Jūroje aptiktas plaustas su nuskendusio kreiserio „Moskva“ karių daiktais

JAV tikisi, kad pirmosios dvi NASAMS priešlėktuvinių raketų sistemos Ukrainai bus pristatytos per du mėnesius.

JAV gynybos departamento atstovas spaudai generolas Patrickas Ryderis šią informaciją paskelbė penktadienį vykusioje trumpojoje spaudos konferencijoje, pranešė Pentagonas.

„Tikimasi, kad dvi NASAMS baterijos bus išsiųstos per ateinančius du mėnesius. Šios oro gynybos sistemos padės Ukrainai apsisaugoti nuo oro grėsmių, ypač nuo orlaivių, bepiločių orlaivių ir sparnuotųjų raketų“, – sakė jis.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Trumpo nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, jog Ukraina su penkiomis šalimis tariasi dėl oro gynybos sistemų tiekimo Ukrainai.

Rugpjūčio antroje pusėje JAV paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukti NASAMS kompleksai, galintys sustiprinti Ukrainos oro gynybos sistemą.

Anksčiau buvo reiškiama nuomonė, kad dvi NASAMS priešlėktuvinių raketinių kompleksų baterijos su joms skirtomis raketomis galėtų pridengti ne daugiau kaip du objektus.

Ukraina iš Vakarų partnerių laukia ne tik NASAMS, bet ir vokiškų IRIS-T sistemų.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis smerkia Rusijos kariškių žiaurumus Iziume, Charkivo srityje ir remia Rusijos politinių lyderių patraukimą atsakomybėn.

„Europos Sąjungą labai sukrėtė Ukrainos institucijų aptiktos masinės kapavietės su daugiau kaip 440 kūnų Iziume, neseniai išlaisvintame iš įsiveržusių Rusijos pajėgų. Mes taip pat kuo griežčiausiai smerkiame žiaurumus“, – pažymi J.Borrellis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Jis tai pat pabrėžė, kad Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą palieka kraujo ir destrukcijos pėdsakus visoje Ukrainoje. „Tūkstančiai civilių gyventojų jau žuvo, dar daugiau buvo kankinami, persekiojami, seksualiai išnaudojami, pagrobti ar priverstinai perkelti. Toks nežmoniškas Rusijos pajėgų elgesys, kuriuo visiškai nepaisoma tarptautinės humanitarinės teisės ir Ženevos konvencijų, turi būti nedelsiant nutrauktas“, – pabrėžė J.Borrellis.

Jis taip pat sakė, kad Rusija, jos politinė vadovybė ir visi asmenys, susiję su dabartiniais tarptautinės teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais Ukrainoje, turi būti patraukti atsakomybėn. „ES remia visas pastangas šioje srityje“, – sakė J.Borrellis.

Susirūpinimas dėl Ukrainos, kurį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui aukščiausiojo lygio susitikime išreiškė Kinijos ir Indijos lyderiai, daro jam spaudimą užbaigti karą, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Manau, tai, ką girdite iš Kinijos, iš Indijos, atspindi viso pasaulio susirūpinimą dėl Rusijos agresijos poveikio Ukrainai ir ne tik Ukrainos žmonėms“, – pareiškė jis reporteriams.

„Manau, tai didina spaudimą Rusijai užbaigti šią agresiją.“

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi V.Putinui penktadienį pasakė, kad dabar „ne laikas karui“.

Naująjį Delį ir Maskvą sieja ilgalaikiai ryšiai, užsimezgę dar Šaltojo karo metais, o Rusija išlieka didžiausia Indijos ginklų tiekėja.

Tačiau abiem lyderiams pradėjus savo pirmąjį susitikimą akis į akį nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, N.Modi V.Putinui Samarkande pareiškė:„Ekscelencija, žinau, kad šiandien ne laikas karui.“

Dieną anksčiau savo susirūpinimą Rusijos prezidentui išreiškė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, laikomas galingiausiu Rusijos sąjungininku pasaulio arenoje.

JAV pareigūnai sako, kad Kinijos parama Maskvai daugiausia yra retorinė ir kad Pekinas atmetė prašymus perduoti karinės įrangos, privertęs Maskvą kreiptis į Šiaurės Korėją ir Iraną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, jog Kremlius, nepaisydamas ukrainiečių kontrpuolimo, neplanuoja „koreguoti“ Rusijos karinės operacijos Ukrainoje, ir pažymėjo, kad Maskva „neskuba“ jos užbaigti.

„[Specialiosios karinės operacijos] planas nekoreguotinas“, – pareiškė jis reporteriams per regioninį aukščiausiojo lygio susitikimą Uzbekistane.

„Mūsų puolimo operacijos pačiame Donbase nesustoja. Jos vyksta nedideliu tempu. Rusijos kariuomenė užima vis naujas ir naujas teritorijas“, – pažymėjo V.Putinas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Mes neskubame... iš esmės nėra jokių pokyčių.“

V.Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija „nekariauja visa kariuomene“. Anot jo, kariauja tik Rusijos kariuomenės dalis – tik „pagal sutartį tarnaujantys kariai“.

Pasak Rusijos prezidento, pagrindinis „karinės operacijos“ tikslas – „visos Donbaso teritorijos išlaisvinimas“ – nesikeičia.

Jis taip pat apkaltino ukrainiečių pajėgas mėginant vykdyti „teroristinius aktus“ ir gadinti Rusijos civilinę infrastruktūrą.

„Mūsų atsakas į tai kol kas yra išties gana santūrus, – pareiškė V.Putinas. – Jeigu tai tęsis toliau, atsakas bus rimtesnis.“

Ukrainoje aptikus naujų masinių kapaviečių, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė, kad Rusija elgiasi „siaubingai“ ir greičiausiai yra atsakinga už karo nusikaltimus.

„Kaip bebūtų siaubinga, tai yra besitęsiančios istorijos dalis, pamatome tai, kai tik Rusijos potvynis atslūgsta iš okupuotų Ukrainos dalių“, – pareiškė jis reporteriams.

„Matome, kas lieka po jo atoslūgio. Ir šie neseniai aptikti, kaip sakoma, 440 masinių kapų, Iziume dar kartą apie tai primena“, – pareiškė A.Blinkenas, turėjęs omenyje Ukrainos rytuose esantį miestą, iš kurio ukrainiečių pajėgos išvijo Rusijos karius.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

JAV valstybės sekretorius paragino ukrainiečius saugoti įrodymus, kad šiuos karo žiaurumus būtų galima patvirtinti dokumentais, ir pridūrė: „Už tai turi būti atsakyta.“

„Daugeliu atvejų tokie veiksmai prilygs karo nusikaltimams“, – pažymėjo A.Blinkenas.

Šveicarija penktadienį sustabdė supaprastinto vizų režimo Rusijai galiojimą ir prisijungė prie Europos Sąjungos, kuri žengė panašų žingsnį reaguodama į Maskvos invaziją į Ukrainą.

Vyriausybė pareiškė, kad „visiškai sustabdė“ 2009 metų susitarimą, kuriuo Rusijos piliečiams buvo sušvelnintos įvažiavimo į šią Alpių šalį taisyklės.

„Tai nereiškia, kad įvestas bendras draudimas išduoti Rusijos piliečiams vizas“, – sakoma Šveicarijos federalinės tarybos pareiškime. Jame priduriama, kad lieka galioti įprastas vizų režimas.

Šis žingsnis atspindi ES priimtą sprendimą. Bloko šalys rugpjūčio pabaigoje sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą, tačiau atsisakė įvesti platesnį draudimą išduoti vizas, 

„Šveicarija suinteresuota prisidėti prie bendros ir suderintos vizų politikos Europoje“, – teigė Šveicarijos vyriausybė.

„Priešingu atveju ji rizikuoja, kad jos atstovybėms užsienyje bus pateikta vis daugiau Rusijos piliečių, siekiančių apeiti ES taisykles, prašymų išduoti vizą“, – priduriama jos pranešime.

Tradiciškai neutrali Šveicarija, praėjus kelioms dienoms po Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios, nebesilaikė įprastos pozicijos ir prisijungė prie Europos Sąjungos ekonominių sankcijų, o tai papiktino Maskvą.

Šis sprendimas sulaukė tam tikro pasipriešinimo turtingoje Vidurio Europos šalyje – dešinieji politikai ragino surengti nacionalinį balsavimą, kad būtų patvirtintas Šveicarijos nešališkumas.

Tačiau praėjusią savaitę vyriausybė pareiškė, kad Šveicarijos neutralumo politika tebėra „galiojanti“, ir pridūrė, kad ji palieka „pakankamai veiksmų laisvės“, kad būtų galima reaguoti į įvykius visoje Europoje nuo karo Ukrainoje pradžios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį užsipuolė Rusiją, ukrainiečių pareigūnams pradėjus ekshumuoti kūnus iš masinės kapavietės, aptiktos išlaisvinus rytinį Iziumo miestą.

„Rusija palieka tik mirtį ir kančias. Žudikai. Kankintojai“, – sakė V.Zelenskis pareiškime socialinėje žiniasklaidoje ir pridūrė, kad tarp daugiau kaip 400 kūnų, aptiktų miškuose netoli Iziumo, yra vaikų ir žmonių, kurie greičiausiai buvo kankinami.

Ukrainos pareigūnams paskelbus apie prie išlaisvinto Iziumo aptiktas masines laidojimo vietas, įvykio vietoje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai penktadienį pranešė, kad miškuose, esančiuose už šio rytinio miesto, yra šimtai kapų.

Žurnalistai sakė matę už Iziumo tarp medžių paliktų baltais kryžiais pažymėtų kapų, o ant vieno iš jų buvo užrašas: „Ukrainos kariuomenė, 17 žmonių. Iziumo morgas.“

Vienas AFP žurnalistas pranešė, kad  bent vienas iš kūnų, aptiktų masinėje kapavietėje netoli Iziumo miesto, buvo surištomis rankomis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kapai Iziume

Atsižvelgiant į palaikų būklę, neaišku, ar auka vilkėjo civilinius drabužius, ar karinę uniformą.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas anksčiau penktadienį sakė, kad vienoje kapavietėje netoli Iziumo miesto suskaičiuota apie 450 kapų.

„Keturi šimtai penkiasdešimt kapų... Tai tik viena iš masinių laidojimo vietų, aptiktų netoli Iziumo. Okupuotose teritorijose jau kelis mėnesius karaliauja nežabotas teroras, smurtas, kankinimai ir masinės žudynės“, – sakė jis.

V.Zelenskis Iziumą lygino su Buča ir Mariupoliu – Rusijos invazijos Ukrainoje žiaurumo simboliais.

„Rusija visur palieka mirtį. Ji privalo atsakyti. Pasaulis išties privalo reikalauti Rusijos atsakomybės dėl šio karo. Darysime visa, ką galime, kad taip būtų“, – sakė jis.

Ukraina penktadienį taip pat pranešė, kad iš Rusijos pajėgų atkovotoje teritorijoje Charkivo srityje aptiko mažiausiai 10 vietų, kurios buvo naudojamos kankinimams.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras penktadienį pareiškė, kad nori nusiųsti tyrėjų grupę į Iziumą, kad patikrintų ukrainiečių teiginius apie aptiktas masines kapavietes.

Rusija jau sulaukė kaltinimų vykdant išpuolius prieš civilius gyventojus, kurie gali būti prilyginami karo nusikaltimams, ypač miestuose už sostinės Kyjivo ribų.

Pati Rusija neigia atsakomybę dėl civilių mirčių Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad pranešimai apie rusų karius, šaudančius į civilius, yra „suklastoti“.

Regioninio viršūnių susitikimo metu Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui penktadienį pasakė, kad dabar „ne laikas karui“.

„Ekscelencija, žinau, kad šiandien ne laikas karui“, – sakė N.Modi V.Putinui Samarkande, abiem lyderiams pradėjus savo pirmąjį susitikimą akis į akį nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios.

Filmuotą medžiagą iš jųdviejų derybų Uzbekistano mieste Samarkande vykstančio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo kuluaruose parodė Indijos visuomeninis transliuotojas „Doordashan“.

Indija vengė aiškiai pasmerkti Rusiją dėl invazijos, dėl kurios smarkiai pakilo naftos ir kitų prekių kainos.

Tačiau N. Modi penktadienį pabrėžė „demokratijos, diplomatijos ir dialogo“ svarbą.

Indų premjeras pridūrė, kad jie aptars, „kaip judėti pirmyn taikos keliu“.

V. Putinas savo ruožtu N. Modi pareiškė norintis, kad karas Ukrainoje baigtųsi kaip galima greičiau, ir suprantantis, kad Indija nerimauja dėl kovų.

„Žinau jūsų poziciją dėl konflikto Ukrainoje, jūsų susirūpinimą... Padarysime viską, kad jis kuo greičiau baigtųsi“, – sakė V. Putinas.

„Deja, kaip tik priešinga pusė, Ukrainos vadovybė, paskelbė atmetanti derybų procesą ir pareiškė, kad savo tikslų nori siekti karinėmis priemonėmis, mūšio lauke“, – sakė V. Putinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per 17-ojo Jaltos europinės strategijos susitikimo (YES) organizuotą diskusiją praėjusią savaitę pabrėžė, kad šiuo metu jokios derybos su Rusija dėl karo pabaigos nėra įmanomos, nes Maskva negali suformuluoti adekvačių pozicijų.

Indija vengė aiškiai pasmerkti Rusiją dėl invazijos, dėl kurios smarkiai pakilo naftos ir kitų prekių kainos.

Tačiau N.Modi penktadienį pabrėžė „demokratijos, diplomatijos ir dialogo“ svarbą.

Indų premjeras pridūrė, kad jie aptars, „kaip judėti pirmyn taikos keliu“.

V.Putinas savo ruožtu N.Modi pareiškė norintis, kad karas Ukrainoje baigtųsi kaip galima greičiau, ir suprantantis, kad Indija nerimauja dėl kovų.

„Žinau jūsų poziciją dėl konflikto Ukrainoje, jūsų susirūpinimą... Padarysime viską, kad jis kuo greičiau baigtųsi“, – sakė V. Putinas.

„Deja, kaip tik priešinga pusė, Ukrainos vadovybė, paskelbė atmetanti derybų procesą ir pareiškė, kad savo tikslų nori siekti karinėmis priemonėmis, mūšio lauke“, – sakė V.Putinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per 17-ojo Jaltos europinės strategijos susitikimo (YES) organizuotą diskusiją praėjusią savaitę pabrėžė, kad šiuo metu jokios derybos su Rusija dėl karo pabaigos nėra įmanomos, nes Maskva negali suformuluoti adekvačių pozicijų.

Penktadienį rusų laikinai užimtame Melitopolio aerodrome nugriaudėjo galingas sprogimas, pranešė miesto meras Ivanas Fedorovas.

„Okupantai Melitopolyje aiškiai pavydi Čornobajivkai, todėl rūko ir rūko aerodrome. Ką tik (14:50 val. – red.) ten užfiksuotas galingas sprogimas. Tikimės, kad rusai save sunaikino, taip pat savo techniką. Laukiame gerų žinių iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų“, – rašė I.Fedorovas.

I.Fedorovas detalių nenurodė, bet paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą.

Rusijos okupuotame Chersone penktadienį nugriaudėjo sprogimai, praneša „Suspilne“, remdamasi savo korespondentu.

Rusijos propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad miestas buvo apšaudytas raketomis ir „mažiausiai penkios raketos nukrito netoli administracijos pastato“. „Suspilne“ praneša, kad prie Apeliacinio teismo pastato, esančio netoli regioninės administracijos, matyti dūmai.

Regiono okupacinė valdžia pranešė, kad Ukrainos pajėgos panaudojo HIMARS ir pataikė į Chersono regiono administracijos pastatą. „Smūgis pataikė tiesiai į administracijos pastatą“, – Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė regiono okupacinės administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas. 

Smogta buvo esą tuo metu, kai administracijos pastate vyko administracijos ir apygardų vadovų pasitarimas. „Į mano kabinetą įskrido penki HIMARS. Žuvo vienas civilis“, – „Interfax“ sakė K.Stremousovas.