„Būdai, kaip organizuotos nusikaltėlių grupės uždirba pinigus, keičiasi, – aiškina Milano universiteto Nusikaltimų tyrimų centro direktorius Ernesto Savona ir priduria. – Kaip ir legalūs verslai, organizuotos nusikaltėlių grupės šiandien gali būti didelės, vidutinio dydžio arba mažos. Mažos grupės gali užsidirbti iš cigarečių kontrabandos, tuo tarpu didelės grupuotės turi gerokai didesnius užmojus“.
Tyrimas atskleidė, kad organizuotos nusikaltėlių grupės ne tik veikia visoje Europoje, bet ir investuoja savo nešvariai uždirbtus pinigus į įvairias verslo šakas – nuo Britanijos drabužių parduotuvių iki naktinių klubų Suomijoje.
Nusikaltėliai nori išplauti ir investuoti didžiulius pinigų kiekius. Remdamiesi iš nusikaltėlių konfiskuoto turto dydžiu, tyrėjai apskaičiavo, kad 2013 m. organizuotos nusikaltėlių grupės uždirbo 19 mlrd. eurų iš prekybos produktų klastotėmis, 6 mlrd. eurų iš prekybos heroinu, 5 mlrd. eurų iš kokaino ir kanapių platinimo, o dar 4 mlrd. eurų į gaujų rankas pateko iš prostitucijos verslo. Šių nelegalių verslų pelno marža viršijo 30 proc.
Vis dėlto, jeigu mafija nusprendžia investuoti į legaliai veikiančius verslus, jų pajamos būna gerokai mažesnės.
2012 m. Vokietijos federalinės policijos duomenimis, lyginant su 2011 m., nusikaltėlių pajamos, gautos šioje šalyje, padidėjo 70 proc. ir pasiekė 580 mln. eurų.
„Jie investuoja į legalų verslą norėdami „išplauti“ pinigus ir tapti nepriekaištingais verslininkais“, – pažymi E.Savona.
Didžioji Britanija šiuo metu išgyvena didžiulį investicijų iš rusų, gruzinų ir kinų grupuočių bumą bankų, restoranų, nekilnojamojo turto, mažmeninės prekybos, sporto ir lažybų sektoriuose.
Vis dėlto, būtent Italijos mafija yra didžiausias investuotojas Britų salose. Kalabrijos regiono „Ndrangheta” sindikatas investuoja į nekilnojamąjį turtą, Apulijos regiono mafija kontroliuoja kazino, sporto ir lažybų sektorius, o iš Kampanijos kilusi „Camorra“ aprėpusi įvairiausius ekonomikos sektorius – nuo smulkių parduotuvių iki statybų verslo.
Tuo tarpu Suomijoje Rusijos gaujos investuoja į autoservisus, valymo kompanijas, privačias apsaugos įmones ir sekso paslaugų vietas bei naktinius klubus. Kinų gaujos specializuojasi nekilnojamojo turto, didmeninės ir mažmeninės prekybos versle Prancūzijoje. Šioje šalyje rusų ir gruzinų grupuotės teikia pirmenybę „juodų pinigų“ investavimui į viešbučių verslą.
Vokietijoje „Comorra“ specializuojasi drabužių parduotuvių rinkoje, o „Cosa Nostra“ teikia pirmenybę statybų verslui. Skelbiama, kad „Ndrangheta” valdo apie 100 restoranų ir kelias gamyklas Vokietijoje
2012 m. Vokietijos federalinės policijos duomenimis, lyginant su 2011 m., nusikaltėlių pajamos, gautos šioje šalyje, padidėjo 70 proc. ir pasiekė 580 mln. eurų.
E.Savona pažymi, kad nusikaltėliai itin mėgsta investuoti į parduotuvių ir restoranų verslą. „Nebūtina turėti didelių įgūdžių tam, kad atidarytum piceriją“, – mafijos prioritetų priežastį paaiškina kriminologijos ekspertas.
Vis dėlto, teigti, kad taip daro dauguma gaujų, negalima. Štai tiek „Cosa Nostra“, tiek „Ndrangheta“ neseniai pradėjo investuoti į atsinaujinančią energetiką, o Suomijoje gauja „Hells Angels & Co” savo pinigus bando legalizuoti informacinių technologijų sektoriuje.
Skaidriu verslu ir mažu korupcijos lygiu pasižyminčios Šiaurės Europos šalys taip pat šiuo metu pritraukia vis daugiau įvairių grupuočių investicijų.
Dėl liberalios politikos narkotikų atžvilgiu ir puikios infrastruktūros, Nyderlandai yra patraukli vieta organizuotam nusikalstamumui. Grupuotės iš Rusijos ir Gruzijos Nyderlanduose valdo viešbučius, restoranus ir nekilnojamąjį turtą.
„Italų gaujos nebeinvestuoja daug pinigų Italijoje dėl susekimo grėsmės. Be to, nekilnojamojo turto vertė greičiau auga Londone ar Stokholme negu Palerme („Cosa Nostra“ gimtasis miestas). Dėl to jie daugiau investuoja tokiose šalyse kaip Švedija. Jie nešneka švediškai, bet jiems to ir nereikia. Jiems reikalingas tik buhalteris, kuris padėtų jiems investuoti pinigus. Jie nieko nežudo, policija jų netrukdo“, – aiškina E.Savona.
Nyderlanduose kriminalinių gaujų nariai taip pat nešneka nei olandiškai, nei angliškai, pastebi knygos apie italų mafiją šioje šalyje autorius Stanas De Jongas. „Dėl to juos lengva pastebėti, bet iki šiol policija nekreipė dėmesio“, – teigia S.D.Jongas.
Dėl liberalios politikos narkotikų atžvilgiu ir puikios infrastruktūros, Nyderlandai yra patraukli vieta organizuotam nusikalstamumui. Grupuotės iš Rusijos ir Gruzijos Nyderlanduose valdo viešbučius, restoranus ir nekilnojamąjį turtą.
Dėl organizuotų nusikaltėlių grupuočių nukenčia ne tik sąžiningi verslininkai, bet ir paprasti piliečiai. Pavyzdžiui, gaujų nariai perka butus brangiau, negu yra jų rinkos kaina. Visoje rinkoje dėl to pastebimas kainų augimas.
Kodėl kai kurie verslininkai pasiryžta pritarti gaujų pasiūlymui investuoti į jų verslą?
„Daug įmonių išgyveno sunkius laikus per ekonomikos nuosmukį. Tuomet ateina šie žmonės (nusikaltėliai) ir pateikia gerą pasiūlymą. Verslininkas gali būti įstatymus gerbiantis pilietis, bet, priimdamas tokį pasiūlymą, tampa nusikaltėlių bendrininku“, – paaiškina E.Savona.
Vis dėlto, didžiausia problema yra ta, kad legali ekonomika gauna naudą dėl šių pinigų injekcijų, o nusikaltėlių gaujoms reikia nelegaliai gautus pinigus „išplauti“.
„Bandoma sustabdyti pinigų plovimą, bet nepakankamai“, – teigia kriminologas ir pasiūlo sudaryti karštųjų mafijos taškų žemėlapį, kuriuo galėtų naudotis policininkai visose Europos šalyse. Gali būti, kad tokiame žemėlapyje Amsterdamas būtų daug karštesnis taškas už Palermą.