Specialiame interviu 15min ambasadorius papasakojo apie planus Vilniuje įsteigti modernų žydų kultūros muziejų, dvišalius projektus ir savo pirmųjų metų Lietuvoje įspūdžius.
– Manau, kad nesuklysiu teigdamas, jog praėjusiais metais buvote vienas labiausiai pastebimų ambasadorių Lietuvos viešojoje erdvėje. Organizavote krepšinio turnyrą, dviračių žygį, parodą, Izraelio menininkų pasirodymus, daug keliavote po Lietuvą ir bendravote su žmonėmis. Kokius tikslus, kuriuos įvardijote 2015-ųjų pradžioje, pavyko įgyvendinti?
– Tikriausiai nustebinsiu jus, bet svarbiausias tikslas, kurį pavyko pasiekti – mano misijos aiškumas. Kaip jau minėjau jums praėjusiais metais, tai nesibaigiantis procesas, bet dabar man aiškiau, kam turėčiau skirti didžiausią dėmesį. Kai prieš metus atvykau į Lietuvą, negalėjau pasakyti, kokie bus konkretūs tikslai.
Tai nereiškia, kad nebuvau gavęs įpareigojimų, kaip ir kiti diplomatai, bet po šių metų supratau, kad svarbiausia mano misija – užmegzti ryšius tarp žmonių. Vienas pirmųjų veiksmų, kurį padariau tik tapęs ambasadoriumi, nuvykau su komanda į Panerius. Ne dėl to, kad kažkas man liepė, bet aš pats to norėjau.
Neabejoju, kad keliausiu po Lietuvą ir šiemet, aplankysiu net ir tas vietas, kuriose jau lankiausi, ir mano misija susidės iš dviejų svarbių užduočių: dvišalių santykių stiprinimas visose srityse, žmonių sutelkimas, bandymas padėti surasti bendrus interesus, o kita užduotis – visuomenės dėmesio atkreipimas į būtinybę išsaugoti žydų paveldą.
Keliaudamas po Lietuvą patyriau, kad kiekviename mieste ar miestelyje jaučiama žydų kultūros įtaka. Liūdna, kad daugelyje miestelių, kur prieš Antrąjį pasaulinį karą gyventojai žydai sudarė daugumą ar jų įtaka buvo labai pastebima, šis indėlis yra užmirštas. Mes juk kalbame ne apie kažkokius svetimus žmones, kurie staiga nusileido iš dangaus, kalbame apie Lietuvos piliečius.
Tai mane paskatino pradėti kalbėti apie tikro žydų kultūros muziejaus, tokio, koks neseniai atidarytas Varšuvoje, steigimą Lietuvoje. Šis muziejus pasakotų apie žydų bendruomenės įtaką nuo pat senųjų laikų iki šiandienos. Aptariau tokią galimybę su premjeru Algirdu Butkevičiumi, Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi. Nesakau, kad tai įvyks greitai, bet dešimties ar penkiolikos metų laikotarpiu mes Vilniuje galime turėti tikrą, modernų žydų kultūros muziejų.
– Kaip premjeras ir Vilniaus meras įvertino šį pasiūlymą?
– Įvertinimas buvo pozityvus. Bet neužtenka tik sutikti su pasiūlymu. Lėktuvas gali pakilti, bet jis turi ir nusileisti tame taške, kuris yra jūsų kelionės tikslas. Todėl manau, kad labai svarbu viešai išreikšti paramą tokiam projektui. Ketiname pakviesti politikus, kultūros atstovus, kitus viešus asmenis pasirašyti ketinimų deklaraciją.
Ketiname pakviesti politikus, kultūros atstovus, kitus viešus asmenis pasirašyti ketinimų deklaraciją.
Šioje deklaracijoje jie patvirtintų savo ryžtą prisidėti prie modernaus žydų kultūros muziejaus įkūrimo Vilniuje. Nekalbu apie prievartinį įsipareigojimą. Tai būtų projekto nužudymas. Turiu galvoje suinteresuotų žmonių suvienijimą.
Kitas žingsnis būtų komiteto įkūrimas bei vadovaujančio asmens paskyrimas, kuris galėtų imtis šį projektą paversti tikrove. Aš mielai prisidėsiu ir pagelbėsiu, bet tai bus vietinė iniciatyva, kuri suburs žmones tokiai lyderystei.
– Ar turite konkrečių planų, kur toks muziejus galėtų būti įkurtas?
– Tai dar tik pirminė projekto stadija. Manau, kad toks muziejus turėtų būti Vilniuje. Idealiu atveju, miesto centre. Esu realistas ir suprantu, kad tai pasiekti bus sunku. Mano manymu, šis muziejus turėtų būti planuojamas ir rengiamas kaip naujas statinys, o ne atsirasti jau esančiame pastate. Tai būtų moderni ir interaktyvi ekspozicija, kuri ne tik trauktų lietuvius, bet ir užsienio turistus, sudomintų juos atvykti ir praleisti čia daugiau laiko.
– Kai praėjusių metų pradžioje kalbėjome apie turizmą, jūs minėjote, kad Izraelio žmonėms Lietuva vis dar yra išlikusi paslaptimi. Ar praėjusiais metais ši situacija ėmė keistis?
– Situacija išties keitėsi. Tai lėmė ne tik mūsų darbas Lietuvoje, bet ir kai kurie pokyčiai valstybėje. Vienas iš svarbiausių įvykių – sprendimas grįžti prie šauktinių kariuomenės. Šis žingsnis sulaukė daug dėmesio žiniasklaidoje, kalbėta apie Izraelio pavyzdį, būtinybę mokytis iš tam tikros patirties.
Prisidėjo ir sėkmingi premjero Algirdo Butkevičiaus bei prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitai. Tai tik ilgo proceso pradžia, pirmi keli žingsniai. Tikimės, kad šiemet pasistūmėsime dar labiau. Norėtume pakeisti įvaizdį, kad Izraelis siejasi tik su saugumo pamokomis, o Lietuva Izraeliui tėra istorija.
– Kokie dalykai jus maloniai nustebino Lietuvoje?
– Patys lietuviai dažnai kalba, kad yra konservatyvūs, neatviri užsieniečiams. Bet tai nėra tiesa. Ir tai sakau ne todėl, kad esu diplomatas ir turėčiau diplomatiškai kalbėti bei girti dalykus… Tas bendravimas, kurio sulaukiau ne kaip Amir, o tiesiog kaip Amiras, mane tikrai nustebino.
Aš jaučiuosi labai jaukiai Lietuvoje. Man teko dirbti kitose valstybėse ir tikrai galiu atskirti, kada sutikimas yra oficialus, o kada tai yra daroma nuoširdžiai. Lietuvoje mane pasitinka nuoširdumas. Tai mane maloniai stebina ir labai džiugina.
Lietuvoje mane pasitinka nuoširdumas. Tai mane maloniai stebina ir labai džiugina.
Mane taip pat džiugina tai, kaip teigiamai lietuviai žiūri į Izraelį. Žmonės man dažnai sako, kad Izraelis Lietuvai yra savotiškas pavyzdys, valstybė, kurios pėdomis norima sekti, kai kalbame apie technologijų plėtrą, saugumą.
Galiausiai, mane nepaprastai žavi lietuvių aistra sportui, ypač krepšiniui. Gali perskaityti apie tai laikraščiuose, bet visai kas kita yra pamatyti tai gyvai. Aš taip pat esu krepšinio mėgėjas ir mane ši jūsų aistra labai džiugina.
– Sugrįžkime prie politikos… Ar minėtuose aukščiausio rango Lietuvos politikų vizituose Izraelyje buvo sutarta dėl konkrečių dalykų?
– Pirmiausia, abu šie vizitai buvo labai gerai įvertinti Izraelio viešojoje erdvėje. Tai buvo draugiškos šalies lyderių vizitai. Ypač smagu buvo stebėti, kaip konstruktyviai abiejų šalių lyderiai prie vieno stalo aptaria ateities planus.
Pagrindinis tikslas artimiausiu metu – tarpvyriausybinis Izraelio-Lietuvos susitikimas, kurio data vis dar nėra aiški. Norime sukviesti abiejų šalių ministrus, kad jie galėtų sutarti dėl bendradarbiavimo įvairiose srityse – ekonomikoje, švietime, moksle, gynyboje.
– Kokie ambasados planai 2016-aisiais?
– Jau esame sudarę darbotvarkę. Metus pradėsime nuo Krav maga (aut. – Izraelyje sukurta savigynos ir kovos sistema) ir karatė meistrų susitikimo sausio 17 dieną. Norime šiuo renginiu ištraukti žmones iš šiltų namų į įdomų meistrų susitikimą, kuriame supažindinsime su Krav Maga pagrindais, po to kalbės karatė meistrai.
Esame suplanavę ir tris didelius kultūros renginius. Lietuvoje lankysis žymi Izraelio aktorė ir dainininkė Ester Rada, birželio mėnesį Nacionalinėje galerijoje bus organizuojama žymaus Izraelio fotografo Sharono Yaari aštuoniasdešimties darbų paroda. Tą patį mėnesį į Lietuvą atvyks ir Eurovizijos laimėtoja Dana International.
Stengiamės skatinti Lietuvos ir Izraelio švietimo, medicinos įstaigų bendradarbiavimą.
Planuose ne tik pramoginiai renginiai. Stengiamės skatinti Lietuvos ir Izraelio švietimo, medicinos įstaigų bendradarbiavimą. Skirsime dėmesį vaikams, sergantiems autizmu. Savo dalyvavimą jau patvirtino visame pasaulyje žymi Schneider medicinos įstaiga.
Be to, aš nesu didelis ambasados švenčių gerbėjas, tad pinigus, skirtus Nacionalinės dienos šventimui, mes skirsime dvišalių socialinių projektų plėtojimui. Taip pat turi sudarę susitarimą su „Sofoklio“ leidykla ir nuo šiol kasmet finansuosime bent vienos Izraelio autoriaus knygos vertimą į lietuvių kalbą. Šiemet tai bus labai populiaraus autoriaus, litvako Abrahamo B.Yehoshuah knyga „Moteris Jeruzalėje“.
– O kokie šių metų politiniai planai?
– Kovo mėnesį turėsime kasmetinę politinę konsultaciją Izraelyje. Šiuo metu dirbu prie jos darbotvarkės. Tiesa, Lietuvos politikams šiemet bus sunkiau išvykti į Izraelį, nes jų laukia rinkimų periodas. Visi daugiau dėmesio skirs vidaus politikos reikalams. Tai suprantama. Šiemet tikimės patvirtinti susitarimą dėl dvišalio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje.
Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento viršininkas lankėsi Izraelyje praėjusiais metais kartu su vidaus reikalų ministru ir buvo sutarta dėl tam tikrų konkrečių bendro darbo sričių. Tikiuosi, kad šiemet tai virs susitarimu, kuris bus pasirašytas, kai Izraelio viešojo saugumo ministras lankysis Lietuvoje.
