Irane viena po kitos sprogo dvi bombos: žuvo 103 žmonės

 Jungtinės Valstijos trečiadienį atmetė prielaidas, kad jo sąjungininkas Izraelis arba Vašingtonas prisidėjo prie mirtinų sprogimų Irane prie prieš ketverius metus žuvusio generolo Qasemo Soleimani kapo. 

ATTA KENARE / AFP

„Jungtinės Valstijos niekaip nedalyvavo, ir bet kokie priešingi teiginiai yra absurdiški“, – žurnalistams sakė valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

„Neturime jokio pagrindo manyti, kad prie šio sprogimo prisidėjo Izraelis“, – pridūrė jis.

Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah trečiadienį perspėjo Izraelį nekariauti su Libanu, praėjus dienai po to, kai per numanomą Izraelio smūgį buvo nužudytas antrasis pagal svarbumą „Hamas“ pareigūnas grupuotės tvirtovėje Beirute.

„Jei priešas užsimanys pradėti karą prieš Libaną, mes kovosime be jokių suvaržymų, taisyklių, ribų ir apribojimų“, – sakė H. Nasrallah per televiziją transliuojamoje kalboje.

„Mes nebijome karo“, – pridūrė jis.

Irano aukščiausiasis lyderis ajotala Ali Khamenei po trečiadienį nugriaudėjusių dviejų sprogimų, per kuriuos šalies pietuose žuvo mažiausiai 103 žmonės, pažadėjo griežtą atsaką. 

„Blogi ir nusikalstami Irano tautos priešai vėl sukėlė nelaimę ir Kermane nukankino daugybę brangių žmonių“, – sakoma A. Khamenei pareiškime.

„Dievo valia ši nelaimė sulauks griežto atsako“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga trečiadienį pareikalavo, kad mažiausiai 103 žmones pražudžiusių sprogdinimų Irane kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Incidentas įvyko trečiadienį, kai minioje, susirinkusioje pagerbti prieš ketverius metus žuvusio generolo Qasemo Soleimani  atminimo, driokstelėjo du sprogimai.

„ES griežčiausiai smerkia šiandien Irano mieste Kermane įvykdytą sprogdinimą. ES reiškia solidarumą su Irano žmonėmis. Šis teroro aktas pareikalavo šokiruojančių civilių aukų ir sužeistųjų aukų“, – teigiama Bendrijos užsienio reikalų atstovo spaudai išplatintame pareiškime.

„Mūsų mintys dabar yra su aukomis ir jų šeimomis. Nusikaltėliai turi būti patraukti atsakomybėn“, – priduriama jame. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ebrahimas Raisi

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi trečiadienį pasmerkė du sprogimus, per kuriuos šalies pietuose žuvo mažiausiai 103 žmonės, miniai susirinkus pagerbti prieš ketverius metus žuvusio generolo Qasemo Soleimani atminimo.

„Neabejotina, kad pajėgios saugumo ir teisėsaugos pajėgos netrukus nustatys ir nubaus šio bailumo akto kaltininkus“, – teigiama prezidento išplatintame pranešime. 

„Tautos priešai turėtų žinoti, kad tokie veiksmai niekada nesugriaus tvirto Irano tautos ryžto“, – priduriama jame.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Irane sprogo dvi bombos

Irane trečiadienį žuvo mažiausiai 103 žmonės, kai minioje, susirinkusioje pagerbti prieš ketverius metus žuvusio generolo Qasemo Soleimani atminimo, driokstelėjo du sprogimai, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Sprogimai, kurie per valstybinę televiziją buvo pavadinti teroristiniu išpuoliu, įvyko Artimuosiuose Rytuose tvyrant didelei įtampai. Ankstesnę dieną Beirute per drono smūgį, dėl kurio Libano pareigūnai apkaltino Izraelį, žuvo „Hamas“ lyderio pavaduotojas Salehas al Arouri – Irano sąjungininkas.

VIDEO: Nugriaudėjo galingi sprogimai per Irano generolo žūties metines

Nugriaudėjo galingi sprogimai per Irano generolo žūties metines

Sprogimai driokstelėjo netoli Sahebo al Zamano mečetės pietiniame Kermano mieste, Q. Soleimani gimtinėje, kur jis yra palaidotas. Jo šalininkai susirinko paminėti ketvirtąsias jo žūties per JAV drono smūgį netoli Bagdado oro uosto metines.

„Žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 103, nes žuvo žmonių, sužeistų per teroristinius sprogimus“, – teigė oficialioji naujienų agentūra IRNA.

Pasak jos, 141 žmogus sužeistas, o kai kurių būklė yra kritinė.

Anksčiau skelbta apie 73 žuvusiuosius.

Kermano gubernatoriaus pavaduotojas sakė, kad sprogimai buvo teroristinis išpuolis.

Irano naujienų agentūra „Tasnim“, cituodama informuotus šaltinius, teigė, kad „įvykio vietoje sprogo du krepšiai su bombomis“.

„Šio incidento kaltininkai, matyt, susprogdino bombas nuotoliniu būdu“, – pridūrė „Tasnim“.

Naujienų agentūra ISNA citavo Kermano merą Saeedą Tabrizi (Saidą Tabrizį), kuris teigė, kad tarp sprogimų buvo 10 minučių pauzė.

Internete pasklidusioje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip minios bėga, o saugumo darbuotojai aptvėrė teritoriją.

Valstybinės televizijos rodytuose vaizduose matėsi keli greitosios pagalbos automobiliai ir gelbėtojai.

Q. Soleimani vadovavo Kudso (Jeruzalės) pajėgoms – Islamo revoliucinės gvardijos korpuso padaliniui, atsakingam už karines operacijas visuose Artimuosiuose Rytuose.

Jis žuvo 2020 metų sausį per JAV drono ataką Bagdado oro uoste ir tebėra gerbiama asmenybė Irane.

/ AP

Irano remiami Jemeno husių sukilėliai vėlų antradienį paleido dvi raketas į prekybinius laivus, plaukiojančius Raudonojoje jūroje netoli strategiškai svarbaus Bab el Mandebo sąsiaurio, teigė Jungtinių Valstijų kariuomenė, pasirodžius atitinkamam britų jūrų saugumo agentūros UKMTO pranešimui.

UKMTO iš pradžių pranešė apie sprogimus prie krovininio laivo, plaukusio tarp Eritrėjos ir Jemeno krantų.

„Laivo kapitonas praneša, kad laivui žalos nepadaryta, o įgula šiuo metu yra saugi“, – trumpame pranešime teigė Britanijos karališkojo karinio jūrų laivyno valdoma agentūra.

Vėliau JAV centrinis štabas (CENTCOM) pranešė, kad husių sukilėliai paleido dvi priešlaivines balistines raketas į pietinę Raudonosios jūros dalį, kurioje buvo daug komercinių laivų, tačiau „nė vienas iš jų nepranešė apie jokią žalą“.

„Šie neteisėti veiksmai sukėlė pavojų dešimčių nekaltų jūreivių gyvybėms ir toliau trikdo laisvą tarptautinės prekybos srautą“, – pareiškė CENTCOM socialiniame tinkle „X“, pridurdama, kad tai buvo 24-oji ataka prieš prekybinį laivą šiame rajone nuo lapkričio 19 dienos.

Trečiadienį įvyks Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis dėl tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo, kuriame, anot Prancūzijos diplomatų, bus diskutuojama apie husių išpuolius Raudonojoje jūroje.

Pastarosiomis savaitėmis husių sukilėliai surengė daugybę dronų ir raketų atakų, nukreiptų prieš komercinius laivus, plaukiančius per Raudonąją jūrą ir Bab el Mandebo sąsiaurį, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka.

Jie teigia, kad savo išpuoliais solidarizuojasi su palestiniečiais Gazos Ruože, kur Izraelis kovoja su islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojais.

Jemeno sostinę Saną ir didžiąją dalį šalies Raudonosios jūros pakrantės kontroliuojantys husiai yra perspėję, kad taikysis į Raudonojoje jūroje plaukiojančius laivus, susijusius su Izraeliu.

Teritorijoje patruliuojantys JAV, Prancūzijos ir JK karo laivai yra numušę kelias raketas ir dronus.

Pentagono duomenimis, husiai yra surengę dešimtis dronų ir raketų atakų, kurių taikiniais tapo keliolika prekybinių laivų.

Išpuoliai išpuoliai kelia pavojų šiam tranzito maršrutui, kuriam tenka iki 12 proc. pasaulinės prekybos, todėl praėjusį mėnesį JAV įsteigė tarptautinę karinio jūrų laivyno operatyvinę grupę Raudonosios jūros laivybai apsaugoti.

Sekmadienį JAV kariuomenė pranešė nuskandinusi tris husių laivus po išpuolių prieš Danijos „Maersk“ linijos krovininį laivą.

Sukilėliai teigė, kad per incidentą žuvo 10 jų kovotojų.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Palestiniečiai Gazos Ruože

„Savanorišku“ vadinamas palestiniečių perkėlimas iš Gazos Ruožo pamažu tampa pagrindine oficialia Izraelio vyriausybės politika, o vienas aukšto rango pareigūnas teigė, kad Izraelis veda derybas su keliomis šalimis dėl galimo palestiniečių perkėlimo, skelbia „The Times of Israel“.

Kaip sužinojo žurnalistai, ministro pirmininko Benjamino Netanyahu koalicija dėl tūkstančių imigrantų iš Gazos Ruožo priėmimo slapta derasi su kitomis valstybėmis, tarp jų ir Kongu.

„Kongas bus pasirengęs priimti migrantus, taip pat deramės su kitomis šalimis“, – sakė aukšto rango šaltinis saugumo kabinete.

Pasaulio maisto programos duomenimis, Konge yra didelė nelygybė, o 52,5 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.

Tuo tarpu Gazos Ruožas susiduria su vis didėjančia humanitarine krize vykstant Izraelio ir „Hamas“ karui, kuris prasidėjo spalio 7 d., kai grupuotė šturmavo sieną ir siautėjo pietinėse Izraelio bendruomenėse, nužudė apie 1 200 žmonių, o dar apie 240 pagrobė įkaitais Gazos Ruože.

Praėjusį pirmadienį B.Netanyahu „Likud“ frakcijos posėdyje pareiškė, kad jis stengiasi sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškai Gazos gyventojų migracijai į kitas šalis.

„Mūsų problema yra [rasti] šalių, kurios norėtų priimti Gazos gyventojus, ir mes dirbame prie to“, – sakė jis.

Premjeras atsakė Kneseto nariui Danny Danonui, kuris teigė, kad „pasaulis jau diskutuoja apie savanoriškos imigracijos galimybes“, nors tarptautinė bendruomenė šią idėją griežtai atmetė.

Plačiau skaitykite ČIA.

Štai kaip dabar atrodo kažkada gražiausias buvęs Gazos rajonas

+4

AFP/„Scanpix“ nuotr./Irano jūrų fregata

Iranas pasiuntė jūrų fregatą į Raudonąją jūrą, vis labiau aštrėjant priešpriešai tarp Vakarų valstybių ir Teherano remiamų kovotojų, kai jūrų eismas atakuojamas dronais, raketomis ir greitaeigiais kateriais, skelbia leidinys „Politico“.

Irano naujienų agentūra „Tasnim“ pirmadienį pranešė, kad karo laivas „Alborz“ kirto Bab el-Mandebo sąsiaurį ir įplaukė į judrų vandens kelią, kuriame jau dislokuota JAV vadovaujama koalicija. Pasak Irano pareigūnų, 51 metų senumo laivas, kurį Didžioji Britanija buvo pardavusi Irano šachui, prižiūrės karinio laivyno misijas Indijos, Ramiajame ir Atlanto vandenynuose.

Šiuo žingsniu Irano kariuomenė įsitraukia į vis labiau kintančią krizę Raudonojoje jūroje, kur įtampa išaugo po Izraelio ir „Hamas“ karo Gazos Ruože.

Jemeno husių sukilėliai, kurie kartu su Gazos Ruože įsikūrusia „Hamas“ priklauso Irano remiamai „Pasipriešinimo ašiai“ prieš Izraelį, gruodžio mėn. pradėjo atakuoti komercinius laivus, plaukiojančius Raudonojoje jūroje. Grupuotė tvirtina, kad siekia tik sutrikdyti su Izraeliu susijusių tanklaivių ir krovininių lainerių darbą, tačiau pavojus iškilo dešimtims civilinių laivų.

Savaitgalį Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas pranešė, kad sunaikino tris laivus su husių kovotojais, kurie, jo teigimu, bandė užgrobti regione plaukiojantį konteinerių laivą „Maersk Hangzhou“. Šis incidentas buvo antrasis išpuolis prieš laivą vos per 24 valandas.

„The Guardian“ nuotr./Raudonoji jūra ir Bab-el-Mandebo sąsiauris

Londonas yra pasirengęs surengti oro smūgius prieš husius

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Rishi Sunako atstovas spaudai antradienį išpuolius pavadino „nepriimtinais“ ir „destabilizuojančiais“.

„Planuojami įvairūs scenarijai. Jokie sprendimai nepriimti ir mes toliau ieškosime visų galimų maršrutų“, – teigė jis. Pirmadienį JK gynybos sekretorius Grantas Shappsas laikraštyje „Telegraph“ paskelbtame straipsnyje užsiminė, kad Londonas yra pasirengęs surengti oro smūgius prieš husių grupuotę.

Gruodžio mėn. JAV paskelbė apie tarptautines saugumo pastangas, pavadintas operacija „Prosperity Guardian“, kurios tikslas – saugoti Raudonąją jūrą. Jungtinė Karalystė dislokavo karinių jūrų pajėgų eskadrinį minininką, o Danija penktadienį pareiškė, kad atsiųs fregatą, kuri prisidės prie operacijos.

ES sutiko prisijungti prie JAV pastangų, tačiau tokios šalys kaip Prancūzija ir Ispanija paskelbė, kad jų kariniai laivai regione ir toliau bus kontroliuojami nacionaliniu lygmeniu.

„Išlaikome Prancūzijos vadovavimą ir tęsiame savigynos veiksmus“, – antradienį Prancūzijos televizijai sakė Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sébastienas Lecornu.

Šiuo metu regione yra Prancūzijos daugiafunkcinė fregata FREMM Languedoc, sakė Prancūzijos pareigūnas.

Gabena iki 10 proc. pasaulio naftos

Raudonoji jūra yra gyvybiškai svarbi laivais gabenamų krovinių ir energijos eksporto arterija.

Per jos vandenis plaukia tanklaiviai, gabenantys iki 10 proc. pasaulio naftos. Po praėjusio savaitgalio išpuolių „Brent“ rūšies naftos kaina antradienį pakilo 2 proc. iki 78,58 JAV dolerio už barelį.

BP jau pareiškė, kad pakeis savo laivų maršrutus, kad išvengtų šio regiono, o tai greičiausiai reiškia ilgesnį kelionės laiką ir didesnes išlaidas vartotojams.

Laivybos bendrovės nukreipia savo laivus aplink Afriką, užuot plaukiojusios Raudonąja jūra, tačiau kol kas ekonominis poveikis yra nedidelis, „nors akivaizdu, kad jis nėra nulinis“, – rašė „UBS Wealth Management“ vyriausiasis pasaulinis ekonomistas Paulas Donovanas.

Didžiausia pasaulyje laivybos kompanija „Maersk“ sekmadienį nutraukė savo laivų plukdymą per Raudonąją jūrą po to, kai į laivą „Maersk Hangzhou“ pataikė raketa. Po kelių valandų tą patį laivą atakavo husių laivai.

Bendrovė antradienį pranešė, kad „sustabdys visas keliones per Raudonąją jūrą / Adeno įlanką iki tolesnio pranešimo“: „Tais atvejais, kai mūsų klientams tai tikslingiausia, laivai bus nukreipiami kitu maršrutu ir tęs kelionę aplink Gerosios vilties kyšulį.“