B.Netanyahu dešiniojo sparno partijos „Likud“ ir B. Gantzo centristų aljanso „Mėlyna ir balta“ vyriausieji derybininkai susitiko po pirmadienį vakare įvykusio šių dviejų lyderių ir Izraelio prezidento susitikimo.
Pirmadienio pokalbis buvo pirmas oficialus jų susitikimas po rugsėjo 17-osios rinkimų, per kuriuos B. Gantzas laimėjo daugiausiai vietų, bet nė viena partija negavo aiškių galimybių formuoti daugumos koaliciją.
Rinkimų komiteto paskelbti rugsėjo 17-ąją įvykusio balsavimo galutiniai rezultatai rodo, kad 120 vietų Knesete „Likud“ turės 32, o „Mėlyna ir balta“ – 33 mandatus.
B.Netanyahu ir B.Gantzas trečiadienį turi vėl susitikti su prezidentu Reuvenu Rivlinu.
Derybininkų susitikimas truko dvi valandas; po jo paskelbtame bendrame pareiškime sakoma, kad pokalbis buvo „aktualus ir vyko tvyrant gerai nuotaikai“.
„Likud“ derybininkas, turizmo ministras Yarivas Levinas (Jarivas Levinas), pažymėjo, kad atstovauja „visiems 55 dešiniojo sparno bloko nariams“.
B.Netanyahu ir dešiniojo sparno bei ultraortodoksų partijų lyderiai ketvirtadienį pasirašė dokumentą, kuriuo įsipareigojo drauge derėtis ir drauge dirbti vyriausybėje.
Abu derybininkai sakė, kad informuos savo bosus apie susitikimą „ir tada spręs dėl tolesnių derybų ir papildomų žingsnių“.
R.Rivlinas, kuris turi nuspręsti, kas formuos kitą vyriausybę, labai spaudė abi partijas susitarti dėl vienybės koalicijos ir pirmadienį vakare paragino jas rasti būdą tai padaryti.
Antradienį kalbėdamas Šiaurės Amerikos žydų federacijų vadovams, R. Rivlinas sakė: „Privalome prašyti savo lyderių kuo greičiau suformuoti vyriausybę.“
Ir B.Gantzas, ir B.Netanyahu sako, kad nori vienybės vyriausybės, bet nesutaria, kas jai vadovaus, jau nekalbant apie tolesnes detales apie tokios koalicijos sudėtį.
Buvo iškelta rotacijos idėja, bet didelė kliūtis išlieka klausimas dėl to, kas pirmas užimtų premjero postą.
Laikas ypač svarbus B.Netanyahu, kuriam artimiausiomis savaitėmis gresia potencialūs kaltinimai korupcija.
Jei po spalio pradžioje planuojamo posėdžio premjeras būtų apkaltintas, jam nereikėtų atsistatydinti. Tai jis turėtų padaryti tik tuo atveju, jei būtų nuteistas ir būtų išsemtos visos apeliavimo galimybės. Kiti vyriausybės nariai gali būti priversti atsistatydinti, jei jiems pateikiami kaltinimai.
B.Gantzas, kuris kaip daugiausiai vietų parlamente laimėjusios partijos lyderis sako, kad turėtų vadovauti, antradienį pakartojo, kad jo judėjimas remia „plačią ir liberalią vienybės vyriausybę“.
Nors partija „Mėlyna ir balta“ derėjosi „atvira širdimi ir protu“, ji „neatsisakys mūsų principų ar mūsų partnerių“, sakoma jo pareiškime.
„Dar laukia ilgas kelias, bet galiausiai, tikiuosi, jis nuves prie geros vyriausybės sukūrimo“, – sakė B.Gantzas.