Papildyta 20.27 val. Paryžiuje pritarta klimato gelbėjimo paktui, pranešė CNN. Šis sprendimas palydėtas gausiais plojimais.
Konferencijai vadovavęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas pranešė: „Kviečiu priimti šį dokumentą. Nematau jokių prieštaravimų“.
Kviečiu priimti šį dokumentą. Nematau jokių prieštaravimų, – pareiškė aurent'as Fabiusas.
Portalas theguardian.com skelbia, kad atmosfera plenarinėje salėje neįtikėtina. Visi švenčia, glėbesčiuojasi, bučiuojasi, kai kurie apsiašarojo. L.Fabiusas atrodo laimingas. Pasiektas susitarimas, kuris atrodė neįmanomas. L.Fabiusas dėkoja visiems, kurie padėjo pasiekti istorinį susitarimą.
L.Fabiusas nurodė, kad ši pasaulinė klimato sutartis nėra rekomendacinio pobūdžio, tad bus teisiškai įpareigojanti. Jo teigimu, šia sutartimi siekiama, kad temperatūros Žemėje augimas nuo priešindustrinių laikų iki šio šimtmečio pabaigos būtų „ženkliai žemiau“, nei du laipsniai Celsijaus. Vėliau šią ribą bus siekiama mažinti iki 1,5 laipsnio.
Toks buvo pagrindinis mažųjų salų gyventojų ir kitų skurdžių bei pažeidžiamų šalių reikalavimas.
„Jei šalys laikysis šio nutarimo, tai bus istorinis įvykis, nes bus pereita prie švarios energetikos – pamažu atsisakoma dujų, naftos ir anglies naudojimo (...) Galbūt pavyks stabilizuoti klimato pokyčius“, – specialiai LRT RADIJUI iš Paryžiaus sakė žurnalistė Vaida Pilibaitytė.
Be to, nutarta nuo 2020 metų besivystančiam pasauliui skirti mažiausiai 92 milijardus eurų kasmet – šie pinigai bus panaudojami kovojant su pasauliniu atšilimu. Svarbu ir tai, kad naujas šio finansavimo skaičius būtų nustatytas iki 2025 metų.
Taip būtų siekiama užbaigti dešimtmečius trunkančius ginčus tarp turtingųjų ir skurdžių valstybių dėl to, kaip tęsti kovą su klimato kaita.
Anksčiau Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as susirinkusius Paryžiuje ragino priimti ryžtingą sprendimą, o Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas – derybose „pabaigti darbą“.
Ilgos kovos dėl pinigų
Išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims dešimtmečius nepavyko pasirašyti veiksmingo visuotinio pakto dėl pasaulinio šiltėjimo apribojimo ir kovos su jo padariniais.
Jos smarkiai nesutarė dėl to, kiek atsakomybės kiekviena šalis turi prisiimti. Šis klausimas yra susijęs su interesais, kurių vertė – trilijonai dolerių.
Bet kokio susitarimo pamatas yra anglių, naftos ir dujų naudojimo energetikai sumažinimas ar eliminavimas. Anglių, naftos ir dujų naudojimas didele dalimi buvo varomoji jėga šalims jų kelyje į gerovę nuo industrinės revoliucijos pradžios išaušus 18-ajam amžiui.
Deginant tokį iškastinį kurą į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių planeta šiltėja, o jos trapi klimato sistema keičiasi.
Jei klimato kaita nesilpnės, žmonija susidurs su vis didesnėmis sausromis vienur, potvyniais ir audromis kitur, pasaulinio vandenyno lygio kilimu, dėl kurio bus užlietos salos ir tankiai gyvenamos pakrantės, perspėja mokslininkai.
Klimato kaita kelia neatidėliotiną ir potencialiai negrįžtamą grėsmę žmonių visuomenėms ir planetai, – sakoma ankstesnės planuojamo susitarimo versijos įvade.
„Klimato kaita kelia neatidėliotiną ir potencialiai negrįžtamą grėsmę žmonių visuomenėms ir planetai“, – sakoma ankstesnės planuojamo susitarimo versijos įvade.
Besivystančios šalys tvirtino, kad turtingosios valstybės privalo prisiimti kovos su klimato kaita atsakomybės liūto dalį, nes nuo industrinės revoliucijos laikų išmetė į atmosferą daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Tačiau Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos turtingos šalys sako, kad kylančios milžinės taip pat privalo daryti daugiau.
Jos tvirtina, kad besivystančios šalys dabar teršia labiausiai, todėl bus labiausiai atsakingos už šiltėjimą ateityje.
Teisinės prievolės
Prieš šešerius metus Kopenhagoje turtingosios šalys pažadėjo iki 2020-ųjų surinkti 100 mlrd. dolerių (92 mlrd. eurų) per metus, kad padėtų besivystančioms šalims keisti energetiką ir dorotis su pasaulinio šiltėjimo padariniais.
Tačiau prieš derybas Paryžiuje dar buvo neaišku, kaip tos lėšos bus renkamos, ir besivystančios šalys pareikalavo aiškumo naujajame susitarime, kuris įsigaliotų nuo 2020 metų.
Besivystančios šalys taip pat pareikalavo įsipareigoti po 2020-ųjų padidinti tą sumą.
JAV užsiminė, kad nori padėti mobilizuoti tuos pinigus, bet sakė, jog negali priimti pasiūlymų, kad susitarimu finansinės prievolės taptų teisiškai įpareigojamos.
Pasiūlyto susitarimo tekstas iškart po L. Fabiuso kalbos dar nebuvo prieinamas.
Tačiau L. Fabiusas sakė, kad susitarimu 100 mlrd. dolerių per metus būtų įtvirtinti kaip „grindys“, tai yra, minimumas ateičiai.
Prieš derybas dauguma valstybių pateikė savanoriškus planus nuo 2020-ųjų riboti atmosferos taršą. Toks procesas daugelio yra giriamas kaip svarbi platforma sėkmei.
Tačiau mokslininkai sako, kad net jei šie pažadai bus visiškai ištesėti, Žemės šiltėjimo perspektyva vis tiek smarkiai viršys saugią ribą. Viltys dėl šios trajektorijos pažeminimo yra siejamos su vadinamuoju reketo mechanizmu, pagal kurį ateities pažadai sumažins taršą.
Labiausiai nuo klimato kaitos nukentėti galinčios šalys aktyviai siekė, kad Paryžiaus pakte būtų formuluotė, kuria šiltėjimas būtų apribotas 1,5 laipsnio pagal Celsijų, ir perspėjo, kad priešingu atveju kylant vandenynų lygiui išnyks ištisos salos.
Tokios didelės teršėjos kaip Kinija, Indija ir daug naftos išgaunanti Saudo Arabija teikė pirmenybę 2 laipsnių pagal Celsijų „luboms“, kurios sudarytų sąlygas joms iškastinį kurą deginti ilgiau.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ir garsus klimatologas, ir „Greenpeace“ giria naujausią JT klimato sutarties tekstą
Pranešta apie preliminarų susitarimą
Šeštadienio rytą skelbta, kad pasiuntiniai, kuriems patikėta apsaugoti žmoniją nuo katastrofinių klimato pokyčių, Paryžiuje pasiekė preliminarų susitarimą. Po beveik dvi savaites trukusių intensyvių derybų parengtas galutinis dokumento projektas.
Kaip skelbia BBC, pareigūnas iš Prancūzijos užsienio reikalų ministro Laurento Fabiuso biuro naujienų agentūra AP teigė, kad preliminarus susitarimo tekstas bus pristatytas ministrams. Kol kas jokių detalių apie susitarimą nepateikiama.
Preliminarus susitarimas pasiektas po beveik 16 val. trukusių derybų.
„Mes turime tekstą pristatymui“, – pareiškė pareigūnas, pridėdamas, kad preliminarus tekstas bus išverstas į Jungtinių Tautų šešias oficialias kalbas.
Ekspertai sako, kad tai nėra galutinis susitarimas – jis bus patvirtintas, jei nebus prieštaravimų sekmadienio rytą vyksiančiame ministrų susitikime.
L.Fabiusas anksčiau teigė, kad „sąlygos yra geresnės, nei bet kada anksčiau“, kad būtų priimtas stiprus ir ambicingas susitarimas.
