A.Libermanas sako, kad Izraeliui gali tekti 50 metų iš naujo okupuoti Pietų Libaną

Izraelio Aukščiausiasis Teismas pirmadienį atmetė pagrindinį prieštaringai vertinamos vyriausybės inicijuotos teismų sistemos pertvarkos, pernai išprovokavusios didelius protestus, elementą.

Aukščiausiojo Teismo pranešime sakoma, kad aštuoni iš 15 teisėjų nusprendė nepritarti liepą parlamento priimtai pataisai, kuria panaikinama pagrįstumo išlyga. Ja teismas naudojasi siekdamas panaikinti vyriausybės sprendimus, kurie laikomi prieštaraujančiais Konstitucijai.

Šis sprendimas grasina vėl atverti Izraelio visuomenėje nesutarimus, iškilusius keli mėnesiai prieš karą su „Hamas“.

Šie nesutarimai iš esmės buvo palikti nuošalyje, kol šalis sutelkė dėmesį į karą, kurį sukėlė kruvinas „Hamas“ išpuolis. Pirmadienio teismo sprendimas gali iš naujo įžiebti tą įtampą, dėl kurios kelis mėnesius vyko masiniai protestai prieš vyriausybę ir kuri pakirto galingos kariuomenės sanglaudą.

Izraelio teisingumo ministras Yarivas Levinas pasmerkė Aukščiausiąjį Teismą teigdamas, kad šis „pasisavino visas galias“.

Savo sprendimu „teisėjai perima į savo rankas visas galias, kurios demokratiniame režime yra subalansuotai paskirstytos tarp trijų valdžios šakų“, pareiškė teismų pertvarkos architektas Y. Levinas.

„Taip iš milijonų piliečių atimamas jų balsas“, – tvirtino jis.

Premjeras Benjaminas Netanyahu kol kas nepateikė komentarų apie naujausią sprendimą.

Oponentai teigė, kad B.Netanyahu pastangos panaikinti pagrįstumo išlygą atveria kelią korupcijai ir netinkamam nekvalifikuotų savos aplinkos veikėjų skyrimui į svarbius postus.

Šis įstatymas buvo pirmasis iš planuojamų teismų sistemos pertvarkymų.

Šis pertvarkymas buvo sustabdytas po to, kai spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai įvykdė išpuolį, per kurį žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, o dar 240 buvo pagrobti.

Izraelis nedelsdamas paskelbė „Hamas“ karą ir iki šiol tęsia puolimą, per kurį, palestiniečių sveikatos apsaugos pareigūnų teigimu, Gazos Ruože žuvo beveik 22 tūkst. žmonių.

„Didelė ir precedento neturinti žala“

Aukščiausiojo Teismo teisėjai savo sprendimą motyvavo „didele ir precedento neturinčia žala Izraelio valstybės, kaip demokratinės šalies, esmei“.

Teismas priėmė sprendimą, nes kadenciją baigianti jo pirmininkė Esther Hayut išeina į pensiją ir pirmadienis buvo paskutinė jos darbo diena.

Teisėjai taip pat 12 balsų prieš tris nutarė, kad jie turi įgaliojimus panaikinti vadinamuosius pagrindinius įstatymus – svarbiausius teisės aktus, kurie yra tarsi Izraelio konstitucija.

Tai buvo didelis smūgis B.Netanyahu ir jo griežtosios linijos sąjungininkams, kurie tvirtino, kad galutinį žodį dėl teisės aktų ir kitų svarbių sprendimų teisėtumo turėtų tarti šalies įstatymų leidžiamoji valdžia, o ne Aukščiausiasis Teismas. Teisėjai sakė, kad Knesetas – parlamentas – nėra visagalis.

B.Netanyahu ir jo sąjungininkai apie savo plataus masto pertvarkos planą paskelbė netrukus po to, kai prieš metus pradėjo eiti pareigas. Jame raginama apriboti teisėjų galias – nuo Aukščiausiojo Teismo galimybių peržiūrėti parlamento sprendimus apribojimo iki teisėjų skyrimo tvarkos pakeitimo.

Premjeras ir sąjungininkai teigė, kad pakeitimais siekiama stiprinti demokratiją apribojant nerenkamų teisėjų galias ir perduodant daugiau galių renkamiems pareigūnams. Tačiau oponentai mano, kad B.Netanyahu, kuris yra teisiamas dėl kaltinimų korupcija, pertvarkymu siekia užgrobti valdžią ir kėsinasi į svarbiausią priežiūros instituciją.

Prieš karą su „Hamas“ šimtai tūkstančių izraeliečių kas savaitę išeidavo į gatves protestuoti prieš vyriausybę. Tarp demonstrantų buvo ir kariuomenės rezervistų, įskaitant naikintuvų pilotus ir kitų elitinių dalinių narius, kurie teigė, kad nebepasirodys tarnyboje, jei bus priimta pertvarka. Rezervistai sudaro kariuomenės pagrindą.

Nors po spalio 7-osios išpuolių rezervistai greitai grįžo į tarnybą, taip parodydami vienybę, vis dar neaišku, kas nutiks, jei bus atnaujintos teismų pertvarkos pastangos. Protestų atsinaujinimas gali pakenkti nacionalinei vienybei ir paveikti kariuomenės parengtį, jei kariai atsisakys atvykti į tarnybą.

Opozicijos Kneseto narys Avigdoras Libermanas ragina Izraelį reokupuoti pietų Libaną, sakydamas, kad ši šalis turi „sumokėti teritorija“ už žalą, padarytą dėl „Hezbollah“ smūgių šiauriniams Izraelio miestams.

Buvęs gynybos ministras sako, kad Izraelio kariuomenė turi „uždaryti“ pietų Libano teritoriją ir išstumti teroristinę grupuotę į šiaurę nuo Litanio upės, net jei tai reikštų 50 metų truksiančią okupaciją.

„Negali būti taip, kad yra ištisi miestai, kuriuose beveik pusė pastatų buvo tiesiog sugriauti“, – sakė jis per savo partijos „Yisrael Beytenu“ savaitinį frakcijos posėdį, turėdamas omenyje šiaurinį Izraelį, kur statiniai nukentėjo nuo raketų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Avigdoras Libermanas

„Mes nieko neaneksuosime ir nestatysime gyvenviečių, bet teritoriją atlaisvinsime tik tada, kai Beirute bus vyriausybė, kuri žinos, kaip įgyvendinti savo suverenitetą.“

„Viskas tarp Litanio ir Izraelio turi būti kontroliuojama Izraelio kariuomenės“, – pareiškė jis, lygindamas tai su karine Vokietijos okupacija po Antrojo pasaulinio karo. „Jei Libanas nesumokės savo teritoriją, mes būsime nieko nepasiekę“, – pareiškė jis.

Izraelio kariuomenė nuo 1982 m. iki chaotiško pasitraukimo 2000 m. buvo okupavusi pietų Libaną, kad neleistų „Hezbollah“ priartėti prie sienos.

A.Libermanas taip pat užsipuolė ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu dėl to, kaip jam sekasi kariauti su „Hamas“, ir pavadino jo vyriausybę tokia, kuri „nežino, kaip baigti karą pietuose ir kaip elgtis šiaurėje“.

Izraelio gynybos pajėgos (IDF) skelbia filmuotą medžiagą, paimtą iš „Hamas“ kovotojo, kurį kariai nukovė Gazos miesto Daradžo ir Tufos rajonuose, kameros.

Pranešime rašoma, kad pastarąją savaitę Izraelio kariai kovojo su „Hamas“ Daradžo ir Tufos batalionu. Izraeliečiai gavo žvalgybinės informacijos apie ginkluotus „Hamas“ kovotojus viename iš pastatų, surengė reidą ir juos nukovė.

Vietos apžiūros metu kariai rado kamerą, kuria „Hamas“ filmavo savo išpuolius prieš IDF karius.

IDF teigia, kad vaizdo įrašuose matyti, kaip „Hamas“ naudojasi civiliniais pastatais, iš kurių šaudo prieštankiniais ginklais į Izraelio tankus, veikiančius Gazos Ruože.

Izraelis įspėjo, kad jo karas su „Hamas“ tęsis visus 2024 metus, per jų sutikimą šios palestiniečių islamistų grupuotės kovotojams paleidus raketų į žydų valstybę.

Izraelio kariuomenės atstovas Danielis Hagari Naujųjų metų žinutėje sakė, jog kai kurie iš 300 tūkst. kariuomenės rezervininkų gaus pertrauką nuo karo ir grįš į šeimas bei darbus, kad būtų galima geriau pasirengti dar laukiančioms ilgoms kovoms.

„[Kariuomenė] privalo planuoti ateitį, suprasdama, kad mūsų reikės papildomoms užduotims ir kariavimui visus šiuos metus“, – sakė D.Hagari.

Karui tęsiantis visame „Hamas“ valdomame Gazos Ruože vėl buvo intensyviai apšaudomi taikiniai.

„Hamas“ savo ruožtu Naujuosius metus pradėjo raketomis Izraeliui „atsakydama į civilių žudynes“.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai Tel Avive matė, kaip priešraketinės gynybos sistemos perima „Hamas“ raketas, o kai kurie švenčiantys žmonės puola slėptis. Kiti žmonės nekreipdami dėmesio į pavojų šventė toliau.

Kruviniausias karas Gazos Ruože kilo po beprecedenčių „Hamas“ spalio 7-osios atakų Izraelyje, kai kovotojai išžudė maždaug 1140 žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė apie 250 įkaitų, kurių daugiau kaip pusė tebėra Gazos Ruože, rodo AFP surinkti oficialūs duomenys.

Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir pradėjo triuškinamą puolimą šiame palestiniečių anklave, kur didelės teritorijos jau yra virtusios griuvėsiais. „Hamas“ valdoma palestiniečių Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad Gazos Ruože nuo karo pradžios jau žuvo mažiausiai 21 978 žmonės, įskaitant 156 žmones, žuvusius per pastarąją parą.

Izraelio kariuomenė nurodo, kad Gazos Ruože jau žuvo 172 jos kariai.

Izraelis, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga laiko „Hamas“ teroristine organizacija.