Flegrėjaus laukai yra didžiulis ugnikalnis, tačiau jis yra plokščias, ne kūgio formos. Nors jis ne toks garsus kaip netoliese esantis Vezuvijus, pastaruoju metu padidėjęs jo aktyvumas verčia gyventojus gerokai pasinervinti.
Drebėjimas įvyko 3 val. 35 min. vietos (4 val. 35 min. Lietuvos) laiku, maždaug 3 km gylyje, ir buvo jaučiamas beveik visame Neapolyje.
Netoli šio pietinio Italijos miesto esančio pajūrio miestelio Bakolio meras Josi Gerardo Della Ragione (Džozis Džerardas Dela Radžonė) sakė, kad tai buvo stipriausias ir vienas ilgiausių iš pastarojo meto drebėjimų.
„Visuomet gyvenome ant ugnikalnio kalderos“, – sakė jis, paminėdamas didelę daubą, susidarančią įgriūvant ugnikalnio viršūnei po didelio magmos išsiliejimo.
„Išmokome gyventi su tokiomis fazėmis. Išlikite ramūs“, – socialinėje žiniasklaidoje vietos gyventojams parašė meras.
Flegrėjaus laukuose, kur lava ir peleniai praėjusį kartą išsiveržė 1538 metais, gyvena pusė milijono žmonių.
Teigiama, kad šio ugnikalnio išsiveržimas prieš 30 tūkst. metų prisidėjo prie neandertaliečių išnykimo.
Italijos nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas (INGV) anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad dabartinį ugnikalnio suaktyvėjimą galėjo nulemti dujų burbuliavimas, o ne magma, todėl išsiveržimo tikimybė yra palyginti maža.
