Sekmadienį prezidentas S.Mattarella atmetė 82-ejų euroskeptiko Paulo Savonos kandidatūrą į ekonomikos ministrus.
Visus kitus „Penkių žvaigždžių judėjimo“ ir „Šiaurės lygos“ pasiūlytus kandidatus jis jau buvo patvirtinęs, bet dėl P.Savonos pasakė „ne“, nes šis veteranas jau senokai teigia manantis, kad Italijai reikia palikti euro zoną.
P.Savona yra pavadinęs eurą „vokiečių narvu“ ir sakęs, kad Italijai reikia plano, kaip atsisakyti bendrosios valiutos, „jei bus būtina“.
„Turėjau progą pasidomėti profesoriaus Paolo Savono ateities vizijomis. Jos surašytos tinklalapyje, kurio pavadinimas nieko niūraus lyg ir nežada – „Scenari economici“ (it. – ekonomikos scenarijai)“, – teigė Romoje gyvenantis „Foreign Press“ asociacijos narys, knygų apie Italiją autorius Paulius Jurkevičius.
„Jo siūlomas „planas B“ yra ne kas kita kaip finansinis pučas: per vieną savaitgalį išeiti iš euro zonos ir sugrįžti prie palaidotos liros. Kaip visa tai atrodytų?
Paslapčia nukaldinami 8 milijardai monetų, atspausdinami „naujųjų lirų“ banknotai, penktadienį uždaromi bankai ir blokuojamos visos finansinės operacijos, paskutinę akimirką perspėjamas Tarptautinis valiutos fondas (TVF), o pirmadienį italai bare kapučiną jau apsimoka liromis.
Jos, žinoma, būtų nuvertintos maždaug 20–30 proc. Italijos skola – taip pat.“
M.Salvini scenarijus tinka
Abiejų populistinių partijų lyderiams – Luigi Di Maio ir Matteo Salvini – tereikėjo pasiūlyti kitą pavardę. Juolab kad per derybas dėl koalicijos abu jie kartojo, kad svarbiausia programa, o ne konkrečios asmenybės.
Tačiau populistai užsispyrė: viskas, nieko nebus, koalicijos – irgi. S.Mattarellai neliko nieko kito, kaip tik pavesti ekonomistui, TVF pareigūnui Carlo Cottarelli suformuoti technokratų vyriausybę.
Kabinetas greičiausiai dirbs neilgai, ilgiausiai – iki kitų metų pradžios. Tad Italijos jau netrukus lauks pirmalaikiai rinkimai – o prieš juos partijos tiesiog bus priverstos kalbėti apie eurą ir aiškiai atskleisti savo poziciją narystės euro zonoje klausimu.
Pačioje Italijoje kalbama, kad tokio scenarijaus bent jau M.Salvini ir norėjo – rinkimų ir dar daugiau balsų „Šiaurės lygai“.
Italija – trečioji pagal dydį euro zonos ekonomika. Būtent todėl šios smarkiai prasiskolinusios šalies problemos eurui smūgiuotų kur kas skaudžiau nei ekonominė krizė Graikijoje.
„Prezidentas buvo sutikęs su viskuo, išskyrus vieną pavardę. Salvini galėjo tiesiog pasiūlyti kitą žmogų – tai standartinė praktika.
Bet dabar jis gali sakyti, kad prezidentas vetavo vyriausybės sudarymą, o „Penkių žvaigždžių judėjimas“ neturi kito pasirinkimo ir privalo su Salvini sutikti.
Bet ar tikrai 82 metų veteranas, apie kurį niekas nėra girdėjęs, buvo toks svarbus radikaliai pokyčių programai?“ – klausė „BuzzFeed“ Europos naujienų redaktorius Alberto Nardelli.
Smūgis eurui būtų skaudus – jei ne mirtinas
Bet kokiu atveju rinkimai tikrai bus, o prieš juos yra svarbių klausimų. Pavyzdžiui, ar „Penkių žvaigždžių judėjimas“, remiamas daugiausia kairiųjų, ir „Šiaurės lyga“, kurios programa akivaizdžiai konservatoriška, kampaniją vykdys kartu, ar, kaip prieš kovo balsavimą, atskirai?
Kol kas tai neaišku, bet abi partijos skeptiškos euro atžvilgiu, o „Šiaurės lygos“ lyderis M.Salvini pirmadienį nė neslėpė: „Būsimi rinkimai bus tikras referendumas. Rinksimės tarp tų, kurie nori laisvos Italijos, ir tų, kurie nori, kad ji būtų vergiška ir nuolanki.
Šiandien Italija nėra laisva. Ją finansiškai okupavo vokiečiai, prancūzai ir eurokratai.“
Pirmadienį euras ir akcijų biržos, išgirdusios S.Mattarellos veto, iš pradžių pakilo, bet palengvėjimas netrukus virto baime dėl pirmalaikių rinkimų baigties.
„Rinkimai primins referendumą – de facto dėl Europos Sąjungos ir euro, – teigė politinės rizikos specialistas Francesco Galietti. – Tai yra egzistencinė grėsmė visai euro zonai.“
Jei dauguma italų nuspręstų atiduoti protesto balsą prieš ES ir eurą, būtų galima kalbėti apie didžiausią iššūkį Bendrijai nuo 2016 metų birželio, kai Jungtinė Karalystė balsavo už „Brexit“ – pasitraukimą iš ES.
Italija – trečioji pagal dydį euro zonos ekonomika. Būtent todėl šios smarkiai prasiskolinusios šalies problemos eurui smūgiuotų kur kas skaudžiau nei ekonominė krizė Graikijoje.
O populistai stabdyti arklius nė neketina – apklausos jų pusėje. „Šiaurės lyga“ per kovo rinkimus susirinko 17 proc. balsų, bet dabar už šią kraštutinių dešiniųjų partiją jau balsuotų net 24 proc. rinkėjų. „Penkių žvaigždžių judėjimo“ reitingai išlieka panašūs – apie 32 proc.
„Jei mes turėsime balsuoti dėl veto, kuris buvo paskelbtas dėl Paolo Savonos, populistinės partijos susirinks 80 proc. balsų“, – taip tradicinių partijų nerimą susumavo buvęs Italijos premjeras Massimo D'Alema.
Ar rinkėjai paskaičiuos?
Gatvėse dalis rinkėjų mano, kad M.Salvini yra teisus, kai lieja pyktį ant prezidento S.Matterellos ir nori balsavimo naujuose rinkimuose.
„Aš tikrai įniršęs. Prezidentas pardavė šalį, – pareiškė 54-erių Giancarlo Sacco, kavinės Romos centre savininkas, kuris nori, kad Italija liktų euro zonoje, bet taip pat – kad ES partneriai atsižvelgtų į italų nepasitenkinimą. – Reikia, kad Italiją vėl gerbtų.“
P.Jurkevičius: „Romoje emocijos gali prasiveržti po kelių dienų – birželio 2-ąją, švenčiant Italijos nacionalinę šventę. Populistai kviečia gyventojus protestuoti prieš prezidentą, o kairieji – jį ginti. Kuo visa tai baigsis – nežinia.“
„Mane gąsdina vis ryškesni politinės konfrontacijos ženklai. Populistų lyderiai dabar norėtų, kad pasisakytų „la piazza“ – aikštė. Ypač aktyvūs Matteo Salvini žmonės: Šiaurės Italijoje mažesnių miestų merai demonstratyviai iš savo kabinetų pašalino prezidento S.Mattarellos portretus.
Romoje emocijos gali prasiveržti po kelių dienų – birželio 2-ąją, švenčiant Italijos nacionalinę šventę. Populistai kviečia gyventojus protestuoti prieš prezidentą, o kairieji – jį ginti.
Kuo visa tai baigsis – nežinia. Tačiau Italija yra politiškai aktyvios visuomenės šalis, tad tokie kvietimai eiti į aikštę gresia neprognozuojamais reiškiniais“, – analizavo situaciją Romoje P.Jurkevičius.
Panašu, kad S.Mattarella netgi pats nori, jog per artėjančius rinkimus būtų kuo daugiau kalbama apie eurą – priešingai nei kovą, kai apie bendrąją Europos valiutą beveik nediskutuota.
„Narystė euro zonoje yra labai svarbus pasirinkimas, – aiškindamas savąjį veto per televiziją pasakė S.Mattarella. – Jei mes norime apie ją kalbėti, tuomet tai daryti reikia kuo rimčiau.“
Ir jei įniršę L.Di Maio bei M.Salvini šalininkai prezidentui linki kone mirties, kitoje barikadų pusėje – italai, kurie nuoširdžiai vertina europietiškas vertybes ir trokšta, kad Roma neatsidurtų už Europos ribų.
„Aš esu visiškai proeuropietiška ir tikiu, kad Italija yra ir turi būti Europos dalis. Tai mūsų ateitis“, – kalbėjo S.Mattarellos sprendimą parėmusi Romos gyventoja Irene Teramo.
Bruno Leoni instituto vadovo Alberto Mindardi teigimu, į naujus rinkimus „Penkių žvaigždžių judėjimas“ ir „Šiaurės lyga“ žengs turėdamos pranašumą – Silvio Berlusconi „Forza Italia“ ir Matteo Renzi Demokratų partija išgyvena sunkius laikus.
„Tačiau abi populistinės partijos pagaliau turės atvirai kalbėti apie savo poziciją ES ir euro klausimu. Prieš tai jos tokių šnekų vengė“, – pažymėjo A.Mindardi.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad italai, nors šiaip visiškai nusivylę esą supuvusiu politiniu elitu, iš tiesų kruopščiai skaičiuoja pinigus. O pasitraukimas iš euro zonos tiesiog negalėtų nekainuoti paprastiems Italijos piliečiams.
Galiausiai rinkėjams kažin ar patiktų atviras „Penkių žvaigždžių judėjimo“ ir „Šiaurės lygos“ ėjimas į rinkimus kartu, neslepiant, kad bus formuojama koalicija. M.Salvini laimėjo Italijos šiaurėje, o L.Di Maio – pietuose. Rinkėjai – visiškai skirtingi.
Visu tuo galėtų pasinaudoti nuosaikios politinės jėgos. Deja, itališko Emmanuelio Macrono nėra ir per kelias savaites neatsiras – italai plaukioja neištyrinėtuose vandenyse.
