V.Putino reikalavimai Kijevui – pripažinti Krymo okupaciją, nestoti į NATO ir atiduoti teritorijas separatistams

Antradienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atšaukė šią savaitę Ženevoje planuotą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, skelbia CNN.

„Matome, kad prasideda invazija, o Rusija aiškiai pareiškė, kad visiškai atsisako diplomatijos, šiuo metu nėra prasmės rengti susitikimą“, – antradienį Valstybės departamente sakė J.Blinkenas.

Jis teigė, kad apie savo sprendimą S.Lavrovą informavo laišku. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis antradienį vakare pranešė pasirašęs įsaką dėl atsargos karių mobilizavimo, padidėjus Rusijos karinio puolimo grėsmei.

„Kalbama išskirtinai apie piliečius, priskirtus prie operatyvinio rezervo“, – sakoma V.Zelenskio vaizdo pranešime.

„Turime padidinti Ukrainos kariuomenės parengtį visiems įmanomiems operatyvinės padėties pokyčiams“, – pridūrė jis.

Prezidentas sakė, kad artimiausiu metu taip pat bus paskelbti teritorinės gynybos rezervo narių mokymai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis pabrėžė, kad „šiandien visuotinės mobilizacijos būtinybės nėra“, bet „būtina operatyviai sukomplektuoti Ukrainos kariuomenę ir kitas karines struktūras“.

Ši žinia buvo paskelbta reaguojant į Rusijos prezidento V.Putino pirmadienį priimtą sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įkurtų dviejų prokremliškų separatistinių „liaudies respublikų“ nepriklausomybę ir Maskvos ketinimus dislokuoti pajėgas tose teritorijose.

Vienas Ukrainos karys žuvo ir dar šeši buvo sužeisti antradienį per susirėmimus su Maskvos remiamais separatistais šalies rytuose, pranešė kariuomenė.

Ši žinia buvo paskelbta suintensyvėjus susirėmimams Donbase ir didėjant susirūpinimui, kad Rusija gali pradėti didelio masto įsiveržimą.

„Vienas karys žuvo“ per apšaudymą iš separatistų kontroliuojamų teritorijų Luhansko srityje, naujienų agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovas Pavlo Kovalčukas.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį pasmerkė Rusijos „vėliausią invaziją“ į Ukrainą, bet pabrėžė, kad Vašingtonas dirba su sąjungininkais, kad neleistų konfliktui dar labiau išsiplėsti.

Kalbėdamas Pentagone su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Ll.Austinas sakė, kad Jungtinės Valstijos glaudžiai bendradarbiaus su Kijevu ir sąjungininkėmis, „mėginant rasti būdą išvengti tolesnio konflikto“.

Jis gyrė Ukrainos „santūrų atsaką“ raginant ieškoti taikaus sprendinio „Rusijos agresijos, provokacijų ir melagingų kaltinimų akivaizdoje“.

Rusijos prezidentas V/Putinas „vis dar gali išvengti [jo paties] pasirinkto visokeriopo, tragiško karo“, pažymėjo Ll.Austinas.

Padėčiai Ukrainoje aštrėjant D.Kuleba, atvykęs į Vašingtoną susitikti su aukšto rango amerikiečių pareigūnais, sakė vykdantis diplomatinę misiją.

„Tačiau šiomis dienomis diplomatija taip pat reiškia gynybą“, – pabrėžė jis, Kijevui siekiant Jungtinių Valstijų platesnės karinės paramos.

„Mano žinia paprasta: stipri Ukraina yra geriausias atgrasymas Rusijai“, – pridūrė D.Kuleba.

Suomijos premjerė Sanna Marin antradienį pareiškė, kad dėl Rusijos veiksmų Ukrainos atžvilgiu bus iš naujo vertinamas Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ siūlomas branduolinio reaktoriaus projektas jo saugumo požiūriu.

„Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu yra visiškai nepriimtini. Suomija juos pasmerkė, juos pasmerkė ir Europos Sąjunga“, – pabrėžė Suomijos vyriausybės vadovė.

„Ekonomikos ir Darbo ministerijos anksčiau šiandien pranešė, kad bus atliktas Fennovoimos [AE] projekto rizikos vertinimas saugumo požiūriu“, – pridūrė S.Marin.

Europos Sąjungos (ES) sankcijų pakete Rusijai – apie 400 fizinių asmenų, Donacke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

„Paketas apima labai didelę dalį sprendimų priėmėjų, kurie dalyvavo pripažįstant Luhansko ir Donecko vadinamųjų respublikų nepriklausomybę, tai ir parlamento nariai, ir Saugumo tarybos nariai. Taip pat jame yra įmonės, kurios dirba tuose atsiskyrusiuose regionuose, bei tam tikri juridiniai asmenys iš Rusijos“, – antradienį po neformalios ES Užsienio reikalų tarybos BNS sakė G.Landsbergis.

„Yra bankai, kurie minimi, kaip pagrindinė oligarchų piniginės“, – teigė jis.

Ministras pabrėžė, kad ES užsienio reikalų ministrų sutartas sankcijų paketas praktiškai nesiskiria nuo to, kokį Rusijai jau įvedė JAV, Didžioji Britanija, Kanada.

15min nuotr./JAV gynybos sekretoriaus ir Gabrieliaus Landsbergio spaudos konferencija

„Yra diskusija ir gali būti, kad jau šiandien bus papildyta ir artimiausiais (Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui) žmonėmis. Taip buvo pasiūlyta“, – sakė ministras.

Galutinį sprendimą dėl sankcijų patvirtinimo antradienio vakarą turėtų priimti ES valstybių narių ambasadoriai Briuselyje, trečiadienį oficialiai jis turėtų būti paskelbtas ir įsigalioti.

Minėtame pakete nenumatyta, kad sankcijos būtų įvedamos V.Putinui ar Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.

Pasak G.Landsbergio, pirminiais duomenimis, tame sąraše nėra ir įmonių, bankų, kuriems Lietuva turėtų tiesiogiai pritaikyti sankcijas.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad keičiantis situacijai Ukrainoje sankcijų paketas bus pildomos.

„Didelė dalis valstybių, tarp jų ir Lietuva, manome, kad sankcijų paketas galėtų būti stipresnis. Bet suprantame, kad atidarant diskusiją dėl pastiprinimo, gali užtrukti jo įgyvendinimas, o norime, kad jis būtų kuo skubiau paskelbtas“, – BNS sakė G.Landsbergis.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgų pasiuntimas į separatistines teritorijas Rytų Ukrainoje prilygsta „invazijos pradžiai“ ir perspėjo netrukus paskelbsiančios „rūsčių“ sankcijų.

J.Bidenas 13 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku kreipsis į tautą, kad pasisakytų apie Rusijos veiksmus, nurodė Baltieji rūmai.

Baltieji rūmai taip pat sveikino Vokietijos ankstesnį sprendimą sustabdyti licencijos išdavimą Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“.

Imago / Scanpix nuotr./Joe Bidenas

J.Bidenas „aiškiai leido suprasti, jog jeigu Rusija įsiveržtų į Ukrainą, mes veiktume su Vokietija, kad užtikrintume, jog „Nord Stream 2“ nejudės į priekį. Praeitą naktį glaudžiai konsultavomės su Vokietija ir sveikiname jų pranešimą. Šiandien mes prisidėsime savo pačių priemonėmis“, sakoma Baltųjų rūmų atstovės Jen Psaki tviterio pranešime.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos toliau ruošiasi Ukrainos atakai, Maskvai pripažinus dviejų separatistinių regionų nepriklausomybę.

„Visi ženklai rodo, kad Rusija ir toliau planuoja plataus masto puolimą prieš Ukrainą“, – sakė J.Stoltenbergas po skubaus susitikimo su Ukrainos pasiuntiniu.

„Matome, kad vis daugiau pajėgų palieka stovyklas, yra išrikiuoti kovai bei ruošiasi smogti“,  – kalbėjo Aljanso vadovas.

Pasak J.Stoltenbergo, praeitą naktį dar „daugiau Rusijos karių“ kirto Ukrainos sieną ir atvyko į Kremliaus remiamas teritorijas.

„Matome tolesnę invaziją į šalį, į kurią jau yra įsiveržta“, – kalbėjo jis.

Rumunija gali priimti 500 tūkst. pabėgėlių iš kaimyninės Ukrainos, jeigu krizė su Rusija dar paaštrėtų, antradienį pareiškė Rumunijos gynybos ministras Vasile Dancu.

Nors V.Dancu sakė nesitikintis, kad į jo šalį atvyks daug žmonių, tačiau ES narė Rumunija yra pasirengusi priimti daugiau nei 500 tūkst. pabėgėlių.

Rumunija galėtų steigti priėmimo centrus, ypač dideliuose miestuose prie savo 650 kilometrų ilgio sienos su Ukraina, kalbėjo ministras.

Rusijos prezidentas Putinas antradienio vakarą spaudos konferencijoje pareiškė, kad jo sprendimas, ar įvesti kariuomenę į separatistines Donecko ir Luhansko teritorijas, priklausys nuo situacijos.

„Pirma, aš nesakiau, kad mūsų kariai iš karto eis ten po mūsų susitikimo su jumis čia. Antra, apskritai neįmanoma nuspėti, kokie bus konkretūs galimi veiksmai, tai priklauso nuo konkrečios situacijos, kuri susiklosto vietoje, žemėje, kaip sakoma“, – sakė šalies vadovas, atsakydamas į klausimą, kaip toli į Ukrainos teritoriją gali įžengti Rusijos kariuomenė.

Tačiau jis teigė, kad Rusija teiks karinę pagalbą separatistinėms respublikoms: „Žinoma, vakar pasirašėme sutartis, ir šiose sutartyse tiek su Donecko liaudies Respublika, tiek su Luhansko liaudies Respublika yra atitinkami punktai, kuriuose sakoma, kad mes suteiksime šioms respublikoms atitinkamą, įskaitant karinę, pagalbą.

Antradienį V.Putinui leidimą panaudoti kariuomenę užsienyje davė Rusijos Federacijos taryba.

Vengrija pasiųs karių sienos su Ukraina apsaugai sustiprinti, baiminantis galimo pabėgėlių antplūdžio, jeigu Rusijos priešprieša su Kijevo vyriausybe eskaluotųsi, antradienį pranešė gynybos ministras Tiboras Benko. Anot jo, „sienos privalo būti sustiprintos“.

Vengrijos ginkluotosios pajėgos turėtų vykdyti humanitarines užduotis, taip pat uždaryti sieną su Ukraina, „siekiant užtikrinti, kad į šalies teritoriją neįžengtų ginkluotos grupuotės“, pažymėjo ministras, tačiau nepatikslino, kiek karių bus dislokuota rytiniame regione.

Rytų Ukrainos separatistinių darinių, kurių nepriklausomybę Maskva oficialiai pripažino, sienų klausimas bus sprendžiamas ateityje, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Dabar reikia spręsti kitus klausimus. Ir šis klausimas neabejotinai kaip nors bus išspręstas“, – televizijai „Dožd“ sakė URM atstovė Marija Zacharova.

Rusijos prezidentas V.Putinas pirmadienį vakare pasirašė įsakus dėl prokremliškų separatistų įkurtų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ suvereniteto pripažinimo, o kitą dieną šiuos nutarimus ratifikavo Rusijos parlamentas. Šiuose dokumentuose nenurodoma, su kokiomis sienomis pripažįstami šie dariniai.

„Karas vyksta aštuonerius metus, ir sienos klausimas iškilo ne šiandien. Ir ne vien dėl to, kad ji būtų gražiai demarkuota ir kad ten pastatytų pasienio stulpus. Tai išties buvo gyvybės ar mirties klausimas, nes ši [pajėgų sąlyčio] linija buvo užfiksuota dokumentuose, nes nuo šios linijos buvo atitraukiamos pajėgos; nes stebėtojai fiksavo apšaudymus remdamiesi šia linija“, – kalbėjo M. Zacharova.

„Aišku, neįmanoma išspręsti sienų delimitavimo ir demarkavimo klausimo per valandą... To neįmanoma padaryti netgi valstybėms, kurios yra kaimyniškos, draugiškos, neturinčios problemų, – pridūrė ji. – Tai yra ateities klausimas. Tačiau sienos klausimas atsirado ne šiandien.“

Žurnalistams paklausus, ar sienų klausimas bus sprendžiamas, M.Zacharova atsakė: „Taip, žinoma.“

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto antradienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai per Ukrainos krizę  gali vėl pakurstyti diskusijas dėl šalies prisijungimo prie NATO.

Helsinkis suskubo pasmerkti Maskvos sprendimą pripažinti prorusiškų separatistinių Donecko ir Luhansko apsišaukėliškų respublikų nepriklausomybę.

Spaudos konferencijoje atsakydamas į klausimą, ar būgštavimai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą priartino Helsinkį prie stojimo į JAV vadovaujamą gynybinį aljansą, S.Niinisto atsakė, kad to nežino.

Tačiau „pas mus vyksta gyvos diskusijos dėl narystės NATO, ir jos tikrai dar labiau suaktyvės, jei Rusija suteiks tam priežastį“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Sauli Niinisto

„Suomija tvirtai palaiko Ukrainą ir ukrainiečius“, – pridūrė Suomijos lyderis.

Pastaraisiais mėnesiais augant įtampai Vakarų santykiuose su Maskva S.Niinisto reguliariai palaikydavo kontaktus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Suomija ir kaimyninė Švedija nėra NATO narės, tačiau abi šalys yra Vakarų gynybinio aljanso partnerės.

Maskvai iškėlus reikalavimą, kad NATO nesiplėstų į rytus, Helsinkis ir Stokholmas pareiškė pasisakantys prieš bet kokį Rusijos kišimąsi į jų saugumo politiką.

Suomija ir Švedija gavo NATO pažadą, kad Aljanso durys joms lieka atviros, nors abiejų šalių valdžioje esantys socialdemokratai neplanuoja jungtis prie šio bloko.

Tačiau Suomija, priešingai nei Švedija, oficialiai svarsto „galimybę“ teikti narystės prašymą.

Bet, pasak S.Niinisto, net jeigu šalis nuspręstų teikti tokį prašymą, stojimo procedūra būtų ilga, o narystei dar turėtų pritarti kitos NATO narės.

„Žaibiško proceso nėra“, – sakė jis.

1809–1917 metais Rusijai priklausiusi Suomija su šia rytine savo kaimyne turi ilgesnę nei 1,3 tūkst. km bendrą sieną.

Šiai Šiaurės šaliai teko atremti didžiosios kaimynės agresiją per 1939–1940 metų Žiemos karą. Suomija taip pat kovojo su Sovietų Sąjunga nuo 1941 metų birželio iki 1944 metų rugsėjo.

Šaltojo karo metais Suomijos lyderiai nusprendė nesijungti prie Vakarų gynybinio bendradarbiavimo, kad išvengtų sovietų invazijos. 

Ukrainos prezidentūra antradienį pranešė, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį Kijeve susitiks su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

„Taip, tas susitikimas įvyks vadinamuoju Liublino trejeto formatu“, – BNS sakė šalies vadovo patarėjas komunikacijai Tomas Beržinskas.

Jo teigimu, vizitu siekiama dar kartą išreikšti paramą ir solidarumą Ukrainai ir jos žmonėms.

Vizitas vyks po to, kai Rusija pripažino separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.

Vakarai šį Kremliaus žingsnį pasmerkė ir ketina įvesti naujas sankcijas Maskvai.

Didžioji Britanija įves sankcijas penkiems Rusijos bankams ir trims oligarchams, vadinamiems Vladimiro Putino draugais, milijardieriams Borisui ir Igoriui Rotenbergams bei Genadijui Timčenkai, praneša radijo stotis „Svoboda“.

Jungtinė Karalystė įšaldys visą jos jurisdikcijoje esantį šių asmenų turtą, taip pat uždraus jiems atvykti į šalį.

Rusijos oligarchas G.Timčenka yra vienas artimiausių prezidento Vladimiro Putino bičiulių, naftos magnatas, kompanijų „Novatek“ ir „Sibur“ direktorių tarybų vadovas. Rotenbergai taip pat laikomi vienais artimiausių V.Putinui žmonių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Genadijus Timčenka

Milijardierius Igoris Rotenbergas yra Arkadijaus Rotenbergo, kuris kadaise su V.Putinu treniravosi dziudo, sūnus. Jis iš tėvo perėmė daugumą verslų ir juos sėkmingai vysto.

„Twitter“ nuotr./Igoris Rotenbergas

Jo tėvas A.Rotenbergas pasiskelbė vadinamųjų V.Putino rūmų Gelendžiko kurorte savininku, kai opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno komandos tyrimas atskleidė, kad šie itin prabangūs rūmai prie Juodosios jūros, įvertinti daugiau nei 1,5 mlrd. JAV dolerių, buvo pastatyti V.Putinui.

Arkadijaus Rotenbergo brolis Borisas Rotenbergas yra grupės SGM, didžiausios Rusijos dujotiekių ir elektros energijos tiekimo linijų statybos bendrovės, savininkas. 

„Scanpix“/AP nuotr./Arkadijus Rotenbergas ir Vladimiras Putinas

Arkadijus Rotenbergas ir jo jaunesnis brolis Borisas, V.Putinui atėjus į valdžią, tapo itin sėkmingais ir įtakingais verslininkais, abiems taikomos vakarų sankcijos nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą. A.Rotenbergo kompanijos pastatė tiltą į Rusijos aneksuotą Krymą.

Sankcijos apima galimą turto įšaldymą ir draudimą atvykti į Jungtinę Karalystę. Bankams „Rossiya“, „IS Bank“, „General Bank“, „Promsvyazbank“ ir „Juodosios jūros bankui“ taip pat bus taikomos sankcijos. 

„Rossija bank“ priklauso Jurijui Kovalčiukui, kuris tiriamojoje žurnalistikoje buvo apibūdinamas kaip vienas artimiausių V.Putino žmonių. Tarp banko akcininkų – Rusijos prezidento sūnėnas Michailas Šelomovas ir sena V.Putino pažįstama Svetlana Krivonogich, kuri žiniasklaidoje vadinama nesantuokinės V.Putino dukters motina. Pats V.Putinas, remiantis oficialia informacija, į šio banko kortelę gauna atlyginimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jurijus Kovalčiukas

Per „Promsvyazbank“ vyksta valstybinių užsakymų gynybos srityje apmokėjimas. Kiti trys sąraše esantys bankai veikia Rusijos aneksuotame Kryme.

Vengrija Europos Sąjungos valstybių Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje nepritarė sankcijų Rusijai paketui, kurį Briuselis ruošiasi priimti reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti separatistinių darinių nepriklausomybę, antradienį pranešė televizija CNBC.

„Visos šalys atvirai palaiko naujas sankcijas Rusijai, išskyrus vieną – Vengriją. Jie pabrėžia dialogo svarbą“, – sakė vienas  Europos Sąjungos diplomatas, kurį cituoja CNBC. 

Anksčiau antradienį Prancūzijos atstovybė ES Taryboje pranešė, kad baigėsi pirmasis Nuolatinių atstovų komiteto posėdis, kuriame ES ambasadoriai išreiškė pasiryžimą „priimti tikslinių sankcijų prieš tuos, kurie dalyvauja“ Rusijos veiksmuose prieš Ukrainą. Numatyta, kad antrasis nuolatinių ES atstovų susitikimas įvyks vėliau antradienį.

Tuo metu Vakarų žiniasklaida praneša, jog Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas  Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui sakė, kad Budapeštas prisijungs prie „bendros ES pozicijos dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto“.

Lietuvos ambasadorius Kijeve Valdemaras Sarapinas sako, kad šiuo metu nėra svarstoma iškelti ambasadą iš Kijevo, nors amerikiečių diplomatinė misija visiškai paliko šalį.

„Gyvenimas Kijeve vyksta. Įtampa tvyro, bet žmonės labai susitelkę, labai pasijutusi vienybė. Viskas dirba, mokyklos veikia, ligoninės, prekybos centrai, ir užsienio valstybių ambasados – didžioji dalis – veikia.

Aišku, yra keletas išsikėlusių į Lvivą. Taip, amerikiečiai, man pati ambasadorė, laikinoji reikalų patikėtinė vakar skambino ir pranešė apie tai, kad keliasi į Lenkiją ir labai tikisi, kad tuoj pat galės vėl sugrįžti į Ukrainą“, – interviu 15min sakė ambasadorius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos ambasada Ukrainoje

„Lietuvos ambasada dirbs tol, kol tai bus įmanoma. Kaip esu turbūt minėjęs, dalis ambasados darbuotojų yra perkelta į Lvivą – bet tik tam, kad nenutrūktų konsulinių paslaugų teikimas ir pagalba mūsų piliečiams, tiek, kiek tai būtų įmanoma blogiausio scenarijaus atveju, kurio niekas nelaukiame, nenorime, bet ruoštis vis tiek reikia“, – teigė jis.

Ambasadoriaus teigimu, šiuo metu ambasadoje Kijeve dirba apie du trečdalius darbuotojų, lyginant su įprastiniu laikotarpiu.

Nors Rusija neigia jau įvedusi į Maskvos pripažintų separatistinių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų teritoriją savo karius ir tikina, kad tai dar tik padarys, jei reikės, Ukrainos kariuomenė jau skelbia tikslius skaičius, kur ir kokia dislokuota Rusijos karinė technika.

„Per vasario 21 d. okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose buvo užfiksuoti 134 Minsko susitarimais draudžiamos Rusijos karinės technikos vienetai“, – praneša Suvienytųjų pajėgų operacijos štabas.  

Ukrainos nekontroliuojamoje Donecko srities teritorijoje buvo užfiksuoti 52 ginkluotės ir karinės technikos vienetai. Tarp jų: ​​šešios savaeigės haubicos, viena velkamoji haubica, 20 tankų, 23 šarvuotos kovos mašinos ir du šarvuočiai.

Tuo pat metu okupuotoje Luhansko srities dalyje, pažeidžiant Minsko susitarimus, buvo dislokuoti 82 vienetai ginkluotės ir karinės technikos: 13 savaeigių haubicų, šešios velkamosios haubicos, 21 tankas, vienas zenitinis-raketinis kompleksas , viena reaktyvinė salvinės ugnies  sistema, 36 šarvuotos kovos mašinos ir du šarvuočiai.

Štabas taip pat pademonstravo Rusijos sunkiosios karinės technikos išdėstymo žemėlapį.

 

Ukrainos parlamentas antradienį paragino kitas šalis ir tarptautines organizacijas nepripažinti Donbaso regione įsitvirtinusių prorusiškų separatistų nepriklausomybės, pasmerkti ankstesnę dieną tai padariusią Rusijos ir įvesti naujų griežtų sankcijų Maskvai.

Aukščiausioje Radoje, turinčioje 450 vietų, ši rezoliucija buvo priimta 336 deputatų balsais.

„Raginame užsienio valstybes, tarptautines regionines organizacijas nepripažinti neteisėtų apsišaukėliškų darinių atskiruose Luhansko ir Donecko sričių rajonuose nepriklausomybės“, – sakoma pranešime.

Įstatymų leidėjai taip pat paragino kitų šalių vyriausybes ir parlamentus, taip pat tarptautines organizacijas ir jų parlamentines asamblėjas pasmerkti neteisėtą Rusijos sprendimą pripažinti Luhansko ir Donecko separatistų „liaudies respublikų“ suverenitetą.

„Pabrėžiame, kad šis sprendimas yra Rusijos Federacijos daugiamečių sistemingų pastangų, nukreiptų į Ukrainos suvereniteto, nepriklausomybės ir tarptautinio vientisumo žlugdymą ir jos valstybingumo griovimą“, – sakoma pareiškime.

Ukrainos parlamentas paragino kitas valstybes ir tarptautines organizacijas „įvesti papildomas griežtas sektorines finansines ir asmenines sankcijas  Rusijos Federacijai ir jos vadovybei, kad būtų užbaigta ginkluota agresija prieš Ukrainą ir užkirstas kelias tolesniam saugumo padėties eskalavimui Europoje, įskaitant [dujotiekio] „Nord Stream 2“ paleidimo įšaldymą, Rusijos Federacijos atsiejimą nuo tarptautinės tarpbankinės sistemos SWIFT, taip pat draudimą eksportuoti į RF pažangiąsias technologijas, įskaitant susijusias su Rusijos karinės pramonės kompleksu“.

Rusijos pripažintos separatistinės Donecko liaudies respublikos vadovas Denisas Pušilinas antradienį paragino atidėti Donecko ir Luhansko liaudies respublikų sienų klausimą, esą jis bus išspręstas vėliau.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Denisas Pušilinas

Tai D.Pušilinas pareiškė televizijos kanalo „Rossija 24“ eteryje. „Šis klausimas nėra lengvas, jis bus išspręstas vėliau. <...>  Aš dabar neskubėčiau“, – sakė jis. Anot D.Pušilino, Rusija pripažino DLR Donecko srities ribose. DLR vadovas pridūrė, kad Doneckas tikisi savo jėgomis, neatmesdamas galimybės kreiptis į Rusiją karinės pagalbos.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenko pareiškė, kad Maskva pripažįsta LLR ir DLR tose sienose, kuriose respublikų vadovybė vykdo savo galias. Tai daug mažesnė teritorija nei Luhansko ir Donecko sritys, kurių dalį kontroliuoja Ukraina.

Norvegija antradienį pranešė prisidėsianti prie Europos Sąjungos naujų sankcijų Rusijai dėl Ukrainos, taip pat kovo mėnesį organizuosianti anksčiau suplanuotas dideles NATO pratybas.

„Padėties Ukrainoje lygis... dramatiška“, – žurnalistams Osle sakė premjeras Jonas Gahras Store.

„Vakar buvo posūkio taškas“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti dviejų Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę.

Premjeras vėliau antradienį vyks į Briuselį, kur, kaip tikimasi, paskelbs apie Norvegijos prisijungimą prie Bendrijos sankcijų Rusijai.

„Svarbu tvirtai reaguoti į tai, kas įvyko ankstesnę dieną“, – pabrėžė jis.

J.G.Store taip pat sakė, kad NATO pratybos „Cold Response“ („Šaltasis atsakas“) vyks Norvegijoje antroje kovo pusėje, kaip ir planuota.

Šiose kas dvejus metus rengiamose pratybose dalyvaus apie 35 tūkst. karių iš 28 šalių.

Kaip įprasta, Maskva buvo informuota apie manevrus ir pakviesta atsiųsti savo stebėtojų, pažymėjo premjeras.

Jungtinės Tautos antradienį pranešė perkeliančios dalį savo nebūtinų darbuotojų ir jų šeimų narių Ukrainoje, augant nerimui, kad Rusija surengs šalyje plataus masto invaziją.

„Esame įsipareigoję pasilikti ir toliau veikti Ukrainoje, ypač Rytų Ukrainoje“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT atstovė Alessandra Vellucci.

„Mes tebeveikiame visu pajėgumu“, – pridūrė ji.

Vis tik JT atstovė pripažino, kad „dėl besikeičiančios situacijos vietoje leidome laikinai perkelti kai kuriuos nebūtinus darbuotojus ir kai kuriuos išlaikomus asmenis“.

Ukrainoje dirba iš viso 1 510 Jungtinių Tautų darbuotojų, įskaitant 149 užsienio piliečius, nurodė A.Vellucci.

Rytiniuose separatistiniuose Donecko ir Luhansko regionuose iš viso dirba maždaug 100 JT darbuotojų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė neplanuojantis atkurti Rusijos imperijos, nors ankstesnę dieną oficialiai pasiuntė pajėgas į Rytų Ukrainos separatistų kontroliuojamas teritorijas ir pažėrė abejonių dėl Ukrainos suvereniteto.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

„Numatėme spekuliacijas šia tema – kad Rusija ruošiasi atkurti imperiją su [carinės Rusijos] imperijos sienomis, – per susitikimą Kremliuje su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu sakė V.Putinas. – Tai absoliučiai neatitinka tikrovės.“

Europos Sąjunga antradienį pranešė sieksianti įvesti sankcijų bankams, finansuojantiems Rusijos operacijas Ukrainos separatistinėse teritorijose, taip pat suvaržyti Maskvos prieigą prie Europos finansų rinkų.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius teigia, kad į juodąjį sąrašą taip pat gali būti įtraukti fiziniai asmenys, susiję su neteisėtų sprendimų priėmimu, svarstoma nutraukti prekybą su separatistų valdomomis teritorijomis. 

Pasak pranešimo, sankcijos bus „nukreiptos prieš subjektus, dalyvavusius priimant neteisėtą sprendimą“ pripažinti dviejų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje – „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) ir „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) – nepriklausomybę. Pranešime konkretūs subjektai neįvardijami.    

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis sakė, kad sankcijų taikiniu taip pat taps „abiejų separatistinių regionų prekyba su ES“.   

Anot jų, suvaržymais bus siekiama apriboti „Rusijos valstybės ir vyriausybės prieigą prie ES kapitalo ir finansų rink bei paslaugų, suvaržyti eskalacinės ir agresyvios politikos finansavimą“.    

„Reuters“, remdamasi šaltiniais, taip pat rašo, kad siūloma taikyti sankcijas keliems šimtams už pripažinimą balsavusių Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatų. Agentūros teigimu, taip pat gali būti uždrausta prekyba Rusijos vyriausybės obligacijomis Europos rinkoje bei taikomos sankcijos bendrovėms ir bankams, finansuojantiems separatistinę veiklą.

ES šalių ministrai sprendimą dėl sankcijų gali priimti trečiadienį. Šioms priemonėms turėtų pritarti visos 27 ES šalys. „Reuters“ teigimu, griežtoms sankcijoms labiausiai priešinasi Austrija, Vengrija ir Italija. 

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad sprendimą, ar siųsti karius į Rusijos nepriklausomomis pripažintas separatistines DLR ir LLR respublikas priims Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, remdamasis situacijos Ukrainoje įvertinimu, praneša Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Sprendimas bus priimtas priklausomai nuo situacijos raidos, atsižvelgiant į šių respublikų vadovų kreipimusis, remiantis tikslingumu. Dar kartą kartoju: pagrindinis tikslas yra išgelbėti gyvybes ir užtikrinti LLR ir DLR gyventojų saugumą, kurį nuolat provokuoja ir agresyvūs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmai“, – sakė Kremliaus atstovas.

Užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.Rusija taip pat pareiškė, kad Maskva kol kas neplanuoja įvesti pajėgų į prokremliškų separatistų kontroliuojamas teritorijas Rytų Ukrainoje, bet suteiks joms „karinę pagalbą“, jeigu iškiltų pavojus.

„Tai numatyta sutartimis“, – sakė jis. Paklaustas, ar potencialaus pajėgų įvedimo atveju gali įsiplieksti tiesioginių susirėmimų tarp Rusijos kontingentų ir Kijevo vyriausybės pajėgų, A.Rudenka atsakė: „Geriau nespekuliuokime. Kol kas niekas nesiruošia nieko įvesti“.

„Jeigu mums kils grėsmė, mes, žinoma, suteiksime pagalbą pagal sutartį, kurią ratifikavome“, – aiškino jis.

Rusijos prezidentas V.Putinas pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei „palaikyti taiką“ Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pripažino jų nepriklausomybę.

Dviem oficialiais dekretais V.Putinas nurodė Gynybos ministerijai prisiimti „taikos palaikymo funkciją“ Donecko ir Luhansko srityse.

Maskva nepateikė daugiau detalių ar karių dislokavimo Rytų Ukrainoje datos. Dekretuose tik nurodoma, kad jie „įsigalioja nuo pasirašymo dienos“.

Naujienų agentūra „Reuters“ ir jos cituoti liudininkai skelbė naktį į antradienį užfiksavę daug karinės technikos, taip pat ir tankų, įvažiuojančių į Donecką ir iš jo judančių link kontaktinės linijos. Karinė technika buvo be skiriamųjų ženklų.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad svarstys Užsienio reikalų ministerijos parengtą pasiūlymą nutraukti santykius su Maskva, pripažinusia dviejų separatistinių Ukrainos regionų nepriklausomybę.

„Užsienio reikalų ministerija pasiūlė, kad apsvarstyčiau galimybę nutraukti Ukrainos ir Rusijos diplomatinius santykius. Iškart po šios spaudos konferencijos išnagrinėsiu šią galimybę, drauge su mūsų veiksmingu atsaku į Rusijos eskalaciją“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Tuo tarpu Rusija teigia nesirengianti nutraukti diplomatinių santykių su Ukraina. Apie tai pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Anatolijus Rudenko. Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat teigė, kad santykių nutraukimas būtų nepageidautinas.

„Santykių nutrūkimas yra nepageidautinas scenarijus, kuris viską apsunkins ne tik valstybėms, bet ir abiejų šalių žmonėms“, – sakė jis.

V.Zelenskis žurnalistams taip pat sakė, kad Kremlius rengia sąlygas dideliam kariniam Ukrainos užpuolimui.

Pasak ukrainiečių prezidento, Vakarai turi greitomis ir griežtomis ekonominėmis sankcijomis reaguoti į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienio veiksmus.

„Europa ir pasaulis negali leisti, kad pasikartotų 2008 metų... tragiškos klaidos Sakartvele. Sutarėme, jog būtina nedelsiant skelbti sankcijas už eilinį agresijos prieš Ukrainą aktą“, – sakė V.Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Kijeve viešinčiu Estijos prezidentu Alaru Kariu.

V. Putino pirmadienio sprendimą pripažinti separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę V.Zelenskis pavadino pirmu žingsniu planuojant „karinę agresiją Ukrainos atžvilgiu“.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas per spaudos konferenciją Maskvoje buvo aštuonis kartus paklaustas, kokiomis sienomis Rusija pripažino separatistines DLR ir LLR respublikas. Klausimus D.Peskovui ir jo atsakymus pateikia portalas meduza.io.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

CNN: Dėl DLR ir LLR suvereniteto pripažinimo. Sakykite, ar mes kalbame apie jų pripažinimą dabartinėse, faktinėse sienose, ar Luhansko ir Donecko sričių ribose? Kiek mes suprantame, tai yra šiek tiek skirtingos ribos.

D.Peskovas: Tų sienų, kurias jie turėjo pasiskelbdami, ribose.

CNN: Pasiskelbė kuriuo momentu?

D.Peskovas: Na, kai šios dvi respublikos buvo paskelbtos.

Bloomberg: Ar galite patikslinti dėl šio klausimo?

D.Peskovas: Ne, aš neturiu ką pridurti.

Echo Moskvy: Ar šios sienos apima, pavyzdžiui, Mariupolį?

D.Peskovas: Aš neturiu ką pridurti. Tose ribose, kuriose jie egzistuoja ir buvo paskelbti.

Echo Moskvy: Egzistuoja ar buvo paskelbtos?

D.Peskovas: Na, ir buvo paskelbtos, ir egzistuoja.

Echo Moskvy: Tai yra dabartinėse?

D.Peskovas: Aš neturiu ką pridurti.

BBC News: Ar galiu patikslinti, aš nelabai supratau, ar liaudies respublikų pripažinimas bus dabar egzistuojančiose sienų ribose ar tose, kuriose jie pasiskelbė?

D.Peskovas: Tose sienose, kuriose buvo paskelbtos šios respublikos.

BBC News: 2014 metais? Tai yra Donecko ir Luhansko srityse?

D.Peskovas: Šiuo atveju aš pasakiau viską, ką galėjau pasakyti šia tema.

Lietuva ir dar penkios Europos Sąjungos šalys aktyvuoja aktyvuoja kibernetinę greitojo reagavimo komandą Ukrainos institucijoms paremti, nerimaujant dėl galimų Rusijos kibernetinių atakų. Tai pranešė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė atšaukianti savo pasiuntinį Maskvoje konsultacijoms, reaguodama į neteisėtą Maskvos sprendimą pripažinti separatistų valdomas teritorijas nepriklausomomis respublikomis.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Ukrainos užsienio reikalų ministerija

Estijos prezidentas Alaras Karis antradienį su darbo vizitu lankydamasis Kijeve sakė, kad jo šalis solidarizuojasi su Ukraina ir toliau ją palaikys.  

Po susitikimo su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu A.Karis pareiškė, kad dabar visų pareiga ginti savo pagrindinius principus ir vertybes.

„Dabartinė situacija yra aiški grėsmė Europos saugumui“, – spaudos konferencijoje sakė A.Karis ir pridūrė, kad Europos Sąjunga bei NATO privalo likti atviros Ukrainai.

Pasak A.Kario, Ukraina turi teisę ginti savo sienas, o Estija toliau teiks pagalbą Ukrainai.

Paklaustas, ar nebijo, kad Baltijos valstybės gali tapti kitu Rusijos taikiniu, A.Karis atsakė neigiamai.

„Tai ne Baltijos valstybių ar kurių nors kitų NATO valstybių klausimas. Jei padėtis eskaluosis, tai bus visos NATO karas“, – sakė jis.

 Estijos prezidentas Alaras Karis antradienį su darbo vizitu lankydamasis Kijeve sakė, kad jo šalis solidarizuojasi su Ukraina ir toliau ją palaikys.  

Po susitikimo su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu A.Karis pareiškė, kad dabar visų pareiga ginti savo pagrindinius principus ir vertybes.

„Dabartinė situacija yra aiški grėsmė Europos saugumui“, – spaudos konferencijoje sakė A. Karis ir pridūrė, kad Europos Sąjunga bei NATO privalo likti atviros Ukrainai.

Pasak A.Kario, Ukraina turi teisę ginti savo sienas, o Estija toliau teiks pagalbą Ukrainai.

Paklaustas, ar nebijo, kad Baltijos valstybės gali tapti kitu Rusijos taikiniu, A.Karis atsakė neigiamai.

„Tai ne Baltijos valstybių ar kurių nors kitų NATO valstybių klausimas. Jei padėtis eskaluosis, tai bus visos NATO karas“, – sakė jis.

Maskvos sprendimas pripažinti dviejų prokremliškų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę „stipriai padidins“ ekonominį neapibrėžtumą Europos Sąjungoje (ES), antradienį pareiškė už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni.

„Mus toliau supa neapibrėžtumas. O tarptautinės teisės pažeidimas, Rusijai pripažinus dvi separatistines teritorijas Ukrainoje, labai padidins šį neapibrėžtumą,“ – konferencijos Briuselyje metu kalbėjo P.Gentiloni.

P.Gentiloni komentarus išsakė ES atstovams susitikus susitarti dėl sankcijų Rusijai už tai, kad išvakarėse ji pripažino du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus, kuriems pastaruosius aštuonerius metus Maskva teikė karinę paramą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį įsakė kariams dislokuotis dviejuose Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje, tuo pažeisdamas tarptautinius susitarimus, kuriuos pats pasirašė. Jis pavaizdavo įsiveržimą kaip „taikos palaikymo“ misiją.

Manoma, kad ES paskelbs ribotas ir tikslingas ekonomines sankcijas, kad pasiliktų „atsargą“, jei Rusija pamėgintų stumtis toliau į Ukrainą, bei dėl poveikio, kurį pačiam blokui turėtų sektorinės sankcijos.

Rusija tiekia ES daugiau nei trečdalį blokui reikalingų gamtinių dujų, o energijos kainos jau ir taip yra išaugusios iki Europos vartotojams ir vyriausybėms skausmingo lygio.

P.Gentiloni, kalbėdamas ES konferencijoje apie bloko ekonominę situaciją, pažymėjo, kad šių metų augimo prognozės šį mėnesį jau buvo sumažintos iki 4 proc., o kitiems metams – iki 2,8 procento.

Konfliktas ar griežtos sankcijos Rusijai, kurios smogs turės poveikį ir Europai, gali dar labiau sustiprinti spaudimą nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiai ekonomikai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareikalavo nedelsiant sustabdyti dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti.

Pasak V. Zelenskio, Rusiją privalu nubausti už separatistų kontroliuojamų Ukrainos regionų pripažinimą nedelsiant paskelbiant sankcijas, apimančias ir „visišką „Nord Stream 2“ sustabdymą“.

„Europa ir pasaulis negali leisti, kad pasikartotų 2008 metų... tragiškos klaidos Sakartvele. Sutarėme, jog būtina nedelsiant skelbti sankcijas už eilinį agresijos prieš Ukrainą aktą. Šios sankcijos privalo apimti visišką „Nord Stream 2“ sustabdymą“, – sakė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Kijeve viešinčiu Estijos prezidentu Alaru Kariu.

V. Zelenskis taip pat sakė, jog svarstys galimybę nutraukti diplomatinius santykius su Rusija.

„Užsienio reikalų ministerija pasiūlė, kad apsvarstyčiau galimybę nutraukti Ukrainos ir Rusijos diplomatinius santykius. Iškart po šios spaudos konferencijos išnagrinėsiu šią galimybę, drauge su mūsų veiksmingu atsaku į Rusijos eskalaciją“, – sakė jis.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė iki šio mėnesio pabaigos nutraukianti naktinius skrydžius į Ukrainą ir iš jos.

Pasak bendrovės atstovų, toks sprendimas palies penkis naktinius reisus Ryga-Kijevas ir su reisus Ryga-Odesa.

Skelbiama, jog „Air Baltic“ susisieks su bilietus į šiuos reisus įsigijusiais keleiviais ir pasiūlys skristi kitu laiku.

Aviakompanija pažymi, kad prieš kiekvieną skrydį įvertinama esama padėtis ir vadovaujamasi valdžios institucijų rekomendacijomis.

Skrydžių tvarkaraštis gali būti koreguojamas pagal poreikį, pabrėžia „Air Baltic“.

Šią savaitę „Air Baltic“ planuoja kasdienius dienos skrydžius Ryga-Kijevas, taip pat du dieninius reisus Vilnius-Kijevas.

Anksčiau kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad virtinė didelių tarptautinių draudimo kompanijų gali atsisakyti suteikti draudimą Ukrainos oro erdvėje. Iš tikrųjų tai reikštų tarptautinio oro susisiekimo su Ukraina laikiną nutraukimą.

Ukrainos gynybos ministras antradienį nuteikė šalies pajėgas, kad jų gali laukti sunkūs išmėginimai ir gyvybių praradimas, Rusijai pripažinus du separatistinius regionus Ukrainos rytuose ir pasiuntus į juos savo karių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pripažino Rytų Ukrainos separatistų paskelbtų darinių, nuo 2014 metų kovojančių su Ukrainos pajėgomis, nepriklausomybę.

Kiek vėliau V. Putinas pasirašė du įsakus dislokuoti apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ Rusijos „taikdarius“.

Ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ministerijos interneto svetainėje paskelbė emocingą kreipimąsi. Jame jis savo kariams sako pasirengti karui.

„Bus sunkių išmėginimų. Bus praradimų. Turėsime iškęsti skausmą, įveikti baimę ir neviltį“, – sakė O. Reznikovas.

Tačiau jis taip pat pažadėjo „neabejotiną pergalę“ Rusijos grėsmės akivaizdoje.

„Kremlius žengė dar vieną žingsnį Sovietų Sąjungai atgaivinti“, – sakė ministras ir, turėdamas galvoje V. Putiną, pridūrė: „Vakar jis parodė savo tikrąjį veidą – nusikaltėlio, norinčio laikyti įkaitais visą laisvąjį pasaulį, veidą.“

Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenko pareiškė, kad kol kas nekalbama apie Rusijos karinių bazių dislokavimą Kremliaus pripažintose separatistinėse Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, praneša Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Kol kas apie jokias bazes nebuvo kalbos. Bet jei reikės, padarysime, bus padaryta viskas, ką reikia padaryti. Sutartis tai numato“, – sakė jis.

Jungtinė Karalystė antradienį pažadėjo „labai skaudžiai smogti“ Rusijai tikslinėmis sankcijomis ir sakė, kad visapusiškos invazijos į Ukrainą atveju bus imtasi dar griežtesnių priemonių.

Kremlius pirmadienį įsakė Rusijos kariuomenei „palaikyti taiką“ dviejuose Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pripažino jų nepriklausomybę.

Po anksti ryte įvykusio pasitarimo su saugumo vadovais britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pažadėjo vėliau parlamente paskelbti „pirmą JK ekonominių sankcijų Rusijai paketą“.

„Jos labai skaudžiai smogs Rusijai, be to, invazijos atveju... darysime daug daugiau“, – reporteriams sakė jis.

„Neabejokite: jei Rusijos bendrovės bus atkirstos nuo kapitalo JK finansų rinkose, jei mes nuplėšime rusų kompanijų ir turto fasadą, ims skaudėti“, – sakė B.Johnsonas.

Pasak premjero, jam gali tekti žengti dar toliau, nes prognozuojama, kad „Rusija toliau elgsis neprotingai, visiems įrodymams rodant, kad [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas tikrai yra linkęs surengti visapusišką invaziją į Ukrainą“.

Toks veiksmas būtų „absoliučiai katastrofiškas“, teigė B. Johnsonas ir pridūrė, jog „absoliučiai gyvybiškai svarbu, kad tos pastangos, tas kitos Europos šalies užkariavimas nepavyktų ir kad Putinui nepasisektų“.

Australija evakavo savo ambasados Ukrainoje darbuotojus į Lenkiją ir Rumuniją, antradienį informavo australų užsienio reikalų ministrė Marise Payne.

„Dėl padidėjusio pavojaus australų pareigūnams nurodyta išvykti iš Ukrainos. Mūsų ambasada Lvive laikinai uždaryta, veikla sustabdyta. Australų pareigūnai išvyko į Rytų Lenkiją ir Rumuniją, kad padėtų australams, norintiems palikti Ukrainą“, – rašoma M.Payne pareiškime, paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje.

M.Payne taip pat paragino visus australus nedelsiant išvykti iš Ukrainos.

Ministrė taip pat pažymėjo, kad Kanbera smerkia pirmadienį Rusijos priimtą sprendimą pripažinti Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybę. 

Pasak M. Payne, Australijos vyriausybė glaudžiai bendradarbiauja su JAV, Jungtine Karalyste, Europos Sąjunga ir kitomis šalimis, kad Rusija būtų griežtai nubausta už savo agresiją prieš Ukrainą. 

„Kartu su savo partneriais esame pasirengę paskelbti greitas ir griežtas sankcijas, nukreiptas prieš svarbius Rusijos fizinius ir juridinius asmenis, atsakingus už Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimus“, – nurodė M.Payne.

Keli kilometrai nuo fronto linijos Avdijivkos mieste netoli Donecko esantis 15min žurnalistas Vidmantas Balkūnas teigė, kad vietoje juntamas aktyvesnis karinės technikos judėjimas.

„Įtampa juntama, matomas padidėjęs kariškių judėjimas, sunkiosios technikos judėjimas“, – pasakoja žurnalistas. 

Vidmantas Balkūnas. Karolio Kalvaičio nuotr.

„Tiek technikos ir tokios technikos vietiniai žmonės sako yra nematę nuo pačio karo pradžios“, – teigė V.Balkūnas. 

Pasak jo, nepaisant išaugusios įtampos, gyvenimas Avdijivkoje tęsiasi – gyventojai vaikšto į parduotuvę, būriuojasi prie laiptinių – „net negalėtum pasakyti, kad karas vyksta už kelių kilometrų“.

„Žmonės nebėga, visi gyvena savo gyvenimą“, – teigė V.Balkūnas.

VIDEO: Iš Kijevo ir fronto – ar Ukrainos kariuomenė atsakys ugnimi?

Iš Kijevo ir fronto – ar Ukrainos kariuomenė atsakys ugnimi?

Taip pat žiūrėkite

02:43

15min reportažas iš Ukrainos fronto linijos: „Meldžiamės, kad viskas pasibaigtų“

07:59

15min iš rytų Ukrainos: kaip Charkovo gyventojai ruošiasi gintis nuo Rusijos puolimo

Prezidentas Gitanas Nausėda sankcijas Rusijai telefonu aptarė su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. 

„ES turi parodyti vienybę ir ryžtą ir reaguoti priemonėmis, kurios būtų ypač skausmingos“, – po pokalbio sakė G.Nausėda.

Pasak Lietuvos prezidento, sankcijos Rusijai turi įsigalioti nedelsiant, o jeigu vyktų karinė situacijos Ukrainoje eskalacija, – turi būti griežtinamos.

Prezidento teigimu, tam, kad pavyktų sustabdyti Rusiją nuo agresyvių veiksmų, sankcijų našta turi būti nepakeliama.

„Rusijos veiksmai laužo visas tarptautines normas ir ignoruoja tarptautinę teisę. Tai yra visiškai nepriimtina, todėl atsakas turi būti itin griežtas“ , – teigė jis. 

Gitanas Nausėda ir Ursula von der Leyen. Prezidentūros nuotr.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį pareiškė, kad Vakarų šalys turėtų nedelsiant imtis sankcijų prieš Rusiją, Maskvai pripažinus dviejų prokremliškų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę. 

„Mūsų pozicija aiški: reikia taikyti sankcijas Rusijai. Atėjo laikas“, – vaizdo kreipimesi iš Vašingtono sakė D. Kuleba.

Jis pranešė telefonu pasikalbėjęs su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, Kanados, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrais, ES užsienio politikos vadovu  Josepu Borrelliu. 

„Pagrindinė pokalbių tema buvo sankcijos – čia nėra ką slėpti. Dabar svarbiausia – kada ir kokios sankcijos bus įvestos Rusijai“, – kalbėjo D.Kuleba.

Pasak ministro, Kijevas inicijuoja tarptautinius susitikimus visais įmanomais formatais, taip pat ragina aktyvuoti visus turimus mechanizmus Rusijai sulaikyti.

„Visi puikiai suprantame, kas vyksta ir kaip Rusija mus provokuoja. Dabar turime elgtis išmintingai ir santūriai, kad išvengtume ginkluotos konfrontacijos“, – pabrėžė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Indijos oro bendrovės „Air India“ lėktuvas „Boeing 787“ antradienį išskrido į Ukrainą evakuoti Indijos piliečių, pranešė britų visuomeninis transliuotojas BBC.

„Įvairiose Ukrainos dalyse, įskaitant pasienio rajonus, gyvena ir studijuoja daugiau kaip 20 tūkst. indų studentų, kitų Indijos piliečių. Jų gerovė ir saugumas – mūsų prioritetas“, – sakė Delio ambasadorius Jungtinėse Tautose  T.S.Tirumurti, kurį cituoja BBC. 

Šią savaitę „Air India“ surengs iš viso tris skrydžius į Kijevą – antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį. Delis neatmeta galimybės esant reikalui organizuoti papildomų skrydžių.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas per pokalbį telefonu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba pareiškė, kad Vašingtonas „greitai reaguos“ į Rusijos sprendimą pripažinti Ukrainos separatistinių regionų nepriklausomybę, pranešė Valstybės departamentas.

Remiantis pranešimu, šalys „aptarė ryžtingas atsakomąsias priemones, apie kurias mes [JAV] šiandien paskelbėme, taip pat patvirtino, kad artimiausiu metu bus imtasi papildomų priemonių“.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

A.Blinkenas pareiškė nekantriai laukiantis antradienį Vašingtone numatyto susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru.

Jungtinių Valstijų ambasadorė Jungtinėse Tautose  Linda Thomas-Greenfield taip pat sakė, kad Vašingtonas ketina kartu su sąjungininkėmis paskelbti naujų sankcijų Rusijai dėl Maskvos sprendimo pripažinti Rytų Ukrainos separatistinių darinių – „Luhansko liaudies respublikos“ ir „Donecko liaudies respublikos“ – nepriklausomybę. 

„Rytoj (antradienį) Jungtinės Valstijos įves sankcijas Rusijai dėl šio akivaizdaus tarptautinės teisės ir Ukrainos suvereniteto bei teritorinio vientisumo pažeidimo“, – sakė ji žurnalistams po pirmadienį vykusio JT Saugumo Tarybos posėdžio.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) griežtai smerkia Rusijos sprendimą pripažinti jos sukurtų ginkluotų grupuočių kontroliuojamas teritorijas Ukrainos Donetsko ir Luhansko srityse kaip nepriklausomas.

„Šis sprendimas yra grubus tarptautinės teisės normų, įtvirtintų Jungtinių Tautų (JT) Chartijoje, Helsinkio baigiamajame akte, Paryžiaus Chartijoje pažeidimas. 2014 metais aneksavusi Ukrainos Krymą, Rusija ir toliau grubiai pažeidžia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei Budapešto memorandumu prisiimtus įsipareigojimus gerbti Ukrainos suverenitetą.

Okupuodama suverenios valstybės teritorijas, Rusija taip pat atsitraukia nuo pačios pasirašytų Minsko susitarimų, kuriais numatomas šių teritorijų kontrolės grąžinimas Ukrainai, įgyvendinimo“, – rašoma ministerijos pareiškime.

15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

URM pabrėžia, kad saugumo padėties aštrėjimas patvirtina poreikį stiprinti NATO rytinio flango gynybą ir saugumą.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą privalo sulaukti giežto tarptautinės bendruomenės atsako, įskaitant koordinuotas Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų bendraminčių ribojančias priemones Rusijos ekonomikos sektoriams ir už veiksmus atsakingiems asmenims bei įmonėms.

Lietuva ir toliau dės visas pastangas remti Ukrainos valstybingumą ir nepriklausomybę ir kartu su sąjungininkais bei partneriais teiks reikalingą pagalbą“, – rašoma URM pranešime.

Damaskas palaiko Rusijos sprendimą pripažinti dviejų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę, antradienį pareiškė Sirijos užsienio reikalų ministras Faisalas Mekdadas.

„Sirijos Arabų Respublika visiškai pritaria pareiškimui, kurį padarė Jo Ekscelencija prezidentas Putinas“, – per vadinamojo Valdajaus diskusijų klubo renginį kalbėjo F. Mekdadas.

Jis pabrėžė, jog Damaskas solidarizuojasi su Rytų Ukrainos separatistų dariniais – „Luhansko liaudies respublika“ ir „Donecko liaudies respublika“.

„Bendradarbiausime su šiomis naujomis valstybėmis, siekdami stiprinti bendradarbiavimą ir su Rusija“, – sakė sirų ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienio vakarą pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo bei rusų karių įvedimo į šias teritorijas.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų sąjungininkės smerkia šį Kremliaus žingsnį kaip provakarietiškos Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą ir pretekstą kariniam konfliktui.

Izraelis nusprendė perkelti savo ambasadą Ukrainoje iš Kijevo į vakarinį Lvovo miestą, antradienį pranešė  laikraštis „The Jerusalem Post“.

Leidinys citavo Izraelio užsienio reikalų ministrą Yairą Lapidą, sakiusį, kad šios priemonės imtasi nuodugniai įvertinus augančią įtampą Ukrainos rytuose.

Ambasada įsikurs Izraelio konsulinėse įstaigose Lvove, nurodė „The Jerusalem Post“.

Anksčiau perkelti savo ambasadas iš Kijevo į Lvovą nusprendė dar kelios valstybės, tarp jų Jungtinės Valstijos. 

Didžiosios Vakarų valstybės greit sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienio sprendimą pripažinti Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę, pasmerkė Maskvą ir paragino skelbti sankcijas.

Naujienų agentūra AFP pateikia pasaulio lyderių jau paskelbtų pareiškimų suvestinę.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas, Emmanuelis Macronas

J.Bidenas, E.Macronas, O.Scholzas: „neliks be atsako“

Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai V.Putino sprendimą pavadino Minsko taikos susitarimų „aiškiu pažeidimu“.

Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir JAV prezidentas Joe Bidenas sutiko, kad „šis žingsnis neliks be atsako“, sakoma po lyderių pokalbio paskelbtame Berlyno pareiškime.

JAV: V.Putinas kuria „pretekstą karui“

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield išjuokė V.Putino pareiškimus, kad į Rytų Ukrainos separatistų kontroliuojamas teritorijas pasiųsti Rusijos kariai imsis taikos palaikymo vaidmens.

„Jis juos vadina taikdariais. Tai nesąmonė. Mes žinome, kas jie iš tikrųjų“, – sakė L.Thomas-Greenfield.

Pasak jos, V.Putino kalba prilygsta „virtinei piktinančių, melagingų pareiškimų“ siekiant „sukurti pretekstą karui“.

JT smerkia „Ukrainos suverenumo pažeidimą“

JT vadovas Antonio Guterresas sakė, kad Rusijos sprendimas prilygsta „Ukrainos teritorinio vientisumo bei suverenumo pažeidimui“ ir yra „nesuderinamas su Jungtinių Tautų chartijos principais“.

Prancūzija prašo JT Saugumo Tarybos neeilinio susitikimo

E.Macronas, anksčiau pirmadienį vis dar siekęs diplomatinio sprendinio, paragino Europos Sąjungą pritarti naujoms sankcijoms Maskvai.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Jis reikalauja neeilinio JT Saugumo Tarybos susitikimo ir tikslinių europinių sankcijų priėmimo“, – pranešime spaudai paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

JK rengia „stiprias sankcijas“

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas V.Putino sprendimą pasmerkė kaip „baisų Ukrainos suvereniteto ir vientisumo pažeidimą“.

„Su pirmuoju Rusijos įsiveržimo ar Rusijos invazijos žingsniu“ bus paleistas „labai stiprus sankcijų paketas“, pridūrė jis.

Vokietija: Rusija laužo „visus savo pažadus“

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Rusija išsižada savo įsipareigojimų tarptautinei bendrijai, pripažinusi Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę.

Ji atkreipė dėmesį, kad Rusija pati 2014 ir 2015 metais pasirašė Minsko taikos susitarimus, kuriais siekta sureguliuoti ginkluotą konfliktą tarp provakarietiškos Ukrainos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų Ukrainos rytuose.

Pripažindama Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija „laužo visus savo pažadus pasaulio bendrijai“, sakė A.Baerbock.

NATO: Rusija ieško „preteksto įsiveržti į Ukrainą“

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad V.Putino sprendimas „dar labiau kenkia Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, žlugdo pastangas išspręsti konfliktą ir pažeidžia Minsko susitarimus, kurių šalis yra Rusija“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Maskva toliau kursto konfliktą Rytų Ukrainoje, teikdama finansinę ir karinę paramą separatistams. Ji taip pat bando inscenizuoti pretekstą, kad galėtų vėl įsiveržti į Ukrainą“, – pridūrė jis.

ES žada vieningą atsaką

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis tviteryje paskelbė identiškus pareiškimus. 

Pasmerkę V. Putino sprendimą kaip „akiplėšišką tarptautinės teisės, teritorinio Ukrainos vientisumo ir Minsko susitarimų pažeidimą“, jie pridūrė: „ES ir jos partnerės reaguos vieningai, tvirtai ir ryžtingai, solidarizuodamosi su Ukraina.“

Serbija baiminasi krizės plėtimosi

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sakė, jog esama nuogąstavimų, kad Ukrainos krizė „galėtų išplisti į kitas Europos ir pasaulio dalis, ypač Vakarų Balkanus“.

Rumunijos įspėjimas dėl kelionių

Rumunijos užsienio reikalų ministerija visiems Ukrainoje esantiems savo piliečiams nurodė „nedelsiant išvykti“.

Japonija įspėja dėl „griežto atsako“

Japonijos premjeras Fumio Kishida sakė, kad Rusijos veiksmais, kurių „negalima toleruoti“, pažeidžiami „Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas“.

„Jei įvyks invazija, koordinuosime griežtą atsaką, įskaitant sankcijas, derindami [veiksmus] su G-7 (Didžiuoju septynetu) ir tarptautine bendrija, atidžiai stebėdami situaciją“, – sakė jis.

Indija ragina elgtis santūriai

Indijos ambasadorius JT paragino visas šalis augant įtampai pademonstruoti santūrumą.

„Skubus prioritetas yra įtampos deeskalavimas, atsižvelgiant į visų šalių teisėtus saugumo interesus ir siekiant ilgalaikės taikos bei stabilumo regione ir už jo ribų“, – sakė T.S.Tirumurti.

Kinija kaltina „sudėtingus veiksnius“

Pekinas – vienas artimiausių Maskvos sąjungininkų – nesiėmė palaikyti jokios šalies ir vietoje to paragino visus „vengti bet kokių veiksmų, galinčių pakurstyti įtampą“.

„Dabartinė padėtis Ukrainoje yra daugelio sudėtingų veiksnių rezultatas“, – JT Saugumo Tarybai sakė Kinijos ambasadorius Zhang Junas.

Australija smerkia „Putino nesąmonę“

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas nesąmone pavadino V.Putino pareiškimus, kad į Rytų Ukrainą siunčiami Rusijos kariai yra taikdariai.

„Negalime leisti, kad būtų grasinama smurtu siekiant vienos šalies pranašumo prieš kitas“, – sakė jis.

„Todėl svarbu, kad taip pat galvojančios šalys, smerkiančios tokį elgesį, išties laikytųsi drauge“, – pridūrė S.Morrisonas.

Naftos kainos aktyviai kyla prasidėjus prekybos sesijai antradienį, atnaujindamos septynerių metų aukštumas neblėstančiame Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pavojus fone, rašo „MarketWatch“.

Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ antradienį ryte padidėjo 1,41 JAV dolerio, arba 1,48 proc., iki 96,80 JAV dolerio už barelį. Pirmadienį šių sandorių vertė išaugo 2 proc. iki 95,39 JAV dolerio už barelį. 

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai antradienį paskelbs sankcijų Rusijai dėl jos sprendimo pripažinti dviejų separatistinių darinių Ukrainos rytuose nepriklausomybę ir pasiųsti į jų teritoriją daugiau savo karių, paskelbė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

„Žinoma, mūsų atsakas bus sankcijų forma; dėl jų masto nuspręs ministrai... Esu tikras, kad bus vieningas sprendimas“, – Paryžiuje reporteriams sakė J.Borrellis.

Jis pridūrė, kad sprendimo tikisi „šią popietę“.

Naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas anksti antradienį matė karinių transporto priemonių, tarp jų ir tankus, kolonas Donecko – vieno iš dviejų atsiskyrusių Rytų Ukrainos regionų sostinės – pakraštyje po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino jas nepriklausomomis valstybėmis.

„Reuters“ reporteris matė apie penkis tankus kolonoje miesto pakraštyje ir dar du kitoje miesto dalyje.

Jokių skiriamųjų ženklų nesimatė, bet tankai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai V.Putinas pasirašė draugystės sutartis su dviem separatistiniais regionais ir įsakė Rusijos kariuomenei dislokuoti pajėgas, kurias Maskva vadina taikos palaikymo operaciją

„Reuters“ žurnalistai Donecke ankstesnėmis dienomis gatvėse tankų nematė.

Rusijos invazija į Ukrainą jau prasidėjo, todėl Didžioji Britanija taikys sankcijas Rusijai, sako Jungtinės Karalystės (JK) sveikatos ministras Sajidas Javidas, skelbia BBC.

„Galima daryti išvadą, kad invazija į Ukrainą prasidėjo“, – „Sky News“ sakė S.Javidas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sajidas Javidas

„Pabundame labai tamsią dieną Europoje. Iš to, ką šiandien jau matėme ir sužinojome, aišku, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė atakuoti Ukrainos suverenitetą ir jos teritorinį vientisumą.

Matėme, kad jis pripažino šiuos atsiskyrusius rytinius Ukrainos regionus ir atrodo, kad yra atsiųsta tankų ir karių, todėl manau, kad iš to galima daryti išvadą, kad invazija į Ukrainą prasidėjo“, – sakė ministras.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino svarstymai pirmadienį dėl prokremliškų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybės pripažinimo sukėlė smarkią griūtį Rusijos akcijų rinkoje – pagrindiniai jos indeksai krito 14-17 procentų.

Maskvos vertybinių popierių biržos indeksas smuko beveik 14 proc., JAV doleriais išreikštų likvidžiausių akcijų kainų krepšelio indeksas RTS – beveik 17 proc., o kai kurios likvidžiausios akcijos neteko bemaž ketvirtadalio vertės.

Didžiausio Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ akcijos nuvertėjo 24,3 proc., didžiausio banko „Sberbank“ – 19,5 proc., didžiausios aviakompanijos „Aeroflot“ – 17,9 proc., vienos didžiausių maisto mažmeninkių „Magnit“ – 17 proc., dujų monopolininko „Gazprom“ – 15,3 proc., technologijų grupės „Yandex“ – taip pat 15,3 proc., elektros eksporto ir importo monopolininkės „Inter RAO“ – 14,7 proc., aliuminio milžino „Rusal“ – 13,6 proc., naftos koncerno „Surgutneftegaz“ – 13,3 proc., SGD eksportuotojos „Novatek“ – 13 proc., deimantų monopolininkės „Alrosa“ – 12,6 procento.

Pirmadienio vėlyvą vakarą, pagrindinei prekybos sesijai Rusijos akcijų jau pasibaigus, valstybinė televizija parodė kaip V. Putinas pasirašė įsaką dėl vadinamųjų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybės pripažinimo, taip pat „dvišales“ draugystės ir tarpusavio pagalbos sutartis.

Europos Sąjungos lyderiai tokį Rusijos autoritarinio lyderio sprendimą pasmerkė kaip „akiplėšišką tarptautinės teisės, teritorinio Ukrainos vientisumo ir Minsko susitarimų pažeidimą“ bei perspėjo, kad bendrija kartu su partnerėmis reaguos vieningai, tvirtai ir ryžtingai, solidarizuodamosi su Ukraina.

Savo ruožtu Jungtinės Valstijos nedelsdamos paskelbė sankcijas Rusijos pripažintiems Maskvos remiamų separatistų regionams Rytų Ukrainoje ir perspėjo, kad, esant reikalui, jų bus daugiau.

Ukrainoje dirbantys amerikiečių diplomatai, anksčiau šį mėnesį persikėlę iš Kijevo į Lvivą, praėjusią naktį praleido kaimyninėje Lenkijoje, informuoja dienraštis „The New York Times“.

Apie tokį sprendimą išvakarėse pranešė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas. Valstybės departamento tinklapyje paskelbtame pareiškime buvo rašoma, kad šios priemonės imtasi siekiant apsaugoti JAV piliečius, įskaitant diplomatus. 

Pasak A.Blinkeno, JAV diplomatai reguliariai sugrįžinės į Ukrainą tęsti savo darbo ir teikti neatidėliotinų konsulinių paslaugų.

„Faktas, kad imamės pagrįstų atsargumo priemonių JAV vyriausybės personalo ir Amerikos piliečių saugumui užtikrinti, kaip nuolat darome visame pasaulyje, jokiu būdu nereiškia mažesnės mūsų paramos ir atsidavimo Ukrainai“, – pabrėžė valstybės sekretorius.

Jis pakartojo, kad Valstybės departamentas primygtinai rekomenduoja JAV piliečiams nedelsiant išvykti iš Ukrainos.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas kol kas neatšaukė ketvirtadienį Ženevoje numatyto susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, Maskvai pripažinus Rytų Ukrainos prokremliškų separatistų kontroliuojamų teritorijų nepriklausomybę ir pasiuntus į jas rusų pajėgas. 

Tai televizijai CNN patvirtino du Valstybės departamento pareigūnai.

JAV prezidento Joe Bideno administracija pareiškė atidžiai stebinti Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje, o savo reakciją pažadėjo pateikti antradienį.

Kiek vėliau vienas Baltųjų rūmų atstovas pranešė, kad antradienį Vašingtonas paskelbs naujų sankcijų Rusijai.

Dar pirmadienį JAV įvedė sankcijas dviem Rusijos pripažintiems separatistiniams regionams – apsišaukėliškoms „Donecko liaudies respublikai“ ir "„Luhansko liaudies respublika“. 

Po Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimo pripažinti separatistinės Donecko liaudies respublikos nepriklausomybę naktį į antradienį agentūros „Reuters“ žurnalistai Donecke matė sunkiosios karinės technikos, taip pat ir tankų be atpažinimo ženklų judėjimą. 

Agentūros reporteris matė apie 5 tankus kolonoje okupuoto Donecko pakraštyje ir dar du – kitoje miesto dalyje. Anot jo, ant karinės technikos nebuvo jokių atpažinimo ženklų. Vaizdo įraše, kurį „Reuters“ nufilmavo Makiivkoje netoli Donecko, matyti, kaip juda įvairios karinės transporto priemonės, įskaitant BTR ir sunkvežimius.

Ankstesnėmis dienomis „Reuters“ žurnalistai nematė tankų Donecko gatvėse.

Rusija, kuri šiuo metu pirmininkauja Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai, norėjo, kad posėdis būtų uždaras, bet JAV reikalavo, kad jis vyktų viešai.

JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo išreiškė apgailestavimą, kad Rusijos kariams buvo įsakyta įžengti į Rytų Ukrainą.

Imago / Scanpix nuotr./Rosemary DiCarlo

„Ateinančios valandos ir dienos bus lemiamos, – sakė R.DiCarlo. – Didelio konflikto rizika yra reali... [Konfliktui] reikia užkirsti kelią bet kokia kaina.“

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas pripažinti Donbaso separatistinių darinių nepriklausomybę laidoja trapius 2015-ųjų taikos susitarimus, skirtus sureguliuoti 2014 metais po Krymo aneksijos prasidėjusį ir daugiau nei 14 tūkst. žmonių gyvybių nusinešusį konfliktą Rytų Ukrainoje. Kremliaus šeimininko sprendimas taip pat atveria kelią tiesioginiam Rusijos kariuomenės dalyvavimui.

Maskva nepateikė „taikos palaikymo“ pajėgų dislokavimo detalių ar datų, tik sakė, kad dekretai „įsigalioja nuo pasirašymo dienos“.

Jungtinės Karalystės ambasadorė JT Barbara Woodward sakė, kad Saugumo Taryba privalo vieningai paraginti Rusiją deeskaluoti padėtį ir „gerbti savo įsipareigojimus“.

„Rusija atvedė mus prie ribos. Raginame Rusiją atsitraukti“, – kalbėjo B.Woodward.

Kenijos ambasadorius Martinas Kimani sakė, kad Rusijos veiksmais „pažeidžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas“.

„Daugiašališkumas šįvakar guli mirties patale. Šiandien jis buvo užpultas, kaip ir kitų galingų valstybių netolimoje praeityje“, – pridūrė jis.

Antradienio naktį buvo ištransliuotas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimasis į šalies gyventojus. Kalbos pradžioje V.Zelenskis atkreipė žiūrovų dėmesį į už jo nugaros esantį Ukrainos žemėlapio siluetą – su Krymo pusiasaliu ir separatistų kontroliuojamomis teritorijomis rytuose. Pasak V.Zelenskio, tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos sienos liks tokios pačios.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Ukraina vienareikšmiškai pastaruosius Rusijos veiksmus kvalifikuoja kaip mūsų valstybės suvereniteto ir teritoriniu vientisumo pažeidimą. Visa atsakomybė už šių sprendimų pasekmes krenta ant politinės Rusijos vadovybės“, – pareiškė Ukrainos lyderis.

Jis pabrėžė, kad Rusijos žingsnis reiškia tai, kad ji vienašališkai išėjo iš Minsko susitarimų.

V.Zelenskis patikino, kad šalies sienos yra patikimai saugomos, todėl nėra jokios priežasties, dėl kurios ukrainiečiai turėtų šiąnakt nemiegoti. Taip pat nėra jokių priežasčių chaotiškiems veiksmams.

VIDEO: Volodymyro Zelenskio kalba

Volodymyro Zelenskio kalba

„Kai tik pamatysime, kad situacija keičiasi, kai tik pamatysime išaugusią riziką, jūs apie tai sužinosite. Dabar nėra jokių priežasčių chaotiškiems veiksmams, padarysime viską, kad taip būtų ir toliau.

Mes ištikimi taikiam ir diplomatiniam keliui, eisime juo ir tik juo. Mes savo žemėje, mes nieko nebijome, mes niekam nieko neskolingi, ir mes niekam nieko neatiduosime, ir mes esame tuo tikri“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad antradienį įves sankcijas Maskvai, nors Vašingtonas iš pradžių atsargiai sureagavo į prezidento Vladimiro Putino įsakymą dislokuoti Rusijos pajėgas dviejuose Kremliaus remiamų separatistų dariniuose Ukrainoje.

„Rytoj planuojame paskelbti naujų sankcijų Rusijai, reaguodami į šiandien priimtus Maskvos sprendimus ir veiksmus. Šį paskelbimą koordinuojame su sąjungininkais ir partneriais“, – pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas Baltųjų rūmų atstovas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Joe Bidenas

Tokia žinia nuskambėjo JAV prezidentui Joe Bidenui jau paskelbus sankcijas dviem Maskvos remiamoms Dobaso regiono separatistų teritorijoms, kurias anksčiau pripažino V.Putinas – „Luhansko liaudies respublikai“ (LLR) ir „Donecko liaudies respublikai“ (DLL).

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad Maskva ir toliau neatmeta „diplomatijos, diplomatinio sprendimo“.

„Tačiau neketiname leisti naujų skerdynių Donbase“, – pridūrė jis, paminėdamas regioną, apimantį separatistų kontroliuojamas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.

Ukrainos sienos „išliks nekintamos“ nepriklausomai nuo Rusijos pastarojo meto veiksmų, Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pareiškė Kijevo ambasadorius.

„Tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos sienos yra ir išliks nekintamos nepriklausomai nuo bet kokių Rusijos Federacijos pareiškimų ir veiksmų“, – sakė Serhijus Kyslycia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Serhijus Kyslycia

Jis kalbėjo per praėjusios nakties Saugumo Tarybos posėdį, skubiai sušauktą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pripažinus Rytų Ukrainos prokremliškų separatistų kontroliuojamų teritorijų nepriklausomybę.

Ukrainos ambasadorius JT taip pat pareikalavo Rusijos atšaukti sprendimą pripažinti separatistinę Donecko „liaudies respubliką“ ir atitinkamą darinį Luhansko srityje.

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Linda Thomas-Greenfield sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pripažinimas promaskvietiškus Ukrainos regionus nepriklausomais yra „bandymas sukurti pretekstą tolesnei invazijai į Ukrainą“ ir kad jo teiginys, kad Rusijos pajėgos, kurioms jis įsakė patekti į tuos regionus, yra „taikdariai“ - tiesiog „nesąmonė“.

„Mes žinome, kas jie iš tikrųjų yra“, – pirmadienio vakarą apie įvestas pajėgas paskutinę minutę JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė L.Thomas-Greenfield, praneša CNN.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Linda Thomas-Greenfield

JT Saugumo Taryba surengė nepaprastąjį posėdį po anksčiau pirmadienį priimtų V.Putino dekretų, kuriais pripažintos nepriklausomomis apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko liaudies respublikos, ir įsakė įvesti karius į Donbaso regiono teritorijas.
L.Thomas-Greenfield sakė, kad V.Putino veiksmai pirmadienį „davė pasauliui pasirinkimą“.

„Turime nenusigręžti. Istorija byloja, kad tokio priešiškumo akivaizdoje nusisukti ir žvelgti į kitą pusę būtų daug brangesnis kelias", – sakė ji.

„Prezidentas Putinas išbando mūsų tarptautinę sistemą. Jis išbando mūsų ryžtą ir žiūri, kiek jis gali mus visus pastūmėti“, - sakė ambasadorė.

L.Thomas-Greenfield yra pirmoji aukšta JAV pareigūnė, viešai sureagavusi į V.Putino pirmadienio veiksmus, skelbia CNN. JAV prezidento Joe Bideno administracija po V.Putino dekretų paskelbė, kad taiko naujas sankcijas prekybai ir finansavimui šiose dviejose teritorijose, o L.Thomas-Greenfield pareiškė, kad JAV antradienį imsis papildomų priemonių, kad Rusija būtų atsakinga už „aiškų tarptautinės teisės pažeidimą“.