Šis vizitas tapo dar prieštaringesnis, kai R. T. Erdoganas pavadino Izraelį teroristine valstybe.
R. T. Erdoganas vis dažniau kritikuoja Izraelio ir „Hamas“ karą Gazos Ruože po to, kai spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai surengė išpuolį, per kurį, Izraelio duomenimis, žydų valstybėje žuvo 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių gyventojų.
Po „Hamas“ išpuolio kancleris Olafas Scholzas nuvyko į Izraelį pademonstruoti besąlygišką ir tvirtą Vokietijos vyriausybės paramą, o R. T. Erdoganas gynė islamistus kaip išvaduotojus, kovojančius už savo teritoriją.
Turkijos lyderis apkaltino Izraelį vykdant karo nusikaltimus po to, kai žydų valstybė pradėjo plataus masto bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur, „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau žuvo 11,5 tūkst. žmonių.
Dėl R. T. Erdogano pozicijos Vokietijoje kilo abejonių, ar protinga šiuo metu priimti Turkijos vadovą, o opoziciniai konservatoriai ir net liberalioji Laisvoji demokratų partija (FDP), kuri yra O. Scholzo koalicijos narė, ragino kanclerį atšaukti kvietimą.
Tačiau centro kairiųjų vadovaujama vyriausybė teigė, kad svarbu tęsti pokalbius ir sunkiausiu metu.
„Tai ne pirmas kartas, kai tenka bendrauti su sudėtingais partneriais“, – sakė O. Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas), pripažindamas, kad šis vizitas „bus sudėtingas, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes“.
„Tačiau svarbu ne tik pasakyti vienas kitam, ką galvojame, bet ir pasistūmėti į priekį sprendžiant daugybę klausimų (...) ir tam mums reikia šių derybų“, – pridūrė jis.
„Nepatogus partneris“
R. T. Erdoganas, kurį O. Scholzo atstovas spaudai pavadino nepatogiu partneriu, Vokietijoje lankysis pirmą kartą nuo 2020-ųjų, kai Berlyne dalyvavo konferencijoje dėl Libijos.
O. Scholzas užsiminė apie būsimų derybų toną, pasakęs, kad R. T. Erdogano pareiškimai apie Izraelio „fašizmą“ yra absurdiški.
Tačiau šią savaitę Turkijos vadovas vėl užsipuolė Izraelį, pavadindamas jį teroristine valstybe ir teigdamas, kad Vakarų šalys bando pateisinti žudikus.
Abiejų šalių santykiai visada buvo nelengvi. Berlynas atsargiai stebi, kaip R. T. Erdoganas dorojasi su kritiškais balsais šalies viduje, tačiau pripažįsta, kad norint spręsti opius klausimus būtina pritraukti regioninę galią turinčią Turkiją.
NATO narė pasirodė esanti labai svarbi veikėja. Ji padėjo tarpininkauti siekiant išgabenti grūdų siuntas iš Ukrainos vykstant Rusijos invazijai į šią šalį. Ji taip pat padėjo sudaryti svarbų susitarimą dėl migrantų antplūdžio į Europą sumažinimo 2015–2016 metais.
Vokietijoje taip pat gyvena didžiausia turkų bendruomenė užsienyje, o dauguma šalyje gyvenančių turkų, įskaitant buvusį Vokietijos futbolo rinktinės žaidėją Mesutą Ozilą (Mesutą Ezilą), palaiko R. T. Erdoganą.
Tačiau R. T. Erdoganas, griežtai kritikuodamas Izraelį, konfrontuoja su Vokietija, kuri, jausdamasi atsakinga už Holokaustą, besąlygiškai remia Izraelio valstybės egzistavimą.
Vokietijos žydų centrinės tarybos pirmininkas Josefas Schusteris sakė, kad R. T. Erdoganu neverta pasitikėti.
„Kas ne tik neigia Izraelio teisę egzistuoti, bet ir aktyviai kovoja prieš tai, neturėtų būti Vokietijos politikų partneris“, – žiniasklaidos grupei RND sakė jis.
Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Michaelis Rothas R. T. Erdogano kaltinimus Izraeliui pavadino visiškai nepriimtinais ir pridūrė, kad Turkijos vadovas „ne tik kelia įtampą Vokietijos ir Turkijos santykiams, bet visų pirma yra našta savo šaliai“.
Tačiau M. Rothas, kuris, kaip ir O. Scholzas, yra socialdemokratas, teigė vis dėlto pritariantis turkų lyderio vizitui, kurio metu taip pat įvyks jo susitikimas su prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu ir vakarienė su kancleriu.
Diskusijose turi būti „mažai triukšmo ir blizgučių, bet daug paprastos kalbos“, sakė M. Rothas.
