Pasak jo, pastaruoju metu karo belaisvių iš šių šalių skaičius sumažėjo. Jis pridūrė, kad kitų valstybių valdžios institucijos nesuinteresuotos savo piliečių grąžinimu, o daugeliui jų gresia kalėjimas gimtojoje šalyje.
Žurnalistai kalbėjosi su karo belaisviais, kurie laikomi stovykloje Lvivo srityje. Vienas iš jų pasakojo, kad per mokymus matė kinų „specialiąsias pajėgas“ ir rusakalbį iranietį, kuris vadovavo rusų daliniui.
Manoma, kad Rusija karui prieš Ukrainą galėjo užverbuoti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių samdinių. Kyjivas nėra paskelbęs, kiek iš viso užsieniečių pavyko paimti į nelaisvę, tačiau leidinys rašo, kad per pastaruosius metus nė vienas iš jų nebuvo iškeistas: „Tarp užsieniečių tautybių su kuriomis teko susidurti karo belaisviams, buvo šrilankiečių, serbų, kubiečių, kazachų, tadžikų, marokiečių, indų ir egiptiečių.
Taip pat buvo užverbuoti į pietus nuo Sacharos esantys afrikiečių“.
Ukrainos žvalgybos šaltinis žurnalistams sakė, kad didelė dalis šių užverbuotųjų žūsta, nes rusų vadovybė juos meta į išaiškintas Ukrainos gynybos pajėgų šaudymo pozicijas.
Rusija į savo armiją verbuoja žmones nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Daugelis šalių savo piliečiams draudžia dalyvauti kariniuose veiksmuose kitų valstybių teritorijoje.