Įvertino, ką sugeba daugiamilijoninė Šiaurės Korėjos armija

„Jie priskirti daliniams, kurių pavadinimai tokie kaip „Audra“, „Žaibas“ ir „Griaustinis“. Jie yra apmokyti dirbti snaiperiais ir rengti atakas iš už fronto linijos. [KLDR] specialiųjų operacijų pajėgos yra vienos didžiausių pasaulyje, jose tarnauja 200 tūkst. karių, kurie yra geriau aprūpinti, apmokyti ir maitinami nei jų kolegos“, – rašoma straipsnyje.

Tačiau kai kurie ekspertai abejoja šiuo vertinimu. Rusijoje filmuotoje vaizdo medžiagoje, kurioje užfiksuoti Šiaurės Korėjos kariai, matyti, kad daugelis jų yra žemo ūgio ir silpno kūno sudėjimo. Remiantis tuo, galima daryti prielaidą, kad jie priklauso inžinerinėms pajėgoms, kad jie daugiau laiko praleido Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno statybų aikštelėse nei poligonuose.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas / STR / AFP

„Jie nedėvi savo uniformų, persirengia rusiškomis uniformomis, jie neturi operatyvinio valdymo, o tiesiog vykdo Rusijos įsakymus. Šiaurės Korėja siunčia ne karius, o samdinius – patrankų mėsą“, – neseniai pareiškė Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Yong-hyunas.

Kokia yra Šiaurės Korėjos kovinė parengtis

Nepaisant problemų su maistu, KLDR vien tik aktyviojoje tarnyboje tarnauja 1,3 mln. karių. Dar 7,6 mln. arba 30 proc. gyventojų yra rezervistai. Dėl to Šiaurės Korėja yra šalis, turinti ketvirtą pagal dydį armiją pasaulyje.

Pagal vietos įstatymus, vyrai turi tarnauti nuo aštuonerių iki dešimties metų, o moterys – penkerius metus. Pietų Korėja taip pat pažymi, kad Šiaurės Korėjos armija turi 4300 tankų, 8800 artilerijos pabūklų, 810 naikintuvų ir 70 povandeninių laivų.

KCNA nuotr./Kim Jong Unas perdavė pasieniečiams 250 balistinių raketų paleidimo įrenginių

Pagal politiką „pirmiausia kariškiai“ Šiaurės Korėjos armijai tenka valstybės išteklių liūto dalis. Kai kuriais skaičiavimais, Šiaurės Korėjos metinės karinės išlaidos sudaro ketvirtadalį jos bendrojo vidaus produkto. Šioje šalyje armija valdo savo didžiulį fermų, prekybos bendrovių, žvejybos ir kasybos įmonių tinklą.

Ar dezertyravimas yra neišvengiamas?

Prieš kelis dešimtmečius elitiniai Šiaurės Korėjos kariai sėkmingai kėlė sumaištį Pietų Korėjoje. Pavyzdžiui, 1968 m. jie priartėjo prie Korėjos Respublikos prezidento rezidencijos, bet jo nužudyti nesugebėjo.

Buvo atvejų, kai per tokius išpuolius KLDR kariškiai nusižudydavo, kad nebūtų paimti į nelaisvę. Kai kuriems pavyko grįžti į Šiaurę net nepaisant to, kad Pietuose juos organizuotai persekiojo kariuomenės divizijos.

Tačiau gyvenimas Šiaurės Korėjoje yra liūdnai pagarsėjęs savo atšiaurumu, o tai reiškia, kad bet kokia kelionė į užsienį gali virsti dezertyravimu iš armijos.

„Net kai Pchenjanas siųsdavo darbuotojus dirbti į tokias izoliuotas vietas kaip Sibiras ar Libijos dykuma, reikalaudavo, jog jie paliktų savo šeimas ir šnipinėtų vieni kitus, kad nedezertyruotų“, – rašoma leidinyje.

Pažymima, kad tie Šiaurės Korėjos kariai, kurie, atrodo, vyksta į Ukrainą, yra iš kartos, užaugusios po pražūtingo 1990-ųjų bado. Ir kelionė per Rusiją greičiausiai bus jų pirmoji pažintis su išoriniu pasauliu, „kuris yra daug laisvesnis ir turtingesnis nei jų tėvynė“.

„Mūšio lauke negali taip gerai kontroliuoti žmonių, kaip Sibiro miškuose ar Libijos dykumose. Tikiuosi, kad karui užsitęsus vis daugiau Šiaurės Korėjos karių paliks savo dalinius“, – pabrėžė Šiaurės Korėjos pabėgėlis Lee Min-bokas, dabar gyvenantis Seule.