Įprastai santūrumu pasižymintis G.Conte atsistatydino pažėręs aštrios kritikos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vidaus reikalų ministrui Matteo Salvini, kad jis dėl asmeninių interesų sužlugdė valdančiąją koaliciją su populistiniu Penkių žvaigždučių judėjimu (M5S).
Atsistatydinus premjerui trečioje pagal dydį euro zonos ekonomikoje susidarė politinis vakuumas. S.Mattarela po derybų su politinėmis partijomis turi nuspręsti, ar bus formuojama nauja koalicija, ar šaukiami pirmalaikiai rinkimai.
Kol bus vedamos derybos dėl naujos vyriausybės, prezidentas pavedė G.Conte vadovauti laikinajai administracijai.
Politinės derybos turi prasidėti 16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku.
Italijos konstitucijoje numatyta, kad valstybės vadovas pirmiausia turi pasikonsultuoti su buvusiais prezidentais. Tai reiškia, kad S. Mattarela turi aptari padėtį su senatoriumi 94 metų Giorgio Napolitano, prezidento pareigas ėjusiu 2006–2015 metais.
D.Napolitano šiuo metu yra išvykęs iš Romos, todėl pokalbis įvyks telefonu. Po jo prezidentas susitiks derybų su abejų parlamento rūmų pirmininkais ir frakcijų lyderiais.
„Neatsakinga sukelti vyriausybės krizę“, – sakė G.Conte antradienį Senate.
M.Salvini ėmėsi pastangų sužlugdyti vyriausybę, tikėdamasis pirmalaikių rinkimų, galinčių atvesti jį į premjero postą.
Vidaus reikalų ministras išprovokavo politinę krizę, kai rugpjūčio 8 dieną netikėtai paskelbė, kad jo antiimigracinė partija „Lyga“ (Lega) traukiasi iš 14 mėnesių dirbusios koalicinės vyriausybės su M5S.
„Lyga“ ir M5S dėl G.Conte skyrimo premjeru sutarė po ilgų ir sudėtingų derybų. Vyriausybė buvo suformuota praėjusių metų birželį.
Pirmalaikiai rinkimai?
Dabar S. Mattarella gali rinktis iš kelių variantų, o nauja vyriausybė gali būti suformuota jau penktadienį.
Prezidentas svarstys galimybę šaukti pirmalaikius rinkimus, formuoti naują koaliciją be rinkimų ir tęsti dabartinės vyriausybės darbą, nors pastarasis variantas yra menkai tikėtinas.
„Leisti balsuoti piliečiams yra demokratijos esmė, prašyti juos balsuoti kasmet – neatsakinga“, – sakė G.Conte, „Lygos“ atstovams Senate skleidžiant nepritarimo garsus.
Politinė krizė sukėlė susirūpinimą dėl Italijos ekonomikos, kurios valstybės skola sudaro 132 procentus bendrojo vidaus produkto ir yra antra didžiausia euro zonoje po Graikijos.
Nuo tada, kai 2018 metų birželio mėnesį buvo suformuota dabartinė vyriausybė, nežinomybė dėl koalicijos tvarumo kainavo šaliai papildomus 5 mlrd. eurų palūkanų, pirmadienį paskelbė dienraštis „Il Sole 24 Ore“.
M.Salvini tikisi, kad trejais metais anksčiau surengti pirmalaikiai rinkimai vyks spalio mėnesį, o po jų jis galės tapti naujuoju premjeru.
Visuomenės apklausų rezultatai rodo, jog „Lyga“ galėtų formuoti koaliciją su mažesne kraštutine dešiniąją partija „Italijos broliai“ („Fratelli d'Italia“) ir, galbūt, Silvio Berlusconi centro dešiniųjų partija „Forza Italia“.
Tačiau „Lygos“ lyderio varžovų siekis užmiršti senus nesutarimus ir sudaryti naują aljansą gali sužlugdyti šį M.Salvini planą – kalbama ir apie M5S bei opozicinės Demokratų partijos (PD) koalicijos galimybę.
Nors tarp „Lygos“ ir M5S tvyro nesantaika, pastarosios reitingai yra gana prasti, todėl ji norėtų išvengti pirmalaikių rinkimų.
Demokratų ir M5S koalicija galėtų sugriauti M. Salvini planus. Jis ne tik netaptų vieninteliu lyderiu, bet dar netektų vietos vyriausybėje.
Buvęs PD lyderis Matteo Renzi antradienį sakė, kad jis nedalyvautų PD ir M5S aljanse, nes daugelis tos antiisteblišmento partijos narių primena jam senąjį elitą.
Pasak kai kurių analitikų, G.Conte gali likti premjero poste, jei bandys suformuoti aljansą su PD.
