Vizitas vyksta likus kelioms dienoms iki vietos ir Europos Parlamento rinkimų, kuriuose migracija bus vienas svarbiausių klausimų.
Lapkritį G. Meloni ir Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama (Edis Rama) pasirašė susitarimą penkeriems metams, pagal kurį Albanija įsipareigojo kiekvieną mėnesį priimti iki 3 tūkst. tarptautiniuose vandenyse išgelbėtų migrantų, kol Italija išnagrinės jų prieglobsčio prašymus.
Tikimasi, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas truks apie mėnesį, o per metus į Albaniją gali būti išsiųsta iki 36 tūkst. prieglobsčio prašytojų.
„Jie (italai) dėkingi vyriausybei, jie dėkingi Albanijos žmonėms už šias svarbias draugystės pastangas“, – spaudos konferencijoje sakė G. Meloni.
G. Meloni gynė šį prieštaringai vertinamą planą kaip būtiną kovos su migracija priemonę, siekiant atgrasyti būsimus pabėgėlius nuo mokėjimo neteisėtai žmones gabenantiems asmenims už pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą.
Žmogaus teisių grupės ir opozicijos įstatymų leidėjai įspėjo, kad gali būti pakenkta pabėgėlių apsaugai.
G. Meloni mano, kad susitarimas su Albanija yra itin inovatyvus, ir sakė, kad juo susidomėjo 15 Europos Sąjungos valstybių narių, kurios teiraujasi Europos Komisijos, ar „Sąjunga [galėtų] pasekti Italijos pavyzdžiu“.
„Naudingiausias šio projekto elementas yra tai, kad jis gali būti ypatinga atgrasymo priemonė nelegaliems migrantams, norintiems pasiekti Europą“, – sakė ji.
G. Meloni, lydima vidaus reikalų ministro Matteo Piantedosi (Matėjo Pjantedosio) ir maždaug 30 žurnalistų, savo vizitą mažoje Vakarų Balkanų šalyje pradėjo Giadere, buvusiame kariniame oro uoste už 80 km į šiaurę nuo sostinės Tiranos. Giadere pradėtas kurti vienas iš dviejų migrantų centrų.
Vėliau G. Meloni apsilankė Šenginio uoste, kur 4 tūkst. kv. m plote, apjuostame 5 m aukščio metaline tvora su spygliuotomis vielomis, įrengtas priėmimo centras su gyvenamosiomis patalpomis ir biurais.
Premjerė teigė, kad rugpjūčio 1 dieną abu centrai pradės veikti ir bus pasirengę priimti pirmuosius 1 tūkst. migrantų. Rugsėjo viduryje bus pradėtas reguliarus keltų susisiekimas su Italija.
G. Meloni ir jos dešiniojo sparno sąjungininkai jau seniai reikalauja, kad Europos šalys prisiimtų didesnę migracijos naštą, o Albanijos susitarimą laikė problemos, kuri jau daugelį metų vargina ES, naujovišku sprendimu.
Per penkerius metus du priėmimo centrai Albanijoje Italijai kainuos daugiau kaip 670 mln. eurų. 36 tūkst. migrantų nugabenimas į Italiją kainuotų 136 mln. eurų, tai yra beveik tiek pat, kiek bus išleista Albanijoje, teigė G. Meloni.
Italija priims migrantus, jei jiems bus suteikta tarptautinė apsauga, arba organizuos jų išsiuntimą iš Albanijos, jei jiems būtų atsisakyta suteikti prieglobstį.
Italijos teritoriniuose vandenyse arba į nevyriausybinių organizacijų valdomus gelbėjimo laivus paimtiems asmenims pagal tarptautinę ir ES teisę išliktų teisė prašyti prieglobsčio Italijoje.
Albanija nėra Europos Sąjungos narė, o idėja išsiųsti prieglobsčio prašytojus už bloko ribų yra kontroversiška. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pritarė šiam susitarimui kaip nestandartinio mąstymo pavyzdžiui, tačiau teisių gynimo grupės jį labai kritikavo.
Italijos centro kairės opozicija šį susitarimą pavadino brangiai kainuojančia propaganda prieš Europos Parlamento rinkimus ir gėdingu siekiu paversti Albaniją Italijos „Gvantanamu“.
30 albanų opozicijos konservatyvių įstatymų leidėjų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, nesėkmingai bandydami užblokuoti Italijos ir Albanijos susitarimą.
