„Nemanau, kad Europos vienybė yra ilgalaikė. Stebint užkulisius, ne tik ES sprendimus, matyti, kad noro ir supratimo, jog reikia pratęsti sankcijas Rusijai, daugelyje Europos valstybių nėra. Pagrindinis veiksnys, lemiantis tai, kad vienybė yra išlaikoma – Rusijos elgesys. Rusija iki šiol nesustabdė karo Ukrainoje, o ES tarptautinėje arenoje negalėtų paaiškinti savo elgesio, jei, nesustabdžius karo, sankcijos būtų atšaukiamos.
Manau, kad Rusija karinę fazę Ukrainoje norėtų sustabdyti ir veikti kitomis priemonėmis, o kai taip nutiks, ES vienybė subyrės labai greitai. Antras ne mažiau svarbus veiksnys – Vokietijos pozicija: kol Vokietija imasi lyderystės šioje sferoje, laikosi tvirtos pozicijos, tol mes galime tikėtis vienybės“, – tvirtina Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius.
Rusija iki šiol nesustabdė karo Ukrainoje, o ES tarptautinėje arenoje negalėtų paaiškinti savo elgesio, jei, nesustabdžius karo, sankcijos būtų atšaukiamos.
Verslas randa spragų sankcijų mechanizme
Viena iš pagrindinių grėsmių RESC analitikas Laurynas Kasčiūnas įvardija ekonominius atskirų kompanijų, verslo grupių interesus. Pašnekovo teigimu, ypač daug reikšmės jie gali turėti tuose sektoriuose, kuriuose bendradarbiavimas su Rusija yra itin ekonomiškai naudingas, o Rusijos pajėgumai ir derybinė galia yra daug didesnė.
„Praeitą savaite visi „Nord Stream“ partneriai, pradedant „Gazprom“, baigiant vokiečių kompanija E.ON, pasirašė memorandumą dėl vamzdynų plėtros. Kompanijos aiškiai ieško būdų, kaip apeiti sankcijas, yra skylių sankcijų mechanizme.
Natūralu, kad verslas bando rasti praėjimo taškus sankcijų mechanizme, o Rusija tai pateikia kaip mažas savo pergales“, – teigia L.Kasčiūnas.
Kitas veiksnys, anot pašnekovo, – tam tikrų ES šalių, pirmiausia tų, kurios su Rusija visada yra linkusios ieškoti sugyvenimo recepto, galimas noras vaduotis iš uždaro sankcijų rato ir galvoti apie sugrįžimą prie bendradarbiavimo.
„Vokiečiai visuomet norėjo, kad Rusijos galios augimas būtų suderinamas su tarptautine teise, todėl sako, kad ją reikia įtraukti. Bet, kaip rodo praktika, tai žlunga. Tam tikrų valstybių įtikėjimas, kad sankcijos yra neva neveiksmingos (tai palaiko ir Rusijos propaganda), manymas, kad geriau grįžti prie sugyvenimo modelio, natūralu, pirmiausiai reikštų sankcijų naikinimą“, – tikina L.Kasčiūnas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas pagrindine grėsme Europos solidarumui laiko korupciją. „Rusija šią kortą gerai išnaudoja, yra sukūrusi įtakingą korumpuotą tinklą įvairiose tarptautinėse ir įvairių šalių nacionalinėse organizacijose“, – kalba politologas.
