Plintant koronaviruso baimėms ir socialiniam atsiribojimui, Los Andželas tapo vaiduoklių miestu, su tuščiomis gatvėmis, paplūdimiais, lentomis apkaltais parduotuvių fasadais, sulėtėjusiu gyvenimo tempu.
Viskas atrodo lyg iš poapokaliptinio filmo. Kasdieninis gyvenimas sustojo.
Verslams ir mokykloms užsidarius, JAV miestuose eismas keliais ir greitkeliais per pastarąsias savaites labai sumažėjo.
Garsiosios Los Andželo piko valandos spūstys praktiškai išnyko, nes koronaviruso protrūkis verčia žmones likti namuose, tokiu būdu stengiantis sumažinti užsikrėtimų skaičių.
Kad ir kaip būtų sunku prisitaikyti prie drastiškai pasikeitusio gyvenimo, negalima nepastebėti, kokią įtaką žmogaus atsitraukimas padarė gamtai.
Jau kelias savaites miestiečiai gali džiaugtis pagerėjusia oro kokybe, žaliuojančiu lyg smaragdas vandenynu ir dar nematytomis kalnų virtinėmis, staiga išlindusiom iš už amžino Los Andželo smogo.
Palydovas, nustatantis išmetamų teršalų kiekį atmosferoje, rodo didžiulį taršos sumažėjimą didžiuosiuose miestuose, įskaitant Los Andželą, Sietlą, Niujorką, Čikagą ir Atlantą.
Deja, tačiau pagerėjusi oro kokybė pasaulyje vargu ar išsilaikys ilgesnį laiką, nes pramonei sugrįžus į įprastą ritmą, kartu sugrįš ir tarša.
Akivaizdu, kad koronavirusas nėra geras dalykas, ir vien ši katastrofa jokiu būdu negali tapti priežastimi sumažinti anglies pėdsaką Žemėje.
Bet krizė turėtų įrodyti, kad klimato pokyčius tiesiogiai lemia žmogaus veikla, todėl mūsų veiksmai ir elgesys parodys, kokį pasaulį turėsime mes ir mūsų vaikai. Dabar labai gerai matome, kokį nuostabų pasaulį galime turėti.
