Daugiau jėgos Ukrainai: žadama dar viena „Patriot“ sistema, dėl „Leopard“ tankų – diskutuojama

Ukrainai jau garantuotos trys „Patriot“ oro gynybos sistemos. Tęsiamas darbas, susijęs su naujais sprendimais oro gynybos sistemai stiprinti, vakariniame kreipimesi sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šiandien iš Nyderlandų Ministro Pirmininko Marko Rutte's gavome labai svarbių naujienų. Ši naujiena iš tikrųjų yra mūsų neseniai vykusių pokalbių su juo tęsinys. Ukrainai bus suteikta dar viena „Patriot“ baterija“, – sako V.Zelenskis.

Tragediją Dnipro mieste su 45 aukomis sukėlė X-22 tipo sparnuotoji raketa, kuria disponuoja Rusijos Federacijos 52-asis tolimosios aviacijos pulkas, ukrainiečių portalas pravda.ua cituoja teisėsaugos institucijų ataskaitą, kuri perduota Ukrainos  prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Iš viso daugiaaukščiame pastate gyveno apie 1700 gyventojų. Pastate buvo apgadinta apie 230 butų, 72 butai buvo visiškai sunaikinti. 

Savaitgalį į šį daugiabutį pataikė Rusijos paleista raketa.

Rusija atakavo daugiabutį Dnipro mieste

+4

Šiuo metu Vokietija su sąjungininkais tariasi dėl galimo sunkiųjų tankų „Leopard“ tiekimo Ukrainai – prieš paskelbiant apie karinę pagalbą, būtina šį klausimą suderinti su kitomis šalimis.

Tai interviu „Bloomberg“ pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas . Nuo jo šalies vyriausybės priklausys, ar kiti partneriai Ukrainai galės perduoti tankus „Leopard“.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pasmerkė Rusijos samdinių grupuotę „Wagner“ už bandymą verbuoti jo šalies kovotojus.

Tai įvyko po to, kai ši grupuotė vietos žiniasklaidoje paskelbė reklamą, raginančią serbus kovoti Ukrainoje.

Tokia kritika yra retas viešas Serbijos vadovo priekaištas Rusijai, kuri yra tvirta Balkanų valstybės sąjungininkė.

„AP“/„Scanpix“/Nuo karos pradžios grupės „Wagner“ ir J.Prigožino įtaka Rusijoje stipriai išaugo

„Kodėl taip elgiatės su Serbija?“ – pasak naujienų agentūros „Beta“, vėlyvą pirmadienį per televiziją transliuotame interviu sakė A.Vučičius.

„Kodėl jūs, iš „Wagner“, kviečiate, kai tai prieštarauja reglamentams?“ – priekaištaujamai klausė jis.

Prieštaringai vertinama reklama anksčiau šį mėnesį pasirodė Maskvos propagandinio portalo RT neseniai Serbijoje įkurtoje internetinėje naujienų svetainėje serbų kalba.

Nuo 2014 metų, kai Ukrainoje įsiplieskė pirmosios kovos, nedidelis skaičius serbų ten kovoja kartu su Rusijos remiamomis pajėgomis.

Tikslaus Ukrainoje kovojusių serbų skaičiaus pareigūnai niekada neatskleidė.

Belgradas jau seniai yra patikimas Maskvos sąjungininkas – jų santykius stiprina bendras stačiatikių paveldas, abipusė neapykanta NATO ir kelių karų metu sudarytos karinės sąjungos.

Serbija išlieka vienintele Europos šalimi, išskyrus Baltarusiją, kuri neprisijungė prie Vakarų sankcijų Maskvai.

Antradienį Rusijos naujienų agentūra RIA paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, tikėtina, matomi du Serbijos piliečiai, dalyvaujantys mokymosi naudotis ginklais kursuose Ukrainoje.

2014-aisiais įkurta „Wagner“ samdinių grupuotė, dalyvavusi konfliktuose Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose, išgarsėjo po to, kai 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

Nuo karo pradžios dešimtys tūkstančių rusų persikėlė į Serbiją, kur dauguma jų buvo šiltai priimti.

Nepaisant nuo konflikto bėgančių rusų disidentų atvykimo, serbai iš esmės tebėra karšti invazijos į Ukrainą šalininkai, o sostinėje Belgrade vyksta prokremliški mitingai.

Nyderlandų vyriausybė gali netrukus nuspręsti nusiųsti oro gynybos sistemą „Patriot“ Ukrainai, sekdama JAV ir Vokietiją, rašo „Bloomberg“.

„Nyderlandai nuolat svarsto karinės paramos Ukrainai galimybę“, – sakė Nyderlandų gynybos ministerijos atstovas Sasha Luvoffas.

Europoje tik Vokietijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose eksploatuojami „Patriot“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas antradienį pranešė, kad Lenkijoje pirmą kartą asmeniškai susitiko su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley (Marku Miliu).

„Išsakiau neatidėliotinus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius“, – po susitikimo su vienu iš svarbiausių JAV karinės paramos Kyjivui veikėjų per „Telegram“ pranešė V.Zalužnas.

Negalima pasiduoti Rusijos kuriamam naratyvui dėl branduolinio ginklo panaudojimo, nes taip ji mėgina atgrasyti Vakarų šalis nuo paramos Ukrainai tiekimo, antradienį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Rusija aktyviai stengėsi įtikinti save, o labiausiai – savo vadovybę ir mus dėl savo gebėjimų (...). Taigi, kurdama galios naratyvą, Rusija naudoja vieną iš savo priemonių“, – forumo diskusijoje sakė ministras.

URM nuotr./Gabrielius Landsbergis Ukrainoje

„Kodėl jai (BNS – Rusijai) to reikia dabar? Kad sukurtų baimės atmosferą ir suvaldytų mūsų apsisprendimo procesą (...), kad atgrasytų mus nuo ginklų tiekimo Ukrainai, kad atgrasytų nuo apsisprendimo proceso, kad sulėtintų apsisprendimo procesą“, – pažymėjo jis.

Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, jog svarbu nepasiduoti baimei, toliau tiekti ginkluotę Ukrainai, ginkluoti sąjungininkų valstybes bei būti kantriems.

„Mes turime padėti Ukrainai laimėti, tai yra pirmas dalykas, antras dalykas, mes turime apginkluoti šalis, kurioms gresia pavojus, Lietuva yra viena iš jų (...), sudaryti koalicijas (...) ir būti kantrūs“, – teigė jis.

G.Landsbergis taip pat pažymėjo, jog Vakarai turi kurti naratyvą, kad Rusijai panaudojus atominį ginklą būtų sulaukta atsakymo.

Kaip anksčiau skelbė Užsienio reikalų ministerija, Davose ministras taip pat sakys įžanginę kalbą Ukrainos draugams skirtoje vakarienėje, susitiks su įvairių šalių diplomatijos vadovais, „Google“, „Facebook“ atstovais bei kitomis verslo bendruomenėmis.

Konferencijoje ir susitikimuose G.Landsbergis dalyvaus iki ketvirtadienio.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin pareiškė, kad Suomija yra pasirengusi remti Ukrainą kare su Rusija „tiek, kiek reikės“.

„Manau, kad vienintelė žinia, kurią turėtume transliuoti, yra ta, kad mes remsime Ukrainą tiek, kiek reikės. Vienerius, dvejus, penkerius, dešimt, penkiolika metų“, – teigė Suomijos premjerė, sakydama kalbą kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forume Davose.

„Reuters“/„Scanpix“/Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin

Praėjusiais metais Suomijos vyriausybė Ukrainai paremti skyrė apie 300 mln. eurų, iš kurių apie 190 mln. eurų – gynybos įrangai įsigyti.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto praėjusią savaitę sakė, jog Helsinkis taip pat galėtų padovanoti Ukrainai nedidelį skaičių Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“, jei tai nuspręstų padaryti ir didesnė Europos valstybių grupė.

Staigi Ukrainos narystė NATO yra sunkiai įmanoma, tačiau Kyjivui būtina nubrėžti aiškų kelią į Aljansą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Žinoma, būtų labai sunku pasiekti visavertę Ukrainos narystę NATO šios krizės įkarštyje. Tačiau dabar kalbame ne apie visateisę narystę, o apie tvarkaraštį arba aiškų planą“, – antradienį amerikiečių televizijai CNBC sakė šalies vadovas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Šveicarijoje vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis G.Nausėda pabrėžė, kad Aljansas turi nustoti kalbėti, kad NATO durys visiems atviros, o ryžtis ir rasti būdų suteikti saugumo garantijas Ukrainai, nors ši ir nepriklauso blokui.

„Tai padaryti nėra taip paprasta, bet manau, kad tai yra vienas iš Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo tikslų“, – kalbėjo prezidentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė nesitikintis, jog šią vasarą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu jo šaliai būtų pasiūlyta pilnavertė narystė Aljanse.

Vis dėlto jis išreiškė lūkestį, kad sąjungininkės pasiųs nuo Rusijos agresijos besiginančiai jo šaliai signalą dėl šios perspektyvos ateityje.

Ukrainos Dnipropetrovsko srities gubernatorius Valentynas Rezničenka antradienį pranešė, kad Rusijos raketos smūgio į daugiabutį Dnipro mieste aukų skaičius pasiekė 45.

Pasak jo, tarp žuvusiųjų yra šeši vaikai.

Ukrainos pareigūnai anksčiau nurodė, kad paieškų ir gelbėjimo operacija Dnipre baigta.

Anksčiau skelbta apie 39 išgelbėtus ir 79 sužeistus žmones, taip pat pranešta, kad 20 asmenų tebelaikomi dingusiais.

Šeštadienio smūgis buvo vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių nuo tada, kai Rusija beveik prieš 11 mėnesių įsiveržė į Ukrainą. Kremlius neigia, kad už tai atsakingos jo pajėgos.

Rusija atakavo daugiabutį Dnipro mieste

+4

Ukrainos kariuomenė teigė, kad į sovietinės statybos gyvenamąjį namą centrinėje miesto dalyje pataikė Rusijos raketa „Ch-22“.

Pasak gelbėjimo tarnybų, nuo šeštadienio, kai prasidėjo gelbėjimo darbai, savivaldybės darbuotojai pašalino daugiau kaip 9 tūkst. tonų statybinių nuolaužų ir 41 apgadintą automobilį.

Dėl šio išpuolio taip pat atsistatydino vienas Ukrainos pareigūnas, sukėlęs pasipiktinimą teiginiu, kad nelaimę galėjo sukelti ukrainiečių oro gynyba, numušdama rusų raketą, kuri tada nukrito ant pastato.

„Noriu parodyti civilizuoto elgesio pavyzdį: padarai reikšmingą klaidą, tada atsistatydini“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius ir paskelbė savo ranka rašyto laiško nuotrauką. Prezidentūra patenkino jo prašymą.

Tuo metu Kyjivas antradienį pranešė, kad visoje fronto linijoje tęsiasi kovos.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka sakė, kad pietiniuose Mykolajivo ir Chersono regionuose per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės.

Anot jo, Donecko regione, kuris pastaraisiais mėnesiais buvo kovų epicentras, žuvo du civiliai.

Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai antradienį pakartojo, kad tebevyksta kovos dėl Soledaro – nedidelio druskos kasyklų miestelio Donecke, kurį Rusija teigia visiškai užėmusi.

„Ukrainos kariuomenė yra Soledare ir atrėminėja Rusijos kariuomenę“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.

Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovas Jamesas Cleverly antradienį pareiškė, kad Londonas rems Ukrainą iki jos pergalės kare.

Taip jis sureagavo Ukrainą užpuolusiai Maskvai išreiškus pasipiktinimą dėl Londono sprendimo nusiųsti Kyjivui tankų.

„Žinia, kurią siunčiame [Vladimirui] Putinui ir, tiesą sakant, visiems kitiems, kuriems rūpi tai stebėti, – yra ta, kad įsipareigojome remti ukrainiečius, kol jie nugalės“, – sakė Vašingtone viešintis britų užsienio reikalų sekretorius J.Cleverly.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovas Jamesas Cleverly

Sunkiam karui tęsiantis jau beveik 11 mėnesių, Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė atsiųsianti Ukrainai tankų – tai bus pirma pagalba tokia sunkia ginkluote.

Nors pažadas atsiųsti 14 „Challenger 2“ tankų atrodo kuklus, ukrainiečių pareigūnai tikisi, jog toks Jungtinės Karalystės žingsnis paskatins kitas Vakarų valstybes suteikti Ukrainai daugiau tankų.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu paskelbė, kad ukrainiečiams žadami tankai „dega ir degs“.

Charkivo gubernatorius Olehas Synehubovas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė keletą nuotraukų, kuriose matyti apgadinta Kupjansko švietimo įstaiga, į kurią, pasak jo, 14.30 val. vietos laiku pataikė „priešo raketa S-300“.

Anot O.Synehubovo, pirminiais duomenimis, aukų nebuvo.

„Tačiau mokymo įstaigos patalpos beveik visiškai sugriautos.“

Leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistas Matthew Luxmoore'as tviteryje pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuotas improvizuotas memorialas Maskvos centre, ukrainiečių rašytojos Lesios Ukrainkos paminklo papėdėje, skirtas Rusijos raketų atakos prieš daugiabutį Ukrainos Dnipro mieste aukoms atminti.

Ukrainos prezidento biuras antradienį patenkino Oleksijaus Arestovyčiaus prašymą dėl atsistatydinimo iš nepriklausomo Volodymyro Zelenskio patarėjo pareigų.

Pasak prezidento spaudos sekretoriaus Serhijaus Nykyforovo komentaro portalui „Ukrainska pravda“, įsakas dėl atleidimo jau pasirašytas.

„Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovė Marija Vitušok pasirašė atitinkamą įsaką dėl Arestovyčiaus atleidimo iš pareigų“, – sakoma pareiškime.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Oleksijus Arestovičius

O.Arestovyčius praėjusią savaitę po Rusijos raketos smūgio į daugiabutį Dnipro mieste, pražudžiusio mažiausiai 44 asmenis, sukėlė pasipiktinimą teiginiu, kad nelaimę galėjo sukelti ukrainiečių oro gynyba, numušdama rusų raketą, kuri tada nukrito ant pastato.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pabrėžė, kad rusų raketos Ch-22 nenumušė oro gynybos sistema, nes šalis neturėjo tam priemonių.

„Noriu parodyti civilizuoto elgesio pavyzdį: padarai reikšmingą klaidą, tada atsistatydini“, – socialiniuose tinkluose parašė O.Arestovyčius ir paskelbė savo ranka rašyto laiško nuotrauką.

Valerijaus Gerasimovo paskyrimas naujuoju Rusijos okupacinių pajėgų Ukrainoje vadu rodo, kad Kremlius yra numatęs tam tikrų naujų plataus masto planų prieš kaimyninę šalį. 

Tai interviu „Obozrevatel“ pareiškė karo ekspertas Vladyslavas Selezniovas. Jis pažymėjo, kad šiuo metu mažiausiai 150 tūkst. mobilizuotų rusų baigia mokymus poligonuose ir mokymo centruose. Netrukus jie bus pasiųsti į kokią nors Ukrainos fronto dalį.

Jie gali atsidurti trimis galimomis kryptimis, sakė V.Selezniovas, remdamasis Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno žodžiais.

„Taip, okupantai gali bandyti išeiti į Donecko ir Luhansko sričių administracines ribas“, – sakė jis. 

Be to, kaip teigia ekspertai, remdamiesi Ukrainos generolo Oleksijaus Hromovo žodžiais, Rusija gali bandyti, jei pasiseks su minėtais regionais, persikelti į Zaporižios srities teritoriją.

„Trečias variantas – bandymas vėl šturmuoti Kyjivą. Bet su kokiais ištekliais ir jėgomis, kaip Putinas sugebės suorganizuoti šį planą, kad būtų pasiektas kažkoks rezultatas, aš nežinau“, – sakė V.Selezniovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį tviteryje pasidalino įrašu, kuriame išreiškė dėkingumą Europos Sąjungai ir Europos Komisijos vadovei Ursulai von der Leyen po to, kai Ukraina sulaukė pirmosios žadėtų 18 mlrd. eurų paramos dalies.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius paragino Rusiją nustoti verbuoti serbus kovoti prieš Ukrainą samdinių grupės „Wagner“ gretose.

A.Vučičius kritikavo Rusijos interneto svetaines ir socialinės žiniasklaidos grupes už tai, kad jos serbų kalba skelbia informaciją, kviečiančią savanorius prisijungti prie „Wagner“ samdinių grupės.

„Kodėl jūsiškiai iš „Wagner“ kviečia serbus prisijungti, kai žino, kad tai prieštarauja mūsų taisyklėms?“ – A.Vučičiaus žodžius citavo naujienų agentūra „Reuters“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Vučičius

2014 ir 2015 m. serbų savanoriai kartu su prorusiškomis pajėgomis kariavo Ukrainoje. Serbijos įstatymai draudžia jos piliečiams dalyvauti konfliktuose užsienyje, keli žmonės už tai buvo nuteisti.

A.Vučičius paneigė pranešimus, kad „Wagner Group“ turi padalinių Serbijoje, kur prokremliškos ir ultranacionalistinės organizacijos rėmė invaziją į Ukrainą.

Serbija yra šalis-kandidatė į Europos Sąjungą, tačiau taip pat ji yra ir tradicinė Rusijos sąjungininkė: abi tautos turi tą pačią slavų kilmę, išpažįsta stačiatikių tikėjimą ir kalba panašia kalba.

Nors Jungtinėse Tautose ir keliuose kituose tarptautiniuose forumuose Serbija ne kartą pasmerkė Rusijos invaziją, Belgradas atsisakė įvesti sankcijas Maskvai.

Pirmadienį Pasaulio ekonomikos forume susirinkus politikams, verslo magnatams ir milijardieriams, Ukrainos pirmoji dama Olena Zelenska pareiškė, kad Rusijos puolimas prieš Ukrainą prisideda prie „pasaulio, kokį mes jį pažįstame, žlugimo“.

„Mes susiduriame su pasaulio, kokį jį pažįstame, tokio, prie kokio esame įpratę arba kokio siekiame, žlugimu“, – antradienį Davose sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona O.Zelenska.

„Rusijos agresija niekada neturėjo apsiriboti Ukrainos sienomis, ji tęsis toliau ir sukels didesnę krizę, jei agresorius nenusileis“, – pridūrė ji.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos Pirmoji dama - Olena Zelenska

O.Zelenska taip pat atkreipė dėmesį į šeštadienį įvykdytą mirtiną išpuolį Dnipro mieste, kai Rusijos sparnuotoji raketa pataikė į gyvenamąjį namą ir pražudė mažiausiai 44 žmones.

„Šie paprasti žmonės šeštadienį buvo namuose – tai pakankama priežastis Rusijai žudyti“, – kruviną ataką komentavo O.Zelenska.

„Rusijai nėra nieko draudžiamo. Šiuo metu, kai kalbamės, mūsų Dnipro mieste žmonės vis dar dirba ir rūšiuoja daugiabučio, kurį sunaikino prieštankinė raketa, nuolaužas. Ši raketa buvo sukurta naikinti lėktuvnešiams, bet buvo panaudota prieš civilinę infrastruktūrą“.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume pareiškė, jog nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 9 000 civilių, o tarp jų – 453 vaikai.

„Mes neatleisime nė vieno [kankinimo] akto ar atimtos gyvybės. Kiekvienas nusikaltėlis bus patrauktas atsakomybėn“, – sakė A.Jermakas.

Jis pridūrė, kad Ukraina nori, jog būtų įsteigtas specialus tarptautinis tribunolas, kuris teistų Rusijos politinius lyderius ir reikalautų atlyginti žalą už invazijos nulemtą masinį šalies griovimą.

Naujausiame pranešime Ukrainos generalinė prokuratūra nurodė, kad nuo Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį žuvo 456 vaikai. Teigiama, kad daugiau nei 897 vaikai buvo sužeisti.

Pirmadienį Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė, kad nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 7 tūkst. civilių gyventojų.

JT teisių biuras teigė patvirtinęs 7 031 civilių žūtį, tačiau jo atstovai įsitikinę, kad tikrasis aukų skaičius yra „gerokai didesnis“, atsižvelgiant į tai, kad daugelis pranešimų dar nepatvirtinti, o vietovės, kuriose vyksta intensyvūs mūšiai, neprieinamos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kreipdamasi į Pasaulio ekonomikos forumo Davose delegatus, pažadėjo, kad Europos Sąjungos parama Ukrainai nesumažės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

„Mūsų tvirta parama Ukrainai nesiliaus – nuo pagalbos atkuriant elektrą, šildymą ir vandenį iki pasirengimo ilgalaikėms atstatymo pastangoms“, – sakė ji.

„Dalyvausime tiek, kiek reikės, ir būsime kartu su savo draugais ukrainiečiais“, – pridūrė ji. 

Rusija paskelbė, kad nuo 2023 iki 2026 m. atliks „esminius pokyčius“ savo ginkluotosiose pajėgose. Šalis pareiškė apie planus pertvarkyti savo karinę struktūrą po kelis mėnesius trukusių nesėkmių mūšio lauke Ukrainoje.

Be administracinių reformų, Gynybos ministerija teigė, kad stiprins savo kovinius jūrų, oro ir strateginius pajėgumus, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Tik stiprinant pagrindinius ginkluotųjų pajėgų struktūrinius komponentus galima užtikrinti valstybės karinį saugumą ir apsaugoti naujus Rusijos Federacijos subjektus bei svarbiausius objektus“, –pareiškė gynybos ministras Sergejus Šoigu.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad pokyčių prireikė dėl „įgaliotojo karo“, kurį Ukrainoje vykdo Vakarai, siunčiantys Ukrainai vis daugiau sunkiosios ginkluotės, kad padėtų šaliai pasipriešinti Rusijos pajėgoms.

Gynybos ministerija, kuri sulaukė aštrios vidaus kritikos dėl neefektyvaus siekio perimti didelių Ukrainos teritorijų kontrolę, gruodžio mėn. pažadėjo padidinti savo karių skaičių iki 1,5 mln.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo metu pareiškė, kad tikisi, jog bus priimtas sprendimas tiekti Ukrainai tankus „Leopard“. Taip pat pridūrė, jog jo šalis yra pasirengusi prisijungti prie karinės paramos.

„Šiuo metu intensyviai diskutuojame, ką dar galime padaryti kaip Europos Sąjunga, Šiaurės šalys, kad padėtume Ukrainai“, – sakė P.Haavisto, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„AFP“/„Scanpix“/Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto

„Vyksta diskusijos dėl tankų “Leopard„. Tikiuosi, kad šis sprendimas bus priimtas ir įgyvendintas, ir Suomija tikrai yra pasirengusi atlikti savo vaidmenį teikiant šią paramą“, – pridėjo ministras.

Prieš penktadienį įvyksiantį svarbų gynybos ministrų susitikimą Vokietijos sąjungininkai padidino spaudimą kancleriui Olafui Scholzui dėl leidimo tiekti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“.

Skandalingasis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas ir vėl pasižymėjo branduoliniais grasinimais, komentuodamas karą Ukrainoje. Anot jo, „Rusija negali pralaimėti“, kitaip prasidės branduolinis karas ir „mes visi mirsime“.

„Rusija niekada neleis sau pralaimėti jokioje kovoje. Galime paspausti mygtuką – ir viskas!“ – kalbėjo R.Kadyrovas pokalbio su Čečėnijos žurnalistais metu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

Nusivylęs Čečėnijos lyderis sakė, kad „mums nereikia pasaulio be Rusijos“. „Todėl mirkime visi. Mes pateksime į dangų, o jie – į pragarą“, – pareiškė jis, cituodamas garsiąją V.Putino frazę.

Prie improvizuoto memorialo per rusų raketų ataką sugriauto daugiabučio aukoms pagerbti Dnipro miesto gyventojai palieka gėles ir pliušinių žaislų.

Vienas kareivis, padėjęs gėlių ant transporto slėptuvės, paverstos laikinu paminklu aukoms, sėdynės, šluostėsi ašaras. Šalia augančios žaislų ir puokščių krūvos degė žvakė.

„Atėjome čia pasižiūrėti, atiduoti pagarbą. Labai sunku, taip gaila prarastų gyvybių“, – sakė 63 metų Viktorija.

„AP“/„Scanpix“/Memorialas žuvusiems Dnipre atminti

Maskva neigia, kad tyčia taikėsi į civilius gyventojus, ir kaltina Ukrainos priešlėktuvinę gynybą dėl raketos, pataikiusios į daugiabutį. Kyjivo teigimu, gyvenamąjį pastatą sugriovė netiksli Rusijos prieštankinė raketa, nuo kurios apsisaugoti Ukraina neturi pajėgumų.

„Reuters“/„Scanpix“/Memorialas žuvusiems Dnipre atminti

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi pirmadienį vakare sakė, kad ataka prieš Dniprą ir Rusijos bandymai perimti iniciatyvą kare pabrėžia, jog Vakarams reikia „paspartinti sprendimų priėmimą“ tiekiant ginklus.

Vadinamasis Donecko liaudies respublikos (DLR) lyderis Denisas Pušilinas pareiškė, kad į vakarus nuo Donecko esantis Marinkos miestas tuoj pereis į Rusijos ginkluotųjų pajėgų kontrolę, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

„Į vakarus nuo Donecko esančiame Marjinkos mieste visi daugiaaukščiai pastatai jau išvalyti ir kontroliuojami Rusijos pajėgų, todėl yra pagrindo manyti, kad ši gyvenvietė kuo greičiau bus išlaisvinta iš Ukrainos kariuomenės“, – sakė D.Pušilinas.

D.Pušilinas teigė, jog „mūsų kariškiai“ metras po metro valo teritoriją ir išreiškė tikintis, jog „artimiausiu metu Marjinka visiškai pereis į DLR kontrolę“.

Doneckas yra vienas iš regionų, kuriuos Rusijos Federacija teigia aneksavusi, nors ir nekontroliuoja visos teritorijos. Savarankiškai pasiskelbusi DLR, kuri buvo suformuota 2014 m., daugiausia yra nepripažinta tarptautiniu mastu.

Iki 2022 m. rugsėjo mėn. paskelbimo apie aneksiją Rusija, Sirija ir Šiaurės Korėja buvo vienintelės JT valstybės narės, kurios ją pripažino kaip kokią nors teisėtą valdžią.

Naujausiais duomenimis, Rusijos Belgorodo srityje dėl neatsargaus elgesio su granata įvykęs sprogimas nusinešė septynių žmonių gyvybes. Šešiolika žmonių buvo sužeisti, pranešė Rusijos žiniasklaida.

„Keturi iš dingusiųjų rasti negyvi. Todėl žuvusiųjų skaičius išaugo iki septynių“, – antradienį „Interfax“ citavo gelbėjimo tarnybų pranešimą.

Sprogimas įvyko sekmadienio vakarą, seržantui „netyčia susprogdinus rankinę granatą miegamajame kambaryje karinėje bazėje Belgorodo srities Korochansko rajone“, pranešė valdžia. Granata susprogdino būrio amuniciją ir sukėlė gaisrą.

Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius kelias dienas turėjo pasiaiškinti dėl savo žodžių apie raketų ataką Dnipro mieste, kur žuvo kelios dešimtys žmonių ir buvo sugriautas namas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Oleksijus Arestovičius

„Tiesioginės transliacijos metu padariau rimtą klaidą“, – kalbėjo O.Arestovyčius. Antradienį savo „Facebook“ paskyroje jis publikavo nuotrauką su ranka rašytu prašymu prezidento kanceliarijos vadovui trauktis iš pareigų ir parašė: „Noriu parodyti civilizuoto elgesio pavyzdį.“

Plačiau skaitykite ČIA

Sausio 17-osios rytą Dnipro mieste iš po daugiaaukščio namo griuvėsių buvo ištrauktas mirusio vaiko kūnas, bendras aukų skaičius – jau 44. 

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka pranešė, kad 09.46 val. iš po griuvėsių 4 aukšte ištrauktas vaiko kūnas.

Kiek vėliau miesto meras Borisas Filatovas pranešė, kad žmonių, žuvusių per raketų ataką prieš daugiaaukštį pastatą Dnipro mieste, skaičius išaugo iki 44 žmonių.

Sausio 17 d. ryte Dnipro mieste buvo išardyta 90% Rusijos raketos sugriauto namo nuolaužų.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu apžiūrėjo karinį štabą Ukrainoje, antradienį pranešė jo ministerija.

Rusijos grupės „Vostok“ štabe, neįvardytoje vietovėje, S.Šoigu buvo informuotas jos vado ir išklausė kitų junginių vadų pranešimą „apie kovinės misijos eigą“, sakoma ministerijos pranešime.

Jame nedetalizuojama aplankytos būstinės vieta.

Ministerijos kartu su pranešimu išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip S.Šoigu asmeniškai ir vaizdo ryšiu susitiko su kariuomenės vadais.

Vaizdo pokalbyje dalyvavo ir Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, kuris neseniai buvo paskirtas vadovauti Maskvos pajėgoms Ukrainoje.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu

Vaizdo įraše taip pat matyti, kaip S.Šoigu įteikia apdovanojimus kariams.

„Jūs oriai tarnaujate, saugote mūsų Tėvynę, padedate tiems, kuriems reikia pagalbos, darote viską, kad priartintumėte dieną, kuri vadinasi Pergalės diena“, – sakė S.Šoigu.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos, gruodžio mėnesį S.Šoigu du kartus lankėsi Ukrainoje, tačiau ir tuos kartus neskelbta, kur tiksliai jis buvo.

Be kita ko, gruodžio 18-ąją ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame S.Šoigu sraigtasparniu esą skrenda virš kariuomenės pozicijų. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad iš tikrųjų S.Šoigu buvo maždaug už 80 km nuo fronto linijos – Kryme – Juodosios jūros pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.

Dnipro miestui nukentėjus nuo Rusijos raketų, kurios nusinešė 41 žmogaus gyvybę, ir Ukrainos kariams patiriant vis didesnį spaudimą rytiniame fronte, Ukraina paragino Vakarus paspartinti ginklų tiekimo procesą.

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas antradienį pranešė, kad Rusija per pastarąją parą surengė daugiau nei 70 raketų atakų.

Teigiama, kad Rusijos karinės pajėgos apšaudė virš 15 gyvenviečių netoli Bachmuto, įskaitant druskos kasyklų miestą Soledarą, kur Rusija ir Ukraina jau kelias savaites įnirtingai kariauja.

Nesiliaujantis Rusijos apšaudymas visiškai sugriovė Bachmuto miestą ir smarkiai apgadino Avdijivką Donecko srities centre.

„Reuters“/„Scanpix“/Karo suniokotas Adijivkos miestas

„Labai smarkios kovos tęsiasi dviejuose svarbiausiuose sektoriuose ... Bachmute ir Avdijivkoje“, – „YouTube“ įraše teigė Ukrainos karo analitikas Olehas Ždanovas.

„Priešas puola nuolat ir visą parą. O mes stengiamės išlaikyti savo pozicijas. Rusijos kariai aktyviai veikia naktį – mums labai reikalinga naktinio matymo įranga“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakaro vaizdo kreipimesi sakė, kad Dnipro puolimas ir Rusijos bandymai perimti iniciatyvą kare rodo, jog Vakarai turi „paspartinti sprendimų priėmimą“ dėl ginklų tiekimo.

Nuo praėjusių metų vasario 24 d., kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, Vakarų šalys nuolat tiekia ginklus kariaujančiai Ukrainai, tačiau V.Zelenskis ir jo vyriausybė tvirtina, kad, norint įveikti rusus, jiems reikia tankų.

Pirmadienį Didžioji Britanija patvirtino, kad ketina Ukrainai perduoti 14 tankų „Challenger 2“ ir kitos technikos, įskaitant šimtus šarvuočių ir pažangių priešlėktuvinės gynybos raketų.

Tuo tarpu Vokietija niekaip nepriima sprendimo siųsti Ukrainai tankų „Leopard 2“, šalies vyriausybės teigimu, šie tankai turėtų būti tiekiami tik tuo atveju, jei dėl to susitars pagrindinės Kyjivo sąjungininkės, o visų pirma – Jungtinės Amerikos Valstijos.

Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Oleskis Danylovas pirmadienio vakarą taip pat užsiminė, kad reikia paspartinti ginklų tiekimą, nes vyriausybė spėjo, jog Rusija „bandys daryti vadinamąjį galutinį spaudimą“.

O.Danylovas Ukrainos televizijai sakė, kad jis prognozuojamas per invazijos metines arba kovo mėnesį.

„Tokiems įvykiams turime ruoštis kiekvieną dieną. Ir mes ruošiamės ... Pirmas ir paskutinis klausimas visada yra apie ginklus, pagalbą, kuri padėtų mums nugalėti šį agresorių, įsiveržusį į mūsų šalį“, – teigė O.Danylovas.

Penktadienį JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas turėjo priimti sąjungininkus oro pajėgų bazėje Vokietijoje ir aptarti tolesnius pagalbos Ukrainai etapus.

Andrejus Medvedevas, įtariamas buvęs Rusijos samdinių grupės „Wagner Group“ vadas, prašo prieglobsčio Norvegijoje.

Teisių gynimo grupė Gulagu.net, besirūpinanti Rusijoje sulaikytų kalinių interesais, paskelbė interviu su A.Medvedevu, įskaitant interviu, kurio metu jis papasakojo apie dramtišką savo pabėgimą:

„Kai buvau ant ledo [pasienyje], išgirdau šunų lojimą, atsisukau, pamačiau žmones su deglais, maždaug už 150 metrų, bėgančius mano kryptimi, - viename vaizdo įraše sakė A.Medvedevas. Išgirdau du šūvius, kulkos švystelėjo pro šalį“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Privačios karinės kompanijos „Wagner“ biuras Sankt Peterburge

Gulagu.net duomenimis, iš pradžių 2022 m. liepos pradžioje A.Medvedevas pasirašė keturių mėnesių kontraktą su „Wagner“ grupuote ir tvirtina buvęs egzekucijų ir represijų prieš tuos, kurie atsisakė kovoti ir norėjo pasitraukti, liudininku.

A.Medvedevas teigė, jog pasibaigus kontraktui, jis atsisakė pasirašyti naują ir išsigando, kad su juo bus susidorota taip pat, kaip su dezertyravusiu Jevgenijumi Nužinu – jis buvo kūju nužudytas prieš kamerą.

„Mus tiesiog numetė kovoti kaip patrankų mėsą“, – „YouTube“ paskelbtame pokalbyje žmogaus teisių gynimo grupės „Gulagu.net“ vadovui Vladimirui Osečkinui sakė A.Medvedevas.

Rusijos ambasada Australijoje sureagavo į Rusijos vėliavų uždraudimą „Australian Open“ turnyre ir pavadino tai „dar vienu nepriimtino sporto politizavimo pavyzdžiu“.

Australijos teniso organizacija „Tennis Australia“ antradienį uždraudė Rusijos ir Baltarusijos vėliavas turnyre „Australian Open“, Ukrainos ambasadoriui pareikalavus imtis veiksmų.

Rusijos vėliavų pirmadienį buvo matyti per ukrainietės Katerynos Baindl ir rusės Kamilos Rachimovos dvikovą.

Pranešama, kad ukrainiečių sirgaliai iškvietė į tribūnas apsaugą ir policiją.

Rusijos vėliava arenoje „Rod Laver“ taip pat buvo išskleista per ruso Daniilo Medvedevo ir amerikiečio Marcoso Girono varžybas.

123RF.com nuotr./Rusijos, Baltarusijos vėliavos

„Rusijos ir Baltarusijos vėliavos yra uždraustos... „Australian Open“, – sakoma „Tennis Australia“ pareiškime. – Draudimas įsigalioja iškart.“

Organizacija nurodė, kad pradinė politika buvo leisti sirgaliams atsinešti vėliavas, bet drausti naudoti jas trukdymui.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, rusų ir baltarusių žaidėjai paprastai varžosi su neutralia vėliava, kaip nepriklausomi sportininkai. Tas pats galioja ir „Australian Open“.

Ukrainos ambasadorius Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje Vasylis Myrošnyčenka vėlai pirmadienį paragino „Tennis Australia“ imtis veiksmų.

„Raginu „Tennis Australia“ tuojau pat priversti vykdyti jos „neutralios vėliavos“ politiką“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę V.Myrošnyčenka ragino šią organizaciją išvis uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti.

Pernai tą padarė Vimbldono turnyras.

Buvęs Australijos ambasadorius Ukrainoje Dougas Trappettas, šias pareigas ėjęs 2015–2016 metais, taip pat sukritikavo „Australian Open“ organizatorius.

„Galėjote uždrausti rusų žaidėjus ir užimti poziciją energingam atsakui į tokius prognozuojamus incidentus, bet pasirinkote bestuburiškumą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

K.Baindl savo varžybas laimėjo ir dabar varžysis su amerikiete Caty McNally.

Ukrainiečių kilmės australė, žiūrovė Maria Tumarkin Melburno laikraščiui „The Age“ sakė, kad tai ji iškvietė apsaugą, ir tvirtino, kad rusų sirgaliai agresyviai trukdė K.Baindl.

„Tai labai nesaugu, karas tęsiasi, – sakė M.Tumarkin. – Tai maža aikštelė, tie žmonės buvo itin arti žaidėjų, tad, mano nuomone, buvo bauginimo.“

Kasdienėje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos karo apžvalgoje skelbiama, kad labai tikėtina, jog į daugiabutį Dnipre pataikė „iš vidutinio galingumo bombonešio „Tu-22M3 Backfire" paleista didelė prieštankinė raketa „AS-4 Kitchen"

„Rusija melagingai nurodė, kad tai padarė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa. „Kitchen", kaip žinia, yra netiksli, kai naudojama prieš antžeminius taikinius, nes jos radiolokacinė orientavimosi sistema prastai atskiria taikinius miestuose", – teigė ministerija.

Apžvalgoje ministerijos ekspertai taip pat pridūrė, jog „Rusijos tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgų disfunkcija yra gilesnė" ir kad „labai tikėtina, kad jai [Rusijai] sunku dinamiškai identifikuoti taikinius ir gauti greitą ir tikslų kovinės žalos įvertinimą".

Ukrainos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad po savaitgalio raketų atakos prieš gyvenamąjį kvartalą Dnipro mieste, per kurią žuvo mažiausiai 40 žmonių, įskaitant tris vaikus, tebėra dingę 25 žmonės.

Savo oficialiame „Telegram“ kanale tarnyba paskelbė pranešimą:

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pasidalintoje statistikoje teigiama, kad antradienį 8 val. ryto išgelbėti 39 žmonės, tarp jų šeši vaikai. Žuvo 40 žmonių, įskaitant tris vaikus. Sužeisti 79 žmonės, tarp jų 16 vaikų.

Rusija atakavo daugiabutį Dnipro mieste

+4

Gauti 47 pranešimai apie dingusius asmenis, iš jų 18 asmenų rasta negyvų, keturi asmenys rasti gyvi su artimaisiais, ligoninėse, o 25 asmenys šiuo metu tebeieškomi.

Valstybinės skubios pagalbos tarnybos psichologai suteikė pagalbą 176 nukentėjusiesiems. Tęsiamos paieškos ir gelbėjimo operacijos bei pavojingų konstrukcinių elementų demontavimas. Komunalinės tarnybos išvežė daugiau kaip 9 000 tonų statybinių nuolaužų ir 41 apgadintą automobilį. Skaičiuojama, kad iš viso gelbėjimo darbuose dalyvavo apie 415 žmonių.

Nuo praėjusių metų vasario mėn., kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, Ukrainoje žuvo daugiau kaip 7 tūkst. civilių gyventojų, pirmadienį pranešė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).

„Dauguma užfiksuotų civilių aukų įvyko dėl sprogstamųjų ginklų, turinčių plataus masto poveikį, įskaitant apšaudymą iš sunkiosios artilerijos, daugkartinio paleidimo raketų sistemų, raketų ir oro smūgių, naudojimo“, – sakoma OHCHR pareiškime.

JT teisių biuras teigė patvirtinęs 7 031 civilių gyventojų žūtį, tačiau mano, kad tikrasis aukų skaičius yra „gerokai didesnis“, atsižvelgiant į tai, kad daugelis pranešimų dar nepatvirtinti, o vietovės, kuriose vyksta intensyvios kovos, yra sunkiai prieinamos.

Dauguma užregistruotų civilių žūčių įvyko vyriausybės kontroliuojamose Ukrainos teritorijose – 6536, o Rusijos kontroliuojamose teritorijose – 495. OHCHR nepriskyrė atsakomybės už šias mirtis.

Ukraina teigia, kad žuvusių civilių gyventojų skaičius gali siekti dešimtis tūkstančių. Rusija neigia, kad taikosi į civilius gyventojus.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ketina priimti Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte deryboms, JAV administracijai siekiant įtikinti Nyderlandus dar labiau apriboti Kinijos galimybes įsigyti pažangiųjų puslaidininkių, taikant eksporto apribojimus.

M.Rutte pirmadienį „Twitter“ žinutėje pranešė, kad telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apie šeštadienio Rusijos raketų smūgį daugiabučiui Dnipro mieste – vieną iš daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių prieš civilius gyventojus per beveik 11 mėnesių trunkantį karą. Valdžios institucijos pranešė, kad per šį smūgį žuvo 40 žmonių, o 30 žmonių pirmadienį dar tebebuvo laikomi dingusiais be žinios.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Markas Rutte

„Siaubingas išpuolis prieš daugiabutį gyvenamąjį namą Dnipro mieste rodo, kodėl Rusijai negalima leisti laimėti šio karo, – sakoma M.Rutte pranešime. – Ateinančiais mėnesiais ir toliau bus labai svarbu koordinuoti tarptautinę karinę paramą.“

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby prieš antradienio susitikimą gyrė Nyderlandus kaip „svarbius paramos saugumui Ukrainoje rėmėjus“. Nyderlandai jau skyrė Ukrainai pagalbos už maždaug 3 mlrd. dolerių (apie 2,7 mlrd. eurų) ir įsipareigojo skirti dar apie 1 mlrd. dolerių (apie 924 mln. eurų) vertės paramos.

J.Kirby sakė, kad abu vadovai taip pat planuoja aptarti artėjantį viršūnių susitikimą demokratijos klausimais, kurį kartu su Kosta Rika, Pietų Korėja ir Zambija rengia kovo pabaigoje.

2021 metų gruodį J.Bidenas surengė pirmąjį viršūnių susitikimą demokratijos klausimais, kurį administracija pavadino pasaulinio pokalbio apie tai, kaip geriausiai sustabdyti demokratijos nuosmukį, pradžia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas atnaujino informaciją apie bendrus Rusijos Federacijos kovinius nuostolius nuo vasario 24 d.

Kaip rašoma suvestinėje, per plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija jau neteko 116 950 savo karių. Per paskutinę parą Ukrainos kariai likvidavo 870 rusų.

Be to, Rusija prarado kare prieš Ukrainą: 3121 tanką, 6215
šarvuotų kovos mašinų,  2104 artilerijos sistemų.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman pirmadienį nuvyko į Kyjivą, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir dar kartą patikino jį dėl Vašingtono „tvirto įsipareigojimo“ Ukrainai, paskelbė JAV Valstybės departamentas.

W.Sherman vadovaujama delegacija Kyjive aptarė pagalbą Ukrainos saugumui ir ekonomikai, būdus kurti ilgalaikę dvišalę prekybos partnerystę su JAV.

Amerikiečių grupė susitiko su V.Zelenskiu, prezidento biuro nariais, gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir kitais ukrainiečių aukšto rango pareigūnais.

Vizito tikslas buvo „vėl patvirtinti Jungtinių Valstijų tvirtą ir nepajudinamą įsipareigojimą Ukrainai ir jos gynybai nuo Rusijos neišprovokuotos agresijos“, sakoma Valstybės departamento atstovo Nedo Price'o pareiškime.

Delegacija taip pat „išklausė jaunus ukrainiečius, pritaikiusius savo verslus ir aktyvizmą, kad padėtų savo bendrapiliečiams, nors jau galvoja apie Ukrainos atsigavimą ir atstatymą“, sakė jis.

W.Sherman vizitas įvyko po savaitgalį Rusijos suduoto raketos smūgio daugiabučiui gyvenamajam namui pietrytiniame Ukrainos Dnipro mieste, kai žuvo mažiausiai  40 žmonių.

Praėjusį mėnesį V.Zelenskis lankėsi Baltuosiuose rūmuose, kur susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Kremlius bando susilpninti privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino įtaką. JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad J.Prigožinas kaltinamas sąmoningu Rusijos gynybos ministerijos ir „Wagner“ konflikto viešinimu.

„Kremlius ir toliau viešai ginčija „Wagner“ vadovo J.Prigožino teiginius, kad „Wagner“ karių indėlis užimant Soledarą Donecko srityje yra išskirtinis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sėkmę fronto linijoje priskyrė Rusijos gynybos ministerijai ir Generalinio štabo planams. V.Putino pareiškimas buvo tiesiogiai transliuojamas per valstybės kontroliuojamą televiziją ir greičiausiai buvo sąmoningas bandymas susilpninti J.Prigožino įtaką Rusijos informacinėje erdvėje, nes anksčiau V.Putinas susilaikydavo nuo komentarų apie taktinius pasiekimus Ukrainoje“, – sakoma pranešime.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas

Analitikai taip pat pastebi, kad V.Putinas siekė parodyti, jog jis ir toliau kontroliuoja tradicinę Rusijos žiniasklaidą, o J.Prigožinas toliau telkia auditoriją „Telegram“ ir kituose socialiniuose tinkluose.

„Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija taip pat toliau skelbia, kad Rusijos Pietų karinės apygardos oro desanto šturmo padaliniai ir Rusijos oro desanto pajėgos puola Ukrainos pozicijas netoli Bachmuto, ir tikriausiai sąmoningai nepaminėjo „Wagner“ pajėgų sausio 15 d. kasdieniniame pranešime“, – pabrėžia ISW.

Tuo pat metu, pasak ekspertų, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas netiesiogiai apkaltino J.Prigožiną sąmoningai viešinant Rusijos gynybos ministerijos ir „Wagner“ konfliktą Rusijos žiniasklaidos erdvėje.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„D.Peskovas, bandydamas paneigti pranešimus apie vykstantį konfliktą tarp J.Prigožino ir Rusijos gynybos ministerijos, sausio 16 d. pareiškė, kad šie pranešimai yra „manipuliavimo informacija produktas“. Tačiau D.Peskovas pridūrė, kad nors dauguma tokių manipuliacijų vykdomos Rusijos „priešų“, Kremlius turi „draugų“, kurie taip pat elgiasi panašiai. D.Peskovo pareiškimas galėjo būti netiesiogiai nukreiptas prieš J.Prigožiną, kuris vis įžūliau kritikuoja Rusijos gynybos ministeriją“, – sakoma pranešime.

Tuo metu J.Prigožinas ir toliau stengiasi pakirsti pasitikėjimą Rusijos gynybos ministerija ir V.Putino pavaldiniais.

„J.Prigožinas tiesiogiai atsakė į D.Peskovo pareiškimą interviu apie savo ir Gynybos ministerijos konfliktą, sakydamas, kad neturi priežasčių nepasitikėti D.Peskovu. J.Prigožinas galėjo lengvai paneigti pranešimus apie konfliktą, tačiau ir toliau naudojo sąmoningai miglotas formuluotes, kad sukeltų daugiau diskusijų Rusijos informacinėje erdvėje, taip siekdamas pakirsti pasitikėjimą Gynybos ministerija ir V.Putinu“, – pažymi analitikai.