Aukščiausiojo Teismo pranešime sakoma, kad aštuoni iš 15 teisėjų nusprendė nepritarti liepą parlamento priimtai pataisai, kuria panaikinama pagrįstumo išlyga. Ja teismas naudojasi siekdamas panaikinti vyriausybės sprendimus, kurie laikomi prieštaraujančiais Konstitucijai.
Šis sprendimas grasina vėl atverti Izraelio visuomenėje nesutarimus, iškilusius keli mėnesiai prieš karą su „Hamas“.
Šie nesutarimai iš esmės buvo palikti nuošalyje, kol šalis sutelkė dėmesį į karą, kurį sukėlė kruvinas „Hamas“ išpuolis. Pirmadienio teismo sprendimas gali iš naujo įžiebti tą įtampą, dėl kurios kelis mėnesius vyko masiniai protestai prieš vyriausybę ir kuri pakirto galingos kariuomenės sanglaudą.
Izraelio teisingumo ministras Yarivas Levinas (Jarivas Levinas) pasmerkė Aukščiausiąjį Teismą teigdamas, kad šis „pasisavino visas galias“.
Savo sprendimu „teisėjai perima į savo rankas visas galias, kurios demokratiniame režime yra subalansuotai paskirstytos tarp trijų valdžios šakų“, pareiškė teismų pertvarkos architektas Y. Levinas.
„Taip iš milijonų piliečių atimamas jų balsas“, – tvirtino jis.
Premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) kol kas nepateikė komentarų apie naujausią sprendimą.
Oponentai teigė, kad B. Netanyahu pastangos panaikinti pagrįstumo išlygą atveria kelią korupcijai ir netinkamam nekvalifikuotų savos aplinkos veikėjų skyrimui į svarbius postus.
Šis įstatymas buvo pirmasis iš planuojamų teismų sistemos pertvarkymų.
Šis pertvarkymas buvo sustabdytas po to, kai spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai įvykdė išpuolį, per kurį žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, o dar 240 buvo pagrobti.
Izraelis nedelsdamas paskelbė „Hamas“ karą ir iki šiol tęsia puolimą, per kurį, palestiniečių sveikatos apsaugos pareigūnų teigimu, Gazos Ruože žuvo beveik 22 tūkst. žmonių.
„Didelė ir precedento neturinti žala“
Aukščiausiojo Teismo teisėjai savo sprendimą motyvavo „didele ir precedento neturinčia žala Izraelio valstybės, kaip demokratinės šalies, esmei“.
Teismas priėmė sprendimą, nes kadenciją baigianti jo pirmininkė Esther Hayut (Ester Hajut) išeina į pensiją ir pirmadienis buvo paskutinė jos darbo diena.
Teisėjai taip pat 12 balsų prieš tris nutarė, kad jie turi įgaliojimus panaikinti vadinamuosius pagrindinius įstatymus – svarbiausius teisės aktus, kurie yra tarsi Izraelio konstitucija.
Tai buvo didelis smūgis B. Netanyahu ir jo griežtosios linijos sąjungininkams, kurie tvirtino, kad galutinį žodį dėl teisės aktų ir kitų svarbių sprendimų teisėtumo turėtų tarti šalies įstatymų leidžiamoji valdžia, o ne Aukščiausiasis Teismas. Teisėjai sakė, kad Knesetas – parlamentas – nėra visagalis.
B. Netanyahu ir jo sąjungininkai apie savo plataus masto pertvarkos planą paskelbė netrukus po to, kai prieš metus pradėjo eiti pareigas. Jame raginama apriboti teisėjų galias – nuo Aukščiausiojo Teismo galimybių peržiūrėti parlamento sprendimus apribojimo iki teisėjų skyrimo tvarkos pakeitimo.
Premjeras ir sąjungininkai teigė, kad pakeitimais siekiama stiprinti demokratiją apribojant nerenkamų teisėjų galias ir perduodant daugiau galių renkamiems pareigūnams. Tačiau oponentai mano, kad B. Netanyahu, kuris yra teisiamas dėl kaltinimų korupcija, pertvarkymu siekia užgrobti valdžią ir kėsinasi į svarbiausią priežiūros instituciją.
Prieš karą su „Hamas“ šimtai tūkstančių izraeliečių kas savaitę išeidavo į gatves protestuoti prieš vyriausybę. Tarp demonstrantų buvo ir kariuomenės rezervistų, įskaitant naikintuvų pilotus ir kitų elitinių dalinių narius, kurie teigė, kad nebepasirodys tarnyboje, jei bus priimta pertvarka. Rezervistai sudaro kariuomenės pagrindą.
Nors po spalio 7-osios išpuolių rezervistai greitai grįžo į tarnybą, taip parodydami vienybę, vis dar neaišku, kas nutiks, jei bus atnaujintos teismų pertvarkos pastangos. Protestų atsinaujinimas gali pakenkti nacionalinei vienybei ir paveikti kariuomenės parengtį, jei kariai atsisakys atvykti į tarnybą.
