Kai praeitą mėnesį stiprūs lietūs Rusijos okupuotame Kryme sukėlė potvynį, evakuotis tūrėjo tūkstančiai žmonių. Tačiau yra ir geroji pusė: buvo užpildyti išdžiūvę vandens rezervuarai, rašo „Financial Times“.
Taip sušvelninta krizė, kurią sukėlė sausra ir Ukrainos sprendimas blokuoti sovietų laikais pastatytą kanalą, kuris anksčiau tiekė iki 85 proc. pusiasalyje suvartojamo vandens.
Maskvos pastangos aprūpinti 2,4 mln. Krymo gyventojų gėlu vandeniu tapo dar vienu įtampos tašku. Pastaroji kilo prieš septynerius metus Rusijos pajėgoms okupavus pusiasalį.
Tuo pat metu konfliktas tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje nusinešė jau daugiau nei 14 tūkst. gyvybių.
Rusija apkaltino Ukrainą „genocidu“ dėl to, kad ji pastatė betoninę užtvanką Šiaurės Krymo kanale. Prieš tai užtvanką, iškilusią 2014 metais, sudarė smėlio maišai ir žemė.
Kijevas baiminasi, kad Maskva ruošiasi kariniam įsiveržimui, jog užsitikrintų vandens tekėjimą iš netoli esančios Dniepro upės.
Vandens trūkumas, kartu su augančiomis maisto kainomis ir tarptautine izoliacija dėl Vakarų sankcijų, kelia grėsmę prezidento Vladimiro Putino pažadui, jog gyvenimas Kryme bus geresnis jį kontroliuojant Rusijai.
Nors valstybinių firmų atliekamos nuomonės apklausos rodo, kad V.Putinas Kryme išlieka populiaresnis nei kitur Rusijoje, patriotiniai jausmai po 2014-ųjų, kai buvo įvykdyta aneksija, nuslūgo.
„Vandens rezervai ir laukai džiūsta, – FT sakė 47 metų krymietis Viktoras, reguliariai darbo tikslais keliaujantis į Ukrainą. – Kasmet blogiau ir blogiau. Neturėjome šios problemos prieš aneksiją.“
Krymiečiams vanduo gabenamas 3,7 mlrd. dolerių kainavusiu tiltu, kuris iškilo jau okupavus teritoriją ir sujungė Krymą su žemynine Rusijos dalimi. Vietiniai atvežtą vandenį į namus gabena plastikiniais buteliais.
Populiariuose Juodosios jūros kurortuose didžiausių sausrų metu vanduo iš čiaupo gali tekėti tik kelias valandas per dieną, o kanalą užpildė išgydusios žolės. Kryme tapo itin sudėtinga auginti daug vandens reikalaujančius javus.
„Kanalas simbolizuoja Kremliaus kvailumą okupuojant Krymą. Jie neapskaičiavo padarinių. Kodėl nepagalvojote apie vandenį?“, – sakė Oleksijus Reznikovas, Ukrainos vicepremjeras, atsakingas už okupuotų teritorijų reintegracijos politiką.
Rusijos prokurorai praeitą savaitę Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) apkaltino Ukrainą dėl „baisių pažeidimų“ vandens klausimu. Krymo gubernatorius planuoja pateikti atskirą skundą ir reikalauti 1,5 trln. rublių kompensacijos.
Savo ruožtu O.Reznikovas tikina, kad, remiantis Ženevos konvencija, Rusija, kaip okupuojanti jėga, yra atsakinga už vandens ir kitų esminių populiacijos poreikių užtikrinimą.
Ukraina taip pat pateikė kelių milijardų dolerių vertės ieškinį Rusijai dėl nuostolių, kuriuos patyrė, kai buvo nelegaliai užgrobta jos žemė.
Pulkininkas Kyrylo Budanovas, Ukrainos karinės žvalgybos dalinio vadas, teigė, kad Rusija siekia užimti kanalą ir gretimą teritoriją, jog sujungtų Krymą su okupuotomis teritorijomis. Rusijos pajėgos galėtų pulti Naująją Kachovką – miestą prie Dniepro upės, kur prasideda kanalas.
Kai kurie Krymo totoriai – etninė mažuma, kurios atstovai daugiausia priešinasi Rusijos okupacijai – netoli užtvankos įsikuria stovyklą, kad užtikrintų, jog vandens tiekimas nebūtų atnaujintas.
„Tai bus pilno masto karas, – „Financial Times“ sakė 55 metų aktyvistas, prisistatęs Alibaba vardu. Jis ir kiti aktyvistai sako pasiruošę imtis ginklų, kad apgintų kanalo blokadą. – Nebus kur slėptis šiuose laukuose. Tegu jie pabando.“
Ukrainos ministras O.Reznikovas tikina, kad yra pasiryžęs teikti Krymui humanitarinę pagalbą, įskaitant geriamą vandenį, kaip jau daro separatistų kontroliuojamose teritorijose. Tačiau Ukraina tokio prašymo kol kas nesulaukė.
„Rusijai yra labai sunku pripažinti, kad jie yra silpni. Tai reikštų pripažinti, kad jie priėmė neteisingą sprendimą“, – sakė jis.
