Ukrainos pareigūnų teigimu, Ukrainos gynybos produkcija remiasi programa, pagal kurią kuriami tolimojo nuotolio atakos bepiločiai, kurie reguliariai atakuoja taikinius už šimtų kilometrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos.
Bepiločių orlaivių privalumas yra tas, kad juos lengva ir greita pagaminti, tačiau analitikai įspėja, kad jie tik iš dalies išsprendžia daugybę iššūkių, su kuriais Ukraina susiduria mūšio lauke.
„Ilgalaikėje perspektyvoje Ukraina norėtų turėti du kumščius... Vienas kumštis būtų visiškai išvystytas sprogmenų pristatymo pajėgumas naudojant bepiločius orlaivius, o kitas – trumpojo ar net vidutinio nuotolio sparnuotosios ir balistinės raketos“, – sakė Lenkijos gynybos konsultacijų bendrovės „Rochan“ direktorius Konradas Muzyka.
Jis pridūrė, kad sunkios padėties mūšio lauke sprendimas yra darbo jėgos trūkumas, mokymų trūkumas, vadovavimo ir kontrolės problemos ir kita.
Pasak leidinio, bepiločių orlaivių atakos Rusijos teritorijoje jau tapo įprastu reiškiniu. Per pastaruosius kelis mėnesius kas kelias dienas Ukraina skelbia apie naujus smūgius Maskvos karinėms pastangoms svarbiems objektams: šaudmenų sandėliams, aerodromams, logistikos centrams, naftos sandėliams ir perdirbimo gamykloms.
Sunku nustatyti, kiek žalos padarė bepiločiai ir kiek Rusija buvo priversta pakeisti savo strategiją mūšio lauke. Tačiau Ukrainos ir Vakarų pareigūnai tvirtina, kad vis dėlto tam tikras poveikis Rusijos kariams buvo padarytas.
Pristatė droną „Peklo“ ir kuria „DeepStrike“
WP priminė, kad gruodžio 6 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ kanale paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas naujausias tolimojo nuotolio smogiamasis dronas „Peklo“, sukonstruotas nuo nulio per rekordiškai trumpą laiką – vienus metus.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad Ukraina kitais metais pristatys „daugiau kaip 30 000 dronų „DeepStrike“ – „naujos kartos“ ginklų, kurie „gali autonomiškai veikti dideliais atstumais ir labai tiksliai smogti priešo taikiniams“.
Kartu dauguma karinių analitikų sutinka, kad vien bepiločių nepakaks.
Reikia raketų, ne tik dronų
„Jiems [ukrainiečiams] reikia sprogstančių raketų. Jiems reikia daiktų, galinčių nugabenti kovinę galvutę giliai į Rusiją“, – sakė vienas Vakarų ginkluotės ekspertas, kuris reguliariai lankosi Ukrainoje ir kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Leidinyje pabrėžiama, kad Ukraina iš tiesų sparčiau vykdo sparnuotųjų ir balistinių raketų programas. V.Zelenskis rugpjūtį sakė, kad šalis išbandė savo pirmąją balistinę raketą, o praėjusį mėnesį teigė, kad per 2024 m. Ukraina pagamino 100 raketų, tačiau nenurodė, kokių.
Praėjusią savaitę R.Umerovas tvirtino, kad Ukraina pradėjo didelio masto dviejų savo ginklų sistemų gamybą: „Palianycia“ – drono ir tolimojo nuotolio raketos hibridas, kuriame naudojamas reaktyvinis variklis, – ir sparnuotosios raketos „Neptun“.
Abu ginklai buvo naudojami ribotai. 2022 m. „Neptun“ sunaikino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną – kreiserį „Maskva“.
Svarbu sumažinti priklausomybę nuo Vakarų ginklų
Pažymima, kad artimiausiais mėnesiais ir galbūt metais gynybos pramonė dar labiau plėsis. Ukrainos pareigūnai teigia, kad savo gynybos pramonės vystymas yra raktas į ilgalaikį šalies saugumą – ar net tolesnį jos egzistavimą.
„Turėdami tokį agresyvų kaimyną, turėtume būti ginkluoti ir pasiruošę bet kokiam scenarijui. Todėl suprantame, kad turime turėti stiprią kariuomenę su visų rūšių ginklais“, – sakė Ukrainos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas Jehoras Černijevas.
Pasak J.Černijevo, Ukraina šiemet pagamino apie 2 mln. dronų – dauguma jų buvo pirmojo asmens vaizdo, arba FPV, – ir galėtų pagaminti dar 2 mln. dronų, jei bus gautas finansavimas.
Tačiau šiuo metu didžiąją dalį raketų tiekia Ukrainos Vakarų sąjungininkės. Ukraina tikisi, kad jai pavyks įtikinti naujai išrinktą JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir toliau remti JAV.
Pažymima, kad atsižvelgiant į D.Trumpo pažadą užbaigti karą „per 24 valandas“ po to, kai jis taps prezidentu, yra tikimybė, kad jis nutrauks pagalbą Ukrainai, siekdamas priversti V.Zelenskį sėsti prie derybų stalo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Europai, kuri pati turi ginklų deficitą, gali būti sunku kompensuoti šį skirtumą. Pasak analitikų, yra visos priežastys plėtoti šalies ginklų pramonę „nešvaistant nė minutės“.
„Ukraina turėtų sumažinti savo priklausomybę nuo Vakarų ginkluotės labiau nei dabar ir tai padaryti greitai“, – sakė ginklų specialistas.
-
Karas Ukrainoje. V.Zelenskis: pakvietimą į NATO turėtų gauti visa Ukrainos teritorija
-
V.Orbanas paskambino V.Putinui ir klausėsi jo kaltinimų Ukrainai
-
„Šis ginčas gali būti paskutinis“: V.Zelenskio sprendimas pakenkė jo santykiams su Vašingtonu
-
V.Putinas neleido Sirijos samdiniams išvykti iš Ukrainos padėti B.al Assadui
