Preliminariai 6,6 balo pagal Richterio skalę galingumo žemės drebėjimas buvo stipriausias šalyje per beveik 36 metus. Tai, kad apie aukas nepranešama, daugiausia yra todėl, kad tūkstančiai žmonių tame regione buvo priversti palikti savo namus po praėjusią savaitę regioną sudrebinusių požeminių smūgių.
Vietos valdžia skelbia, kad maždaug 20 žmonių per naujausią žemės drebėjimą buvo sužeista, dauguma jų nesunkiai.
Italijos dienraštis „La Stampa“ skelbia, kad žemės drebėjimo epicentras buvo tarp Perudžos ir Mačeratos, vos 10 km gylyje. Pirmas smūgis kirto 7.41 val. vietos (8.41 val. Lietuvos) laiku. Silpnesnis pakartotinis – 4,1 magnitudės – dar po dvidešimties minučių.
Nuo smūgių virpėjo pastatai, ant žemės krito įvairūs objektai. Regioną apėmė panika. Iš Usitos ir Arkuatos del Tronto komunų pranešama apie didžiulius sugriovimus.
„Viskas griuvo. Matau dulkių stulpus, kokia nelaimė, nelaimė“, – skundėsi gražaus kalnų miestelio Usitos meras Marco Rinaldi. Šis miestelis smarkiai nukentėjo ir per ankstesnį žemės drebėjimą.
„Miegojau savo automobilyje, mačiau kaip kilo pragaras“, – sakė jis žurnalistams.
Italijos civilinės saugos departamentas pranešė, kad „tikrinami visi miestai, kurie yra šio ryto žemės drebėjimo zonoje, kokių pridaryta nuostolių žmonėms ir pastatams“.
Senovinis Norčos miestelis, garsus savo Benediktų vienuolynu ir džiovintais mėsos gaminiais, yra viena iš labiausiai per pastarąjį žemės drebėjimo nukentėjusių vietų Italijoje.
Pasak liudininkų, sekmadienio rytą drebant žemei, pagrindinėje miestelio aikštėje sugriuvo XIV amž. Šv. Benedikto katedra, kurios liko stovėti tik fasadas. Vienuoliai meldėsi aikštėje tarp griuvėsių.
„Tartum visas miestelis būtų sugriuvęs“, – apgailestavo dėl bažnyčios griūties Norčos miesto asesorė Giuseppina Perla, pranešė naujienų agentūra ANSA.
Norčoje apgriauta ir senovės miestą juosianti siena bei kita bažnyčia – Šv. Marijos sidabrinės (Santa Maria Argentea) katedra, žinoma savo XV amž. freskomis.
Per Italijos televiziją „Sky News 24“ parodyti klūpantys vienuoliai Norčos mieste, tyliai besimeldžiantys priešais lauke stovinčią Šv. Benedikto statulą, greta stovi išsigandę miestiečiai.
Smūgiai taip pat buvo juntami Romoje. Jie buvo stipresni nei šios savaitės viduryje.
Centrinės Italijos regione žemė drebėjo ir trečiadienį. Du stiprūs smūgiai siekė nuo 5,5 iki 6,1 balo. Buvo apgriauta daug pastatų ir žuvo beveik 300 žmonių.
Stipriausias per trečdalį amžiaus
„Pirmą kartą nuo 1980 metų mes susidūrėme su tokiu galingu žemės drebėjimu“, – sakė Italijos civilinės saugos agentūros vadovas Fabrizio Curcio, turėdamas omeny 6,9 balo stiprumo žemės drebėjimą, kuris 1980 metų lapkritį sukrėtė kitą regioną, kuriam priklauso ir Neapolis. Tuomet žuvo maždaug 3 tūkst. žmonių.
Pasak F.Curcio, valdžia sekmadienį į nukentėjusius regionus siunčia sraigtasparnius, nes daugelis kelių yra nuošliaužų užblokuoti. Po praėjusio žemės drebėjimo perkelta jau maždaug 3600 žmonių, daugelis jį į pakrantės regionus. Tačiau perkėlimo laukia dar nemažai žmonių.
Skelbiama, kad dėl žemės drebėjimo uždarytas vienas pagrindinių regione Salarijos greitkelis. Be to, saugos sumetimais nekursuoja traukiniai.
Dėl žemės drebėjimo Romoje teko uždaryti kelias turistų gausiai lankomas vietas, tarp jų ir prezidento rūmus. Ugniagesiai apžiūrėjo ir Vatikaną, tačiau žalos nenustatė.
Dėl žemės drebėjimo Romoje teko uždaryti kelias turistų gausiai lankomas vietas, tarp jų ir prezidento rūmus. Ugniagesiai apžiūrėjo ir Vatikaną, tačiau žalos nenustatė.
Popiežius Pranciškus sekmadienį meldžiasi už per žemės drebėjimą Italijoje nukentėjusius žmones bei jiems padedančius.
Šv. Petro aikštėje susirinkusieji aplodismentai pertraukė popiežių sekmadieninės maldos metu, kai jis paminėjo žemės drebėjimą.
„Meldžiuosi už sužeistuosius ir šeimas, kurios labiausiai nukentėjo, bei už gelbėtojus ir padėjėjus“, – sakė pontifikas.
Duomenų apie nukentėjusius Lietuvos piliečius nėra
Lietuvos ambasada Italijoje šiuo metu neturi duomenų, kad šio įvykio metu būtų nukentėję Lietuvos Respublikos piliečiai, pranešė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija. Ambasada palaiko ryšį su kompetentingomis Italijos institucijomis.
Lietuvos piliečiai nelaimės atveju dėl konsulinės pagalbos gali kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją visą parą veikiančiu telefonu +370 5236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt.
