„Prieš 71 metus mirtis nukrito iš dangaus, ir pasaulis pasikeitė“, – prezidentas pasakė padėjęs vainiką Hirošimos taikos memorialiniame parke, pagerbdamas žmones, kurių gyvybes nusinešė 1945 metų rugpjūčio 6-ąją Jungtinių Valstijų numesta bomba, žymėjusi branduolinės epochos pradžią.
Susikaupęs B.Obama padėjo vainiką ir minutėlę pastovėjo nulenkęs galvą bei užmerkęs akis, po to atsitraukė ir stebėjo, kaip gėlių vainiką deda Japonijos premjeras Shinzo Abe.
Prezidentą lydėjo JAV ambasadorė Japonijoje Caroline Kennedy.
Atominė bomba „pademonstravo, kad žmonija įgijo priemonių susinaikinti“, savo kalboje pabrėžė B.Obama, kuris tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV lyderiu, apsilankiusiu šioje tragedijos paminėjimo vietoje.
Per šią kruopščiai surežisuotą ceremoniją B.Obama neatsiprašė, tik priminė karo baisumus ir išsakė viltį, kad Hirošimos siaubas gali pažadinti „moralinį nubudimą“.
„Kodėl atvykome į šią vietą, į Hirošimą? Atvykome susimąstyti apie baisią jėgą, atpalaiduotą dar nelabai tolimoje praeityje. Atvykome gedėti žuvusiųjų, – sakė jis. – Jų sielos kalbasi su mumis; jos prašo mus pažvelgti į save, įvertinti, kas esame.“
„Technologijų pažanga be lygiavertės žmogiškųjų institucijų pažangos gali lemti mūsų pragaištį. Mokslo revoliucija, atvedusi prie atomo suskaldymo, taip pat reikalauja moralės revoliucijos“, – pridūrė Amerikos lyderis.
Aplankė karius bazėje
„Dar kartą patvirtiname vieną svarbiausių aljansų pasaulyje tarp Japonijos ir Jungtinių Valstijų“, – sakė B.Obama, kreipdamasis į karius bazėje Ivakunio mieste, esančiame šalies vakaruose.
Japonijoje yra dislokuoti maždaug 47 tūkst. amerikiečių karių, kurie čia laikomi pagal susitarimą dėl saugumo aljanso, sudarytą po Antrojo pasaulinio karo.
„Niekada negalime pamiršti, kad turime atiduoti pagarbą visiems, kurie viską paaukojo dėl mūsų laisvės“, – sakė prezidentas, kreipdamasis į minią uniformuotų vyrų ir moterų, kurie jo žodžius palydėjo audringais pritarimo šūksniais.
„Labai jumis didžiuojuosi“, – pridūrė B.Obama.
Prezidentas apsilankė Ivakunyje pakeliui į Hirošimą - miestą, ant kurio 1945 metų rugpjūčio 6-ąją numesta atominė pražudė 140 tūkst. žmonių ir pradėjo branduolinį amžių.
B.Obama taps pirmuoju savo pareigas einančiu JAV prezidentu, apsilankiusiu Hirošimoje.
„Tai galimybė pagerbti visų, kritusiųjų per Antrąjį pasaulinį karą, atminimą“, – sakė prezidentas.
„Tai įrodymas, kad netgi pačios skausmingiausios takoskyros gali būti įveiktos. Kad dvi šalys gali tapti ne tik partnerėmis, bet ir geriausiomis darugėmis“, – pabrėžė jis.
Atvyksta po septynių dešimtmečių
Ši kelionė įvyks praėjus daugiau negu septyniems dešimtmečiams, kai amerikiečių lėktuvas „Enola Gay“ numetė bombą „Little Boy“ („Berniukas“) ant šio vakarų Japonijos miesto ir pasaulis pirmąkart suvokė, jog jam iškilo grėsmė susinaikinti.
Bombos sprogimas nusinešė apie 140 tūkst. žmonių gyvybių. Dalis jų žuvo iškart, sudeginti akinamai spindinčio atominio sprogimo ugnies kamuolio arba užmušti smūginės bangos, bet daugelis kitų mirė vėliau nuo sužalojimų arba spinduliuotės sukeltų ligų, nuo sprogimo praėjus ne vienai savaitei, mėnesiui ar metams.
Po trijų dienų Jungtinės Valstijos numetė kitą atominę bombą ant Nagasakio.
B.Obamai skaičiuojant paskutiniuosius savo kadencijos mėnesius, šis vizitas taip pat žymi septynerių metų sukaktį po to, kai jis paragino pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, sakydamas įsimintiną kalbą Prahoje, padėjusią jam pelnyti Nobelio taikos premiją.
Nors pasaulis mūsų dienomis atrodo nė kiek nepriartėjęs prie tos vizijos išsipildymo, B.Obama tikriausiai pasinaudos simboliniu vizitu Hirošimoje, kad atkreiptų dėmesį į išliekančias grėsmes.
„Noriu dar kartą pabrėžti egzistuojančią labai realią konfliktų riziką ir būtinybę nedelsiant veikti, kurią turėtume jausti mes visi“, – B.Obama sakė žurnalistams per Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Japonijoje.
„Mūsų vizitas Hirošimoje dar kartą patvirtins mūsų bendrą viziją apie pasaulį be branduolinių ginklų“, – jis sakė anksčiau šią savaitę, pakartodamas frazę, kurią buvo ištaręs Čekijos sostinėje.
B.Obamą lydės Japonijos premjeras Shinzo Abe. Jo dalyvavimas „pabrėš nepaprastą aljansą“, Japonijos ir Jungtinių Valstijų sukurtą iš karo pelenų, pažymėjo Amerikos lyderis.
B.Obama tikriausiai padės gėlių prie kenotafo Hirošimos taikos memorialiniame parke šalia atominio sprogimo nuniokoto pastato su kupolu, kuris buvo paliktas kaip nebylus priminimas apie pirmosios pasaulyje branduolinės atakos aukas.
Prezidentas savo kalbą sakys mažiausiai trijų atominį bombardavimą išgyvenusių žmonių akivaizdoje, nurodė Japonijos žiniasklaida.
91 metų Sunao Tsuboi, likęs gyvas Hirošimoje, sakė naujienų agentūrai AFP, kad buvo pakviestas į šį renginį.
Visuomeniniam transliuotojui NHK jis anksčiau yra sakęs, kad pasitaikius progai pasikalbėti su B.Obama jis norėtų išreikšti dėkingumą dėl jo vizito.
„Neketinu prašyti, kad jis ištartų atsiprašymo žodžius“, – pažymėjo S.Tsuboi, ilgametis judėjimo už branduolinį nusiginklavimą aktyvistas.
Vis dėlto kai kurie Japonijos visuomenės sluoksniai reikalavo atsiprašymo, nors B.Obama iš anksto atmetė tokią galimybę ir tvirtino, kad nesvarstys savo pirmtako Harry Trumano sprendimų, priimtų baigiantis Antrajam pasauliniam karui.
Kai kurie Japonijoje laiko tuos bombardavimus nusikaltimu, nes dauguma aukų buvo civiliai, bet daugelis amerikiečių aiškina, kad šis žingsnis priartino žiauraus ir kruvino konflikto pabaigą ir išgelbėdamas daugiau gyvybių negu jų nusinešė.
B.Obama, kurio žodžius ketvirtadienį citavo Japonijos dienraštis „Asahi Shimbun“, pabrėžė ginkluotų konfliktų tragediją.
„Hirošima mums primena, kad karas – nesvarbu, kokia būtų jo priežastis arba kokios šalys dalyvautų – sukelia didžiulių kančių ir netekčių, ypač nekaltiems civiliams“, – savo rašytiniuose atsakymuose į laikraščio užduotus klausimus pažymėjo prezidentas.
B.Obama taip pat pakartojo, kad ragina Jungtines Valstijas prisiimti ypatingą atsakomybę vesti pasaulį branduolinio nusiginklavimo link.
