„Siūlau nustoti diskutuoti apie raudonąsias linijas... Šio karo metu buvo klaida viešai diskutuoti apie raudonąsias linijas, nes tai paprasčiausiai suteikia rusams pernelyg gerą kortą“, – sakė ji.
Ji taip pat pridūrė, kad turi būti nutrauktas ginklų tiekimo vėlavimas.
„Ir manau, kad ginklų naudojimo apribojimai turėtų būti panaikinti“, – sakė Danijos ministrė pirmininkė.
M.Frederiksen taip pat atmetė bet kokias prielaidas, kad leidimas Ukrainai naudoti Vakarų šalių padovanotus ginklus tolimiems smūgiams prieš Rusiją sukeltų eskalaciją, kuri į karą įtrauktų Kyjivo sąjungininkus.
„Svarbiausia raudonoji linija jau peržengta. Tai įvyko, kai rusai įsiveržė į Ukrainą. Todėl nesutiksiu su tokia prielaida ir niekada neleisiu, kad kas nors iš Rusijos spręstų, ką reikia daryti NATO, Europoje ar Ukrainoje“, – sakė ji.
M.Frederiksen taip pat tvirtino, kad taikai pasiekti reikia abiejų šalių susitarimo, o leisti Rusijai užimti visą Ukrainą ar jos dalį negalima. Ji taip pat skeptiškai vertina tai, kad derybomis pavyktų įtikinti V.Putiną.
„Žvelgdamas į Rusijos elgesį ne tik Ukrainoje, bet ir Vakarų Balkanuose, į elgesį Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje, Sahelio regione, matau Rusiją, kuri bando destabilizuoti šį pasaulį, – tvirtino M.Frederiksen. – Šis požiūris, kad jei leisime jam užimti Ukrainą ar dalį Ukrainos, jis bus patenkintas – aš su juo nesutinku.“
Kaip savaitgalį skelbė dienraštis „The Washington Post“, Kremlius supranta, kad jo taktika gąsdinti Vakarus branduoliniais ginklais nebėra veiksminga. Dabar Vladimiras Putinas turi sugalvoti naujų priemonių savo „raudonosioms linijoms“ apginti.
Europos politikos analizės centro (CEPA) vyresnysis mokslinis bendradarbis Edwardas Lucasas rašė, kad Europa yra įstrigusi savo komforto zonoje ir jos tušti grasinimai nesustabdo Rusija. Tuo pat metu, pasak jo, leidimas Ukrainai suduoti smūgius Rusijai Vakarų ginklais arba Vakarų kolaborantų su Rusija patraukimas baudžiamojon atsakomybėn būtų vienas iš būdų suduoti Rusijai atsakomąjį smūgį.
