Įtampą tarp Kinijos ir Taivano jaučia ir Ramiojo vandenyno salelės

Netrukus po to, kai prieš dvejus metus buvo išrinktas į parlamentą, Saliamono Salų opozicijos politikas Peteris Kenilorea, jo paties teigimu, sulaukė labai netikėto pasiūlymo.

Politikas neseniai atskleidė, kad į jį pradėjo kreiptis žmonės su prašymu „pozityviai atsiliepti apie Kiniją mainais į tam tikrą teritoriją“.

P.Kenilorea sako, kad tokių pasiūlymo šaknis užčiuopė greitai. Po 2019 metų rinkimų Saliamono Salų daugkartinis premjeras Manasseh Sogavare nutarė pripažinti ne Taivaną – Kinijos Respubliką, o komunistinę Kinijos Liaudies Respubliką.

123RF.com nuotr./Taivano, Kinijos vėliavos

Su Taivano sala diplomatiniai santykiai buvo nutraukti po 36 metų. O Saliamono Salos yra tik viena iš mažyčių, bet strategiškai svarbių Ramiojo vandenyno salų-valstybių, įsipainiojusį į besiplečiančią geopolitinę intrigą, su kuo palaikyti diplomatinius ryšius – Pekinu ar Taipėjumi.

Vakariečius keičia kinai

Panašios varžytuvės, žinoma, vyksta ir kitur pasaulyje. Lietuva šiemet užrūstino Kiniją, kai leido Vilniuje atidaryti taivaniečių atstovybę būtent tokiu pavadinimu, o Nikaragva gruodį nutraukė santykius su Taivanu ir jo ambasados pastatą šią savaitę perdavė Pekinui.

Australija patvirtino, kad daugelis taikdarių bus patraukti iš Saliamono salų, o tada savo paramą pasiūlė ne kas kitas, o Kinija.

Vis dėlto Ramiajame vandenyne – nuo Saliamono Salų iki Samoa – šis klausimas kelia bene didžiausią įtampą, kuri keliais atvejais jau virto neramumais ir smurtu.

Kai neseniai Saliamono Salose per riaušes žuvo trys žmonės, Australija ir kitos kaimyninės šalys ten atsiuntė karių, kad šie padėtų atstatyti tvarką.

„Scanpix“/AP nuotr./Neramumai Saliamono Salose

Neramumai ten kilo po to, kai didžiausios šios valstybės salos Malaitos premjeras Danielis Suidani paragino žmones protestuoti prieš diplomatinių santykių su Kinija užmezgimą, nors analitikai tikina, kad daug ką lėmė ir nepasitenkinimas dėl skurdo ir etninė įtampa.

Bet praėjusį ketvirtadienį visiškas posūkis Saliamono Salų strateginės orientacijos pokytis buvo įvykdytas. Australija patvirtino, kad daugelis taikdarių bus patraukti, o tada savo paramą pasiūlė ne kas kitas, o Kinija.

Šios šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas, kad į Saliamono Salas jau keliauja paskubomis sukviesti patarėjai ir „taktinė policijos įranga“: „Jie greitai atvyks ir suvaidins konstruktyvų vaidmenį stiprinant vietos policijos pajėgumus.“

Ant kortos – labai daug

Iš viso dešimt Ramiojo vandenyno regiono salų valstybių pripažįsta Kiniją ir tik keturios – Taivaną. Pekinas, žinoma, tikina, kad ši sala yra Kinijos teritorijos dalis, o ne suvereni šalis, todėl negali būti pripažįstama diplomatine prasme.

Bet ir Taipėjus, ir Pekinas šioms saloms siūlo visokiausias dovanas – pavyzdžiui, jei viena ar kita valstybė nuspręstų pakeisti kursą, ji galėtų tikėtis gausesnės kinų ar taivaniečių finansinės paramos.

„Scanpix“/AP nuotr./Xi Jinpingas

Fone – vis didėjanti Kinijos ir JAV priešprieša. Kinų lyderis Xi Jinpingas vis labiau domisi Ramiojo vandenyno pietinio salynu, kurio šalys kartu kontroliuoja 28 proc. vandenynų teritorijos. Daugelyje šių salų per Antrąjį pasaulinį karą vyko svarbūs mūšiai.

„Ryškus strateginio Amerikos ir Kinijos varžymosi požymis – kova dėl įtakos Rytų Azijoje ir Ramiajame vandenyne, todėl ant kortos pastatyta labai daug“, – mano Australijos nacionalinio universiteto strateginių studijų profesorius Hugh White'as.

Kinija jau kuris laikas gausina finansinę paramą regionui – vien 2018 metais salų valstybėms skirta subsidijų už 145 mln. dolerių. JAV baiminasi, kad Pekinas gali išsirūpinti prieigą prie giliavandenių uostų ir kitos infrastruktūros.

H.White'as: ryškus strateginio Amerikos ir Kinijos varžymosi požymis – kova dėl įtakos Rytų Azijoje ir Ramiajame vandenyne, todėl ant kortos pastatyta labai daug.

„Jei Kinijos laivynas turėtų uostą, kuriuo galėtų kliautis šiame regione, Pekinas galėtų nebeleisti JAV karo laivams laisvai judėti nuo vakarinės Amerikos pakrantės iki rytinės Australijos pakrantės“, – „Financial Times“ teigė vienas australų žvalgybos pareigūnas.

Mažytė Kiribačio Respublika, 2019 metais nutraukusi diplomatinius ryšius su Taivanu, šiemet paskelbė, kad padedama Pekino modernizuos vieną savo oro uostų.

Pekinas turi ką pasiūlyti

Tiesa, toliau pietuose Samoa premjerė Fiame Naomi Mataafa į valdžią atėjo po sėkmingos jos partijos kampanijos prieš planus už Kinijos lėšas pastatyti du uostus. Politikės rėmėjai įtikino rinkėjus, kad uostai nereikalingi ir kad jie tik padidintų valstybės skolą.

„Įsiskolinimo lygis kelia susirūpinimą – net jei būtų įsiskolinta ne konkrečiai Kinijai, o tiesiog kuriai nors vienai šaliai“, – pastebėjo F.N.Mataafa.

„Scanpix“/AP nuotr./Fiame Naomi Mataafa

Jos rinkimų kampaniją gausiai parėmė užsienyje gyvenantys Samoa piliečiai, kurie gana įtariai žvelgia į Kinijos paramą gimtajai salai.

Etninė įtampa, kaip minėta, Saliamono Salose prasiveržė smurtu. Didžiausiose salose, Malaitoje ir Gvadalkanalyje, protestuotojai teigė, kad yra nepatenkinti, jog čia siekia įsitvirtinti Kinijos kompanijos. Per neramumus taikytasi į kinus pardavėjus.

Bet, anot Vakarų diplomatų, Saliamono salų premjeras M.Sogavare buvo priverstas nusisukti nuo Taivano, nes esą grupė prokiniškų Gvadalkanalio politikų pagrasino jį išduoti. Manoma, kad pastarieji gali pasipelnyti iš Kinijos investicijų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Saliamono salų premjeras Manassehh Sogavare

Vis dėlto kai kurie apžvalgininkai mano, kad Taipėjus ir Vašingtonas regione vis dar vertinami teigiamai. Antai šiemet Mikronezijos Federacinės Valstijos, kurios pripažįsta Kiniją, sutiko įsileisti į salas JAV karinę bazę, be to, dar daugiau nei šešios regiono teritorijos turi gynybos sutarčių su JAV ar Prancūzija.

„Bet ilguoju laikotarpiu Vašingtonui sunkiai seksis atremti augančią Kinijos įtaką. Pekinas turi ką pasiūlyti Ramiojo vandenyno saloms ekonomine prasme – Kinija yra ir didžiulė rinka, ir finansinės paramos šaltinis“, – tvirtino H.White'as.