Šią savaitę apie tai S.Sannino kalbėjo Briuselyje, ES Tarybai pirmininkaujančios Italijos ir Pagrindinių teisių agentūros (Fundamental Rights Agency, FRA) surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Kovojant su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės: tolesni ES ir valstybių narių politikos formavimo žingsniai“.
„Norėčiau, kad vieną dieną tokių konferencijų nebereikėtų“, – sveikindamas dalyvius, vylėsi diplomatas. Jis apgailestavo, kad seksualines mažumas europiečiai vis dar laiko problema ir diskriminuojamos. „Reikia siekti, kad mokyklose, darbe, mūsų visuomenėse šie žmonės jaustųsi gerai“, – ragino jis.
S.Sanino žodžiais, kiekvienas žmogus, kad ir koks jis yra, turi teisę būti savimi bei mylėti. Bet kol kas viršų ima daugybė prietarų ir tradicinės vertybės. Todėl esą mokant vaikus meilės ir pagarbos, reikia išaiškinti, kad tai turi būti taikoma visiems.
Kartu ambasadorius atskyrė terminus „lygybė“ ir „tolerancija“. Pastaroji esą „sukuria atstumą tarp to, kas yra normalu ir kas ne“, o laimė ir lygybė turėtų būti norma, bet ne išimtis.
„Manau, kad viskas atsiremia į pagarbą žmogui, – vėliau portalui 15min.lt teigė S.Sannino. – Bet kuriai religijai turėtų būti nelengva tikėti, kad galima negerbti žmogaus. Gerbiu įvairias nuomones ir suprantu, kad galite turėti kitokias vertybes. Esu pasirengęs jas gerbti. Bet tai, ką turėtume daryti, yra pagarba kitų vertybėms.
Nenoriu leistis į išvedžiojimus apie Katalikų bažnyčią. Bet faktas, kad net popiežius ėmėsi diskusijos šiuo klausimu, yra įdomus. Reikės dar nemažai nuveikti, kad pradėtume keisti mąstymą ta linkme, jog tai (homoseksualūs santykiai – red. past.) – ne pavojus vertybėms ar šeimai, o tiesiog žmonių teisė.”
Pasak diplomato, pagarba kiekvienam žmogui yra pamatinė vertybė. Atkreipus dėmesį, kad ne tik popiežius kalba apie homoseksualus, bet ir net tokios katalikiškos šalys, kaip Ispanija, įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas, S.Sannino nusijuokė: “Ir šalis nežlugo.” Esą įmanoma suderinti visus minimus dalykus.
Negali turėti tinkamos teisinės bazės, jei nėra visuomenės, gebančios suprasti, kad įvairovė nėra grėsmė.
„Čia susiję du elementai – kultūrinis ir teisinis, – kalbėjo ambasadorius. – Negali turėti tinkamos teisinės bazės, jei nėra visuomenės, gebančios suprasti, kad įvairovė nėra grėsmė. Kaip sakė vienas iš konferencijos pranešėjų, normalu būti įvairiems ir kiti tai turi priimti. Nežinau, ar katalikiška, krikščioniška vertybė yra negerbti lygybės, sakyti, žmonės nėra lygūs. Mes gimstame lygūs.”
Pašnekovas pažymėjo nematantis priežasčių kurti opoziciją tarp homoseksualios seksualinės orientacijos ir šeimos. Netradicinė orientacija nesanti grėsmė šeimos vertybėms ar heteroseksualioms šeimoms.
„Tuo pačiu metu yra daug – nežinau, kaip jas pavadinti, nemėgstu etikečių, – skirtingų šeimų, skirtingos meilės ar susižavėjimo, įvairių būdų apginti ar auginti vaikus. Man tai daugiau kultūrinis dalykas. Tai keičiasi, tik nenoriu būti nei per daug pozityvus, nei negatyvus. Dar daug ką reikia nuveikti – pakeisti mąstymą ir teisinę bazę, nes abu dalykai svarbūs.
Tiesa, kad dabar šie dalykai kur kas plačiau diskutuojami, jie tapo politinių debatų dalimi. Partijos ir politinės jėgos, anksčiau oponavusios, ima atviriau apie tai kalbėti ir priimti. Viliuosi, kad tai gali būti kelias demistifikuoti mus supančius mitus ir išsklaidyti šį rūką.”
