Turkijos prezidentas smogė Izraelio premjerui žemiau juostos

Policijos duomenimis, trečiadienį buvo suimta daugiau nei dvi dešimtys protestuotojų, kurie blokavo eismą į Džono F.Kenedžio tarptautinį oro uostą Niujorke.

Uosto direkcijos policijos departamentas (PAPD) pranešė, kad 26 žmonės buvo suimti dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir trukdymo transporto priemonių eismui. PAPD teigė, kad buvo išsiųsti autobusai, kurie siūlė pavežti nukentėjusius keleivius.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti, kaip protestuotojai, susikibę už rankų ir sudarę per greitkelį nusidriekusią liniją, laikė plakatus su užrašais „Laisva Palestina“, „Genocidas tada / genocidas dabar“, „Teisė grįžti“ ir „Atsisakyti genocido“.

Panašūs protestai vyko ir Los Andželo tarptautiniame oro uoste šiandien, vienu judriausių metų kelionių laikotarpiu.

Los Andželo policijos departamentas (LAPD) pranešė, kad apie 36 protestuotojai buvo sulaikyti dėl riaušių ir kad mažiausiai vienas asmuo buvo sulaikytas „už policijos pareigūno sumušimą“.

Tikimasi, kad JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kitą savaitę atvyks į Izraelį ir apsilankysArtimuosiuose Rytuose aptarti tolesnių Izraelio ir „Hamas" karo veiksmų, CNN sakė Izraelio pareigūnas. 
 

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

Gruodžio 27 d. interviu laikraščiui „Financial Times“ Ukrainos vicepremjerė ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko teigė, kad jei ES ir JAV netrukus nepatvirtins didesnės pagalbos, Ukrainai gali tekti pirmenybę teikti gynybai, o ne atlyginimams mokėti.

Kongresas per kelis mėnesius trukusias kovas nesugebėjo priimti 61 mlrd. dolerių finansavimo paketo Ukrainai, o Vengrija gruodžio viduryje vykusiame Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime vetavo ketverių metų ES finansavimo paketą Ukrainai, kurio vertė 55 mlrd. dolerių.

„Partnerių parama yra labai svarbi“, – sakė J.Svyrydenko laikraščiui „Financial Times“. „Mums jos reikia skubiai.“

„Yra didžiulė rizika, kad tam tikri socialiniai sektoriai bus nepakankamai finansuojami“, įskaitant 500 000 valstybės tarnautojų ir 1,4 mln. mokytojų mokamų atlyginimų vėlavimą.

Pasak J.Svyrydenko, nutraukus užsienio pagalbą, taip pat kiltų grėsmė išmokoms 10 mln. pensininkų.

Keletą mėnesių Ukraina galėtų tvarkytis skolindamasi pinigų arba pervesdama lėšas iš centrinio banko vyriausybei, tačiau tai gali „išprovokuoti infliaciją ir pakenkti finansiniam stabilumui“, teigė laikraštis „Financial Times“, remdamasis Vakarų pareigūnais.

Izraelio gynybos pajėgos paskelbė atnaujintą informaciją ir pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip jų kariai aptinka ir sunaikina, jų teigimu, „Hamas“ tunelius Gazos mieste. 

„IDF aptiko ir sunaikino tris „Hamas“ teroristinei organizacijai priklausančius teroro tunelius netoli Rantisi ligoninės ir netoliese esančioje vidurinėje mokykloje“, – rašoma atnaujintoje informacijoje.

„Dešimčių metrų gylio tunelių šachtos sujungtos požeminiu tinklu, einančiu po ligonine ir vedančiu į Gazos miesto centrą“, – priduriama jame.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Hamas“ tunelis Gazos Ruože

Po nuolatinių Izraelio kaltinimų „Hamas“ neigė, kad jos infrastruktūra yra netoli mokyklų ir ligoninių. 

„Šalia ligoninės ir mokyklos aptikti šachtiniai šuliniai dar kartą įrodo, kad „Hamas“ ciniškai naudojasi civiliais gyventojais“, – sakė IDF. 

„Tai atskleidžia, kad „Hamas“ naudoja Gazos Ruožo gyventojus, įskaitant pabėgėlius ir vaikus, kaip gyvuosius skydus“, – pridūrė IDF.

JT humanitarinės pagalbos biuras (OCHA) įspėjo, kad telekomunikacijų sutrikimai Gazos Ruože turi įtakos humanitarinės pagalbos teikimui Palestinos teritorijoje.

Antradienį ir naktį į trečiadienį pagrindinis telekomunikacijų paslaugų teikėjas Gazos Ruože pranešė apie dar vieną telefono ryšio ir interneto paslaugų nutraukimą, nurodydamas, kad jo infrastruktūrai padaryta žala.

Savo pareiškime OCHA teigė: „Humanitarinės agentūros ir pirmosios pagalbos tarnybos įspėjo, kad elektros energijos tiekimo sutrikimai kelia pavojų ir taip ribotam gyvybiškai svarbios pagalbos teikimui Gazos Ruože“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paskambinęs Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu pasakė, kad reikia siekti ilgalaikių paliaubų „padedant visiems regioniniams ir tarptautiniams partneriams“, sakoma Prancūzijos pirmininkaujančios valstybės narės pranešime.

Pareiškime taip pat priduriama, kad artimiausiomis dienomis Prancūzija bendradarbiaus su Jordanija vykdant humanitarines operacijas Gazos Ruože.

„AP“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Kaip teigiama Izraelio ministro pirmininko kanceliarijos perskaitytame skambučio išraše, B.Netanyahu padėkojo E.Macronui „už Prancūzijos dalyvavimą ginant laivybos laisvę ir jos pasirengimą padėti atkurti saugumą Izraelio pasienyje su Libanu“.

Pirmadienio oro antskrydžiai Irake buvo surengti siekiant atgrasyti Iraną ir jo įgaliotinius nuo išpuolių prieš JAV personalą ir objektus arba jų rėmimo, pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas. 

JAV oro pajėgos surengė oro smūgius Irake po to, kai anksčiau tą pačią dieną Iranui prijaučiančių kovotojų surengtos bepiločio lėktuvo atakos vienas amerikiečių karys buvo kritinės būklės, o dar du buvo sužeisti. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Šiais smūgiais buvo siekiama susilpninti ir nutraukti besitęsiančią atakų prieš Jungtines Valstijas ir mūsų partnerius seriją bei atgrasyti Iraną ir Irano remiamas sukarintas grupuotes nuo tolesnių atakų prieš Jungtinių Valstijų personalą ir objektus ar jų rėmimo“, – laiške Kongresui sakė J.Bidenas.

„Jungtinės Valstijos yra pasirengusios imtis tolesnių veiksmų, jei tai bus būtina ir tikslinga, kad būtų užkirstas kelias tolesnėms grėsmėms ar išpuoliams“, – pridūrė jis.

Tūkstančiai palestiniečių šeimų bėga nuo didėjančio Izraelio antžeminio puolimo į kelias likusias perpildytas Gazos Ruožo prieglaudas, nes kariuomenė smarkiai smogė teritorijos centre ir pietuose, žuvo dešimtys žmonių, pranešė palestiniečių sveikatos apsaugos pareigūnai, praneša „Associated Press“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Izraelis smūgiavo Gazos Ruožui

Izraelio karo ministras Benny Gantzas pareiškė, kad padėtis šalies šiaurinėje pasienyje turi pasikeisti, ir pridūrė, kad diplomatijos laikas baigiasi.

„Padėtis Izraelio šiauriniame pasienyje reikalauja pokyčių“, – spaudos konferencijoje sakė B.Gantzas, pranešė „Reuters“.

Diplomatiniam sprendimui skirtas laikmatis baigiasi, jei pasaulis ir Libano vyriausybė nesiims veiksmų, kad užkirstų kelią Izraelio šiaurinių gyventojų apšaudymui ir atitolintų „Hezbollah“ nuo sienos, tai padarys IDF.

Teheranas trečiadienį pareiškė, kad Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitoje, kurioje teigiama, jog po kelis mėnesius trukusio sulėtėjimo Iranas neseniai paspartino prisodrinto urano gamybą, nėra nieko naujo.

„Mes nepadarėme nieko naujo, o mūsų veikla atitinka taisykles, – sakė vyriausiasis Irano branduolinės energijos pareigūnas Mohammadas Eslami. – Sodrinome uraną iki 60 proc. lygio, nieko nekeitėme ir nesukūrėme jokių naujų pajėgumų.“

Antradienį TATENA paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Iranas „padidino prisodrinto urano gamybą, taip atšaukdamas ankstesnį gamybos sumažinimą nuo 2023 metų vidurio“.

„Scanpix“/AP nuotr./Nuskurdintojo urano šaudmenys

Nuo lapkričio pabaigos Iranas padidino iki 60 proc. sodrinto urano gamybą iki maždaug 9 kg per mėnesį, teigė ši Jungtinių Tautų energetikos priežiūros institucija.

Tai yra daugiau nei maždaug 3 kg sodrinto urano per mėnesį, gaminti nuo birželio. Po 9 kg per mėnesį Iranas pagamindavo šių metų pirmąjį pusmetį.

Branduoliniam ginklui reikia dar didesnio, maždaug 90 proc. sodrinimo lygio.

Iranas nuolat neigia bet kokius siekius sukurti branduolinį ginklą ir tvirtina, kad jo veikla yra visiškai taiki.

Iranas, atrodė, buvo sulėtinęs urano sodrinimą, kol buvo tęsiamos neoficialios derybos su Jungtinėmis Valstijomis dėl branduolinio susitarimo atgaivinimo.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais abiejų šalių nesantaika dar labiau sustiprėjo, viena kitai kaltinant Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo aštrinimu.

Iranas liovėsi laikytis apribojimų jo branduolinei veiklai, nustatytų 2015-ųjų branduoliniame susitarime su didžiosiomis valstybėmis, praėjus metams po to, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018-aisiais vienašališkai pasitraukė iš susitarimo ir vėl įvedė Teheranui plataus masto sankcijas.

Remiantis konfidencialia TATENA ataskaita, su kuria praėjusį mėnesį susipažino naujienų agentūra AFP, nuo to laiko ji prisodrinto urano atsargas padidino 22 kartus daugiau, nei leidžiama pagal susitarimą.

M.Eslami kritikavo tai, ką jis pavadino „žiniasklaidos pamišimu“ dėl naujausios TATENA ataskaitos, sakydamas, kad ja siekiama nukreipti visuomenės dėmesį nuo karo Gazos Ruože.