Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) penktadienį vykstančioje Metinėje Lietuvos politologų konferencijoje prof. D.Jakniūnaitė pristatė tyrimą „Kaip galvoti apie Nausėdos pirmųjų šešių mėnesių užsienio politiką?“.
Tyrimui prof. D.Jakniūnaitė apklausė 23 užsienio politikos ekspertus.
Ekspertams buvo užduoti šie klausimai: kas užsienio politikoje įstrigo labiausiai? Už ką galima pagirti? Už ką kritikuotumėte?
Įsiminė iniciatyva dėl Baltarusijos
Tyrimas parodė, kad didžiajai daugumai ekspertų „labiausiai įstrigo“ iniciatyva keisti užsienio politikos strategiją Baltarusijai. Prezidentu tapęs G.Nausėda sakė norįs dialogo su Minsku.
Ekspertai taip pat pat įvertino prezidento dėmesį Lenkijai. Dalios Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu kaimynių santykiai gerokai atšalo, savo ruožtu G.Nausėda pirmojo užsienio vizito išvyko būtent į kaimyninę šalį.
TAIP PAT SKAITYKITE: G.Nausėda Varšuvoje pamatė visišką sutarimą su Lenkija, ES sankcijoms kaimynei nepritartų
Apskritai ekspertai atkreipė dėmesį į G.Nausėdos vizitų gausą: per pirmąjį pusmetį prezidentas aplankė kaimynines Lenkiją ir Latviją, taip pat Estiją bei Vokietiją. Jis taip pat dalyvavo Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke.
Ekspertams įstrigo G.Nausėdos kalba JT Generalinėje Asamblėjoje, kai prezidentas išdėstė aiškią politiką Rusijos atžvilgiu.
Niujorke prezidentas pareiškė, kad Rusija toliau bando destabilizuoti kaimynystėje esančias šalis, tęsiasi „pasibaisėtini Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą“.
„Dalis politinių lyderių kelia idėją kurti naują geopolitinę erdvę nuo Atlanto vandenyno iki Vladivostoko, kuri įtrauktų ir Rusiją. Mintis įdomi, tačiau ar mes jos įgyvendinimui turime bendrą pagrindą? Ar turime bendrų vertybių? Atsakymas yra „ne“!“ – savo pirmojoje kalbėjo JT Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo G.Nausėda.
Apskritai ekspertams G.Nausėdos užsienio politikoje įsiminė „tęstinumas“ ir „neapibrėžtumas“.
Gyrė už kaimynystės politiką
Prof. D.Jakniūnaitės apklausti ekspertai gyrė G.Nausėdą už santykių su Lenkija gerinimą. Pasak politologės, šiuose santykiuose „labai aiškiai demonstruojamos asmeninės simpatijos“.
Ekspertai taip pat gyrė prezidento aktyvumą – jo vizitus kaimyninėse šalyse, ryšių mezgimą.
Prezidento iniciatyva dėl Baltarusijos taip pat buvo įvertinta teigiamai. Tiesa, ekspertų nuomonės dėl G.Nausėdos politikos Minskui išsiskyrė: vieni jai priešinosi dėl principinių, vertybinių klausimų, kitiems tai – neapgalvota politika „be turinio“, „kaita dėl kaitos“ arba „retorika dėl retorikos“.
Prezidentas buvo giriamas ir už užsienio politikos tęstinumą, dėmesį Baltijos šalims, ekonominę diplomatiją, vizitą Vokietijoje, sprendimų paiešką.
Kai kurių ekspertų nuomone, G.Nausėda pirmąją prezidentavimo pusmetį „nepadarė klaidų“.
Kritikuojamas dėl turinio trūkumo
Prof. D.Jakniūnaitės apklausti ekspertai kritikavo G.Nausėdą už užsienio politikos strategijos neturėjimą, už tai, kad prezidento tikslai nėra aiškūs. Jie G.Nausėdos užsienio politikos strategijoje pasigedo turinio ir tikino, kad prezidentui rūpi vien įvaizdis ir reputacija.
Pasak prof. D.Jakniūnaitės, dalis tyrime apklaustų ekspertų G.Nausėdos užsienio politikoje pasigedo „supratimo, kas yra Europos Sąjunga“. Jie kritikavo nenorą „įsigilinti į Europos Vadovų Tarybos“ reikalus.
Prezidentas kritikuotas dėl „beprasmiško kalbėjimo apie Rusiją“. Pasak tyrime kalbintų ekspertų, „tokia politika niekur neveda“.
„Apskritai turime vis ryškiau išsiskiriančią ekspertinę poziciją dėl to, kokiu būdu reikia kalbėti apie Rusiją“, – prof. D.Jakniūnaitė teigė pastaraisiais metais pastebėjusi tokią ryškėjančią tendenciją.
Tyrime apklausti ekspertai atkreipė dėmesį į ribotą supratimą apie diplomatiją.