuri šiuo klausimu yra labai pasidalinusi.
Visgi svarbiausias klausimas yra „Brexit“. Leiboristų lyderis J.Corbynas žada persiderėti dėl išstojimo sutarties ir ją pateikti naujam referendumui, tačiau nesako, kurią poziciją – likti ar pasitraukti jame palaikytų.
Būtent miglota pozicija dėl šalies išstojimo iš ES kenkia leiboristų populiarumui šalyje, kuri šiuo klausimu yra labai pasidalinusi.
Iš dalies tai paaiškinama faktu, kad rinkimuose reikia ir paramos proeuropietiškame Londone ir euroskeptiškoje Šiaurės Anglijoje, nors didžioji dalis leiboristų rėmėjų norėtų likti ES.
Partija griežtai pasisako tik prieš pasitraukimą iš Bendrijos be susitarimo ir bet kokiu atveju siekti išsaugoti glaudžius ryšius su ES, pavyzdžiui, laisvą asmenų judėjimą.
Mažesnės pro-europietiškos partijos kai kuriose apygardose derino veiksmus, palikdamos tik vieną, stipriausią kandidatą. Leiboristai prie to neprisidėjo, nors analizės rodo, kad tai kairiesiems būtų palanku.
Prieš rinkimus prisiminta ir tai, jog J.Corbynas visą gyvenimą palaikė palestiniečius jų kovoje dėl valstybės. Dabar jis sulaukia žydų bendruomenės kaltinimų jog pro pirštus žiūri į antisemitizmą savo partijoje – dėl to dar 2018 m. pavasarį devyni partijos parlamentarai paliko leiboristus.
J.Corbynas yra nepopuliariausias visų laikų opozicijos lyderis – 22 proc. palankių vertinimų.
Britanijos hinduistus supykdė ir J.Corbyno palanki musulmonams pozicija dėl Kašmyro provincijos, o ši rinkėjų grupė viena svarbesnių tarp tautinių mažumų.
Politikas yra nepopuliariausias visų laikų opozicijos lyderis – 22 proc. palankių vertinimų.
Net ir pačioje partijoje jo pozicijos nėra labai tvirtos – centriškesnių pažiūrų nariai į J.Corbyną žiūri skeptiškai. Daugiau negu 30 metų parlamente dirbantis politikos veteranas buvo didžiulis leiboristų premjero Tony Blairo oponentas.
Jis priešinosi karams Afganistane ir Irake, praeityje yra skeptiškai atsiliepęs apie NATO (dabar leiboristai žada gynybai skirti 2 proc. BVP) ir nepalaikė Mastrichto bei Lisabonos sutarčių (nebuvo itin aktyvus ir per narystės ES referendumą).
2015 metais pavargusioje nuo pralaimėjimų Leiboristų partijoje jis neatrodė realus kandidatas perimti jos vairą. Tačiau pasiūlė kairuolišką darbotvarkę ir netikėtai laimėjo.
Nuo 2015 metų partijos narystės mokestį mokančių asmenų skaičius išaugo 2,5 karto iki 500 tūkst. Tai daugiausiai jaunimas ir partijos veteranai, pasitraukę dėl praeityje leiboristų vykdytos centristinės politikos.
Apklausos leiboristams žada apie trečdalį balsų, apygardų projekcijos – 211-235 vietas. Dabar Bendruomenių rūmuose dirba 243 jų parlamentarai. Labiausiai partija palaikoma Londone, Velse ir Šiaurės Anglijoje.
Škotai vėl žaidžia nepriklausomybės korta
Be didžiųjų partijų dar mažiausiai aštuonios gali turėti bent po vieną savo atstovą parlamente. Didžiausią įtaką po rinkimų turės liberalai demokratai bei Škotijos nacionalinė partija (SNP).
SNP visiškai dominuoja savo regione. Tai turėtų leisti gerai pasirodyti ir nacionaliniu lygmeniu.
Proeuropietiškas regionas nenori „Brexit“ ir SNP žada jį sustabdyti. Škotijos vertybės vis dažniau skiriasi nuo visos valstybės ir kitais klausimais – pavyzdžiui, SNP sieks, kad regiono vandenyse dislokuotuose povandeniniuose laivuose nebūtų atominio ginklo.
SNP nepamiršta ir socialinių klausimų – žada kovoti su vaikų skurdu, didinti išlaidas sveikatos apsaugai bei tėvystės ir motinystės išmokas, priešintis pensinio amžiaus didinimui.
Partija sieks kitąmet surengti dar vieną nepriklausomybės referendumą, ypač jeigu Jungtinė Karalystė paliks ES.
Kampanijos metu partijos lyderiai pabrėžia, kad jų tikslas yra išversti B.Johnsoną iš jo posto ir ši pozicija suprantama – premjeras teigia, kad kol valdys jis, tikrai nebus dar vienos nepriklausomybės referendumo.
Škotijos nacionalistų partija sieks kitąmet surengti dar vieną nepriklausomybės referendumą, ypač jeigu Jungtinė Karalystė paliks ES.
Visos SNP viltys sudėtos į tai, kad jeigu toriai negaus daugumos (šis scenarijus nėra labai realus), leiboristams bus reikalinga škotų parama vyriausybei formuoti.
Tokiu atveju greta didesnių valstybės išlaidų ir nepriklausomybės referendumo, SNP reikalautų ir didesnių galių Škotijos parlamentui. Apklausos SNP žada 44-47 vietas (dabar ji turi 35 vietas).
Liberalai demokratai (libdemai) į rinkimus eina su nauja lydere Jo Swinson.
Kampanijos metu partija bando parodyti kontrastą tarp jaunos 39-erių metų politikės, baigusios eilinę mokyklą, turinčios mažamečių vaikų, ir vyresnių didžiųjų partijų lyderių vyrų.
Pirmą kartą į parlamentą J.Swinson buvo išrinkta būdama vos 25-erių ir tada buvo jauniausia parlamentarė. Tiesa, kol kas jai sunku rasti kelią į rinkėjų širdis ir visuomenėje ji vertinama neigiamai.
Nors Liberalų demokratų partija ir priešinasi „Brexit“, J.Swinson labiau kritikuoja J.Corbyną negu B.Johnsoną.
Konkurentai primena, kad libdemų ir torių koalicijoje J.Swinson palaikė taupymo politiką.
Bet pagrindinis kampanijos arkliukas – „Brexit“ stabdymas. Būtent dėl to 60-yje apygardų bendradarbiaujama su Žaliaisiais ir Valų nacionalistais ir keliami bendri kandidatai.
Nepritaria partija ir Škotijos nepriklausomybės referendumo surengimui, tačiau itin daug dėmesio skiria finansavimo šiam regionui didinimui. Nors partija ir priešinasi „Brexit“, J.Swinson labiau kritikuoja J.Corbyną negu B.Johnsoną.
Libdemai žada investuoti į atsinaujinančią energiją, iki 2030 pereiti prie elektromobilių ir netgi pagaliau įvesti rašytinę šalies konstituciją. Taip pat partija pasisako už proporcinę rinkimų sistemą ir teisę balsuoti 16-mečiams.
Libdemai itin daug dėmesio skiria psichinės sveikatos apsaugos priežiūros sistemos tobulinimui, taip pat žada legalizuoti kanapes. Būtų siekiama padidinti mokesčius korporacijoms.
Sėkmingai libdemai pasirodė Europos parlamento rinkimuose, kuriuose gavo beveik penktadalį balsų. Apklausos partijai žada 11-14 proc. balsų, tai gali virsti 14-15 mandatų.
Dabar partija turi 21 vietą Bendruomenių Rūmuose. Tvirčiausias pozicijas liberalai demokratai turi Pietų ir Rytų Anglijoje.
B.Johnsonas liks poste
Rinkimų apklausos ir projekcijos akivaizdžiai rodo, kad konservatoriai pasieks pergalę ir savo pozicijas sustiprins. Svarbi yra „Brexit“ partijos parama – ši daugelyje apygardų remia torių kandidatus.
O leiboristų pagrindinė problema – aiškios žinutės pasitraukimo iš ES klausimu netransliavimas – proeuropietiškus rinkėjus stumia link kitų alternatyvų.
Borisas Johnsonas toliau bus Jungtinės Karalystės premjeras. Nors visuomenėje į šį ekscentrišką politiką žvelgiama labai skirtingai, šiuo metu jo konkurentai vertinami dar prasčiau.
Taigi „Brexit“ sustabdyti bus labai sunku. Tai galės padaryti tik maištininkai Konservatorių partijos viduje.
Tačiau turbūt toks scenarijus yra mažai tikėtinas ir „Union Jack“ vėliava Briuselyje bus nuleista.
Matas Baltrukevičius yra politologas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovas.
