Ketvirtadienį E.Macronas pasirašys susitarimą su Italijos vyriausybės vadovu Mario Draghi ir prezidentu Sergio Mattarella, o penktadienį susitiks su popiežiumi Pranciškumi, Prancūzijos Katalikų Bažnyčią purtant skandalui dėl kunigų ir kitų dvasininkų vykdyto nepilnamečių lytinio išnaudojimo.
Abi didžiosios Viduržemio jūros valstybės, siejamos istorinių, kultūrinių ir kalbinių ryšių, seniai palaiko glaudžius santykius, kurie pastaraisiais dešimtmečiais tapo dar artimesni dėl svarbaus šių šalių vaidmens Europos Sąjungoje ir NATO.
Nors 2018–2019 metais šalių santykiai buvo trumpam pašliję, kai Italijai vadovavo populistų vyriausybė, dabar abi valstybės siekia akcentuoti visa, kas tarp jų yra bendro.
Nauju susitarimu siekiama sustiprinti bendradarbiavimą visose srityse, pradedant užsienio, gynybos ir saugumo politika ir baigiant migracija, ekonomika, mokslu, kultūra bei tarpvalstybiniais klausimais, nurodė E.Macrono biuras.
Šaltinis Italijos vyriausybėje sakė, kad dokumentas, kuris bus pasirašytas likus kelioms savaitėms iki Prancūzijos pirmininkavimo ES pradžios, turės „simbolinę reikšmę“, Senajam žemynui išgyvenant pokyčius.
Netvarkingas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES ir Bendrijos liberalių demokratijų nesutarimai su rytinėmis kaimynėmis sukėlė įtampų bloke, kai jo de facto lyderė, „amžinąja kanclere“ vadinama Angela Merkel palieka Vokietijos politikos sceną po istorinių 16 valdymo metų.
„Turime suteikti struktūrą Prancūzijos ir Italijos santykiams... Nežinome, kokia bus ES po penkerių ar dešimties metų“, – sakė Romos „Tor Vergata“ universiteto profesorius Giuseppe Bettoni.
