Penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje susirinkę aktyvistai išreiškė paramą honkongiečiams, kurie minėdami Baltijos kelio trisdešimtmetį savo šalyje susijungė į gyvą grandinę. Taip jie protestavo prieš ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymą ir policijos smurtą.
Plačiau apie incidentą skaitykite čia.
Seimo narys Mantas Adomėnas feisbuke pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas konfliktas tarp Honkongo ir Kinijos rėmėjų. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai išsivežė du kontraprotestuotojus.
Užsienio žiniasklaida rašo, kad panašūs susidūrimai vyko ir kitose užsienio šalyse: Honkongo rėmėjai Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje pasakojo buvę užpulti.
Demonstracijas lydi kontraprotestai
Tuzinas studentų portalui „South China Morning Post“ (SCMP) teigė, kad diskusijose apie Honkongą, kuriame jau 11 savaičių vyksta protestai, ir kitus Pekinui jautrius klausimus, supa augančios baimės atmosfera. Pasak studentų, baimę kelia aršus kinų iš žemyninės šalies dalies atsakas.
Pasak SCMP, Vankuveryje praeitą sekmadienį policijai teko lydėti maldos už Honkongą susitikimo dalyvius po to, kai vėliavomis mojuojantys Pekino rėmėjai apsupo bažnyčią.
Rugpjūčio 17-ąją Melburne vykusios Honkongo palaikymo akcijos metu kinų kontraprotestuotojas, nuspyręs kolonėlės stovą, bandė agresyviai sustabdyti jį filmuojantį „ABC News“ žurnalistą.
Adelaidėje tą pačią savaitę Pietų Australijos universiteto miestelyje susirinko apie 80 protestuotojų, palaikančių honkongiečius. Demonstracija įkaito atvykus daugiau nei 100-ui Pekino rėmėjų: vienas jų tikino, kad Honkongą palaikantis protestuotojas palietė merginą iš jų grupės.
Honkongo rėmėjams kalbant, kontraprotestuotojai juos nušvilpinėjo, svaidėsi žeminančiais, seksistiniais įžeidimais. Policijos pareigūnai sustojo į eilę, atskiriančią dvi grupes.
Honkongo rėmėjai ragino iš demonstracijos vietos neišeiti po vieną: baiminosi, kad kontraprotestuotojai juos seks ir grasins smurtu.
Žemiau pateiktame vaizdo įraše – konfliktas tarp Honkongo ir Kinijos rėmėjų Australijos Kvynslando universitete.
Įtampos neišvengta ir Naujosios Zelandijos Oklando universitete: Pekino rėmėjams pastūmus honkongietę studentę, ji nugriuvo.
„Fiziškai nesu sužeista, bet viduje esu šokiruota ir sukrėsta“, – studentė Serena Lee sakė interviu laikraščiui „The New Zealand Herald“.
Šių incidentų iniciatoriais beveik visada tampa maža grupė Pekiną palaikančių ultranacionalistų kinų, dažnai – studentų. Jie prieštarauja antivyriausybinius protestus Honkonge remiančioms akcijoms, Taivano nepriklausomybei ir raginimams tirti uigūrų sulaikymo centrus Sindziango provincijoje.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min paaiškina: kodėl Kinija uždarė milijoną uigūrų į perauklėjimo stovyklas?
Kartodami oficialią Pekino liniją, jie smerkia Honkongo ir Taivano siekį atsiskirti nuo Kinijos. Pasak jų, elgesys su uigūrais – teisėtas atsakas į terorizmo grėsmę.
Ragina neabsoliutinti
Australijos-Kinijos santykių instituto Sidnėjuje laikinasis direktorius Jamesas Laurencesonas atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Sidnėjuje kontraproteste dalyvavo mažiau nei vienas procentas visų šiame mieste gyvenančių kinų studentų.
„Nebandau pateisinti netinkamo mažumos elgesio, tačiau stereotipizuoti visą grupę yra netikslu ir neteisinga“, – SCMP sakė J.Laurencesonas.
Australijoje gyvenantis Kinijos politinių komiksų autorius Badiucao 30-ųjų Tiananmenio aikštės įvykių metinių proga atskleidė savo tapatybę. Jis „The New York Times“ teigė po atsiskleidimo prie namų Melburne pradėjęs matyti keistus automobilius, jaučiasi visą laiką stebimas.
Jis tikina internete sulaukiantis grasinimų nužudyti.
„Būdamas anonimas turėjau saugumo jausmą. Dabar jis dingo“, – teigė menininkas. Vis dėlto, Badiucao taip pat ragina neabsoliutinti.
„Tie, kurie šaukia ir gieda nacionalinį himną, nėra tikrieji žemyninės Kinijos dalies atstovai“, – „The New York Times“ sakė jis. Pasak Badiucao, dauguma studentų iš Kinijos nereiškia savo nuomonės, tačiau yra kur kas skeptiškesni Pekino atžvilgiu negu mano dauguma australų.
„Bandomieji Kinijos triušiai“
Profesorius iš Charleso Sturto universiteto Clive'as Hamiltonas mano, kad Pekino įtaka lėmė plačiai paplitusią Australijos universitetų ir akademikų savicenzūrą.
„Pastarųjų savaičių įvykiai universitetų miesteliuose įrodė, kad Pekino kišimasis rimtai sustiprėjo“, – „The Washington Post“ sakė C.Hamiltonas.
„The Washington Post“ rašo, kad po ilgų metų sėkmingų ekonominių santykių su Kinija, australai pradeda nerimauti dėl jų kainos. Rugpjūčio pradžioje valdančiajai partijai priklausantis parlamentaras Andrew Hastie palygino Vokietijos ekspansiją su Vokietijos kilimu prieš Antrąjį pasaulinį karą.
„Kaip ir Prancūzija, Australija neįžvelgė, kokia mobili tapo mūsų autoritarinė kaimynė“, – A.Hastie rašė laikraštyje „Sydney Morning Herald“. Kinijos ambasada Australijoje tokius politiko žodžius pasmerkė.
Pasak analitikų, Australija ir Naujoji Zelandija – patrauklūs taikiniai vykdyti Kinijos įtakos ir šnipinėjimo operacijas.
Analitikas Paulas Buchanan „The Washington Post“ teigė, kad Naujoji Zelandija yra „idealus liberalios demokratijos bandomasis triušis“ Kinijai išbandyti būdus, kaip panaudoti „demokratinių sistemų laisves ir skaidrumą prieš jas pačias“.
Protestai Honkonge prasidėjo dėl siūlyto ekstradicijos įstatymo projekto, numačiusio galimybę išduoti įtariamuosius žemyninei Kinijai. Vėliau jie peraugo į platesnius raginimus užtikrinti demokratiją, taip pat reikalavimus, kad policija būtų atskaitinga už savo veiksmus.
