Airija, Norvegija ir Ispanija trečiadienį pareiškė, kad oficialiai pripažins Palestinos valstybingumą nuo gegužės 28-osios. Šį jų sprendimą sveikino virtinė arabų ir musulmonų pasaulio šalių.
Tuo metu Izraelis pareiškė, kad toks sprendimas pateisina terorizmą po palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ spalio 7-ąją surengto išpuolio, sukėlusio karą Gazos Ruože.
Izraelis iš karto paskelbė, kad atšaukia savo pasiuntinius Dubline, Osle ir Madride „skubioms konsultacijoms“, taip pat išsikvietė tris Europos ambasadorius, kad pareikštų jiems nepasitenkinimą.
Užsienio reikalų ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) pareiškė, kad „Toks šių šalių žingsnis yra neteisingas“ spalio 7-osios išpuolio aukų atminimui.
„Jos nusprendė apdovanoti aukso medaliu „Hamas“ žudikus ir prievartautojus“, – pridūrė jis.
Dauguma Vakarų šalių vyriausybių, įskaitant Jungtines Valstijas, teigia norinčios vieną dieną pripažinti Palestinos valstybingumą, tačiau ne anksčiau, nei bus išspręsti opūs klausimai, įskaitant galutinių sienų nustatymą ir Jeruzalės statusą.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) teigė, kad „Palestinos pripažinimas yra priemonė paremti nuosaikiąsias jėgas, kurios šiame užsitęsusiame ir žiauriame konflikte praranda pozicijas“.
„Vykstant karui, kuriame žuvo ir buvo sužeista dešimtys tūkstančių žmonių, turime išsaugoti vienintelę alternatyvą, siūlančią politinį sprendimą tiek izraeliečiams, tiek palestiniečiams. Taika ir saugumas – dvi valstybės, gyvenančios viena šalia kitos“, – aiškino jis.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) pridūrė, kad jo kolega Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) savo „skausmo ir naikinimo“ politika Gazos Ruože kelia pavojų dviejų valstybių sprendimui.
Airijos premjeras Simonas Harrisas (Saimonas Harisas) spalio 7-osios išpuolį pavadino barbarišku, tačiau pabrėžė, kad „dviejų valstybių sprendimas yra vienintelė išeitis iš kartų smurto, keršto ir apmaudo ciklo“.
„Esminis žingsnis“
Palestinos išsivadavimo organizacija (PIO), tarptautiniu mastu laikoma vienintele teisėta palestiniečių tautos atstove, pasveikino trijų Europos šalių sprendimą kaip istorinį.
„Hamas“ taip pat pasveikino šį žingsnį „siekiant patvirtinti mūsų teisę į savo žemę“, o vyresnysis grupuotės politinio biuro narys Bassemas Naimas (Basemas Naimas) pareiškė, „kad tai bus tarptautinės pozicijos palestiniečių klausimu lūžio taškas“.
46-erių palestinietis Ismailas Hassouna (Ismailas Hasuna), gyvenantis karo nuniokotame pietiniame Gazos Ruožo mieste Rafache, sakė, kad šių trijų Europos valstybių sprendimas yra žingsnis, kuris „sugrąžins viltį“ ir turėtų padėti „sustabdyti Izraelio siaubingus nusikaltimus“.
Palestiniečių viešosios demokratijos institutui vadovaujanti politikos analitikė Ines Abdul Razek pavadino šį sprendimą simboliniu, tačiau teigė, kad tai „nėra didelė pergalė“.
„Mums reikia realių priemonių, įskaitant sankcijas ir ginklų embargą, kurios galėtų sustabdyti genocidą, mūsų tautos naikinimą ir mūsų žemės kolonizavimą, kurį Izraelis vykdo visiškai nebaudžiamai“, – teigė I. Abdul Razek.
Spalio 7 dienos išpuolio prieš Izraelį metu žuvo daugiau kaip 1 170 žmonių, daugiausia civilių, praneša naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialiais Izraelio duomenimis.
Per šią ataką „Hamas“ kovotojai taip pat pagrobė 252 įkaitus, iš kurių 124, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 37 žuvusius įkaitus.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per karą šioje teritorijoje jau žuvo daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.
Izraelis taip pat įvedė visišką Gazos Ruožo apgultį, dėl kurios 2,4 mln. Gazos Ruožo gyventojų priversti kęsti kasdienį vandens, maisto, medicinos priemonių ir degalų trūkumą. Didžioji dalis teritorijos gyventojų atsidūrė ties bado riba.
