Didelė dalis karinės paramos Ukrainai 2025 m. yra susijusi su vis dar svarstoma G7 iniciatyva suteikti Ukrainai apie 50 mlrd. dolerių paskolų, kurios būtų finansuojamos iš pelno, gauto iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto. Tačiau sąjungininkės vis dar aptaria galutines susitarimo detales. Kartu galutinė paskolų suma gali būti mažesnė – 35 mlrd. eurų.
50 mlrd. dolerių pagalba, kurią ketina suteikti G7, bus maždaug tokia pati, kokią nuo 2023 m. sausio mėn. iki šių metų birželio mėn. skyrė JAV ir pagrindinės Europos sąjungininkės. JAV skyrė apie 31,5 mlrd. eurų, o Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija – apie 15,7 mlrd. eurų, rodo Kylio instituto duomenys. Kai kuriais atvejais Ukrainos sąjungininkės neskelbia duomenų apie Kyjivui suteiktą pagalbą, todėl tikrieji skaičiai gali būti dar didesni nei 50 mlrd. eurų.
Tačiau net 50 mlrd. dolerių nepakaks Ukrainos poreikiams patenkinti dar vienerius karo metus. Pasak agentūros šaltinių, sąjungininkai turės peržengti šią finansavimo ribą.
Ukrainos vyriausybė prognozuoja, kad kitais metais biudžeto deficitas sieks 35 mlrd. dolerių (19 proc. BVP). Daugiau nei pusę šios sumos skirs Tarptautinis valiutos fondas ir ES, tačiau balansui išlaikyti reikės dar apie 15 mlrd. JAV dolerių. Šiam deficitui padengti gali prireikti paskolų iš Didžiojo septyneto šalių, teigė agentūros šaltiniai.
Viena iš priežasčių, dėl kurių kyla abejonių dėl Kyjivo finansavimo, yra fiskaliniai apribojimai, su kuriais susiduria Ukrainos sąjungininkai. Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybę riboja konstituciniai skolos limitai, todėl ji jau sumažino tiesioginį finansavimą Kyjivui. Prancūzijoje po audringų rinkimų suformuota nauja vyriausybė, o ES spaudžia Paryžių sumažinti biudžeto deficitą. Italijoje ministrė pirmininkės Giorgios Meloni koalicija gali būti saistoma išlaidų įsipareigojimų.
„Bloomberg“ pašnekovai teigė, kad Briuselyje vykstančias derybas dėl naujo ES biudžeto ir bet kokias kalbas apie bendrą skolinimąsi siekiant šimtais milijardų eurų padidinti išlaidas gynybai greičiausiai teks atidėti iki Vokietijos rinkimų. Panašu, kad pastaruoju metu Didžiosios Britanijos pagalba taip pat mažėja, teigė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis. Ministras pirmininkas Keiras Starmeris anksčiau yra kalbėjęs apie būtinybę taupyti lėšas.
Gali priversti Kyjivą derėtis iš silpnojo pozicijos
Finansinės paramos krizė Ukrainai kilo pavojingu momentu ir gali priversti Kyjivą derėtis iš silpnojo pozicijos, sakė šaltiniai. Rusijos ekonomika rimtą spaudimą, kuris gali pakirsti Vladimiro Putino tikėjimą pergale, patirs tik 2026 m., rodo vienos Europos vyriausybės skaičiavimai.
Pati Rusija, kaip rašė „Bloomberg“, 2025 m. gynybai planuoja išleisti 13,2 trilijono rublių (142 mlrd. JAV dolerių), o tai sudarys 6,2 proc. BVP. Išlaidos gynybai ir saugumui 2025 m. sudarys apie 40 proc. visų Rusijos biudžeto išlaidų.
