Paaiškėjo, į kokį JAV laivą pataikė husių raketa

Remiantis sausio 15 d. paskelbta „Associated Press“ (AP) analize, „Hamas“, kariaudama su Izraeliu, naudojo įvairius ginklus, pagamintus visame pasaulyje, įskaitant Rusiją, Iraną, Kiniją ir Šiaurės Korėją.

Nepaisant spėlionių apie Maskvos ir palestiniečių kovotojų grupuotės ryšius, AP teigė, kad neaišku, ar ši ginkluotė gaunama tiesiogiai iš vyriausybių, ar iš juodosios rinkos.

Didžioji dalis šios įrangos buvo kontrabanda įvežta per 17 metų trunkančią blokadą, kuria siekiama sustabdyti tokį ginklų kaupimą, teigė AP, išanalizavusi 150 nuotraukų ir vaizdo įrašų, padarytų per tris karo mėnesius.

Nustatyta ginkluotė, kurią „Hamas“ naudoja prieš Izraelio kariuomenę Gazos ruože, apima šturmo šautuvus AK-47 iš Kinijos ir Rusijos, Šiaurės Korėjos ir Bulgarijos granatsvaidžius ir Irano snaiperių šautuvus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Automatinis ginklas AK-47

Palestiniečių kovotojai taip pat naudoja Rusijos sukurtų 9M32 Strela priešlėktuvinių raketų sistemų variantus, pritaikytus ir nukopijuotus kitų gamintojų.

Neįvardytas pareigūnas AP sakė, kad įtariama, jog dauguma kontrabandinių ginklų atgabenta iš Egipto. Pareigūnas taip pat teigė, kad šiuos ginklus palyginti lengva gauti ir jų kilmės šalis neprivalo pateikti.

Pasak šaltinio, pats Gazos Ruožas taip pat esą turi savo nemažą gynybos pramonę, kuri moka gaminti savadarbius ginklus.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Shahed-136

Panašu, kad „Hamas“ gavo arba nukopijavo Irano sukurtus kamikadzių dronus, rašė AP. Rusija plačiai naudoja tokius Irano „Shahed“ konstrukcijos dronus smūgiams prieš Ukrainos miestus ir žemės ūkį.

Teheranas laikomas pagrindiniu „Hamas“ rėmėju, taip pat yra gausių karinių atsargų šaltinis Rusijai, vykstant jos totaliniam karui prieš Ukrainą.

Izraelio kariuomenė reagavo į neseniai paskelbtą „Hamas“ vaizdo įrašą, kuriame teigiama, kad du įkaitai žuvo per Izraelio aviacijos smūgius.

IDF atstovas spaudai Daniel Hagari paneigė, kad vienas iš įkaitų – Itai Svirsky – žuvo per antskrydį, tačiau jo pareiškime neužsimenama apie antrąjį įkaitą – Yossi Sharabi.

„Itai nebuvo nušautas mūsų pajėgų. Tai „Hamas“ melas“, – sakė jis.

„Pastatas, kuriame jie buvo laikomi, nebuvo taikinys ir mūsų pajėgos jo nepuolė“.

Jis tvirtino, kad IDF „nepuola vietos, jei žinome, kad joje gali būti įkaitų“.

Irano teismas 2023-iųjų Nobelio taikos premijos laureatei Narges Mohammadi skyrė papildomą daugiau kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų jai būnant už grotų skleidus propagandą prieš šiitišką respubliką, pirmadienį pranešė jos šeima.

Revoliucinis teismas po teismo proceso, kurį N.Mohammadi boikotavo, nuteisė aktyvistę 15 mėnesių įkalinimo bausme, priduriama jos šeimos pareiškime.

Jai taip pat nurodyta dvejus metus praleisti tremtyje už sostinės Teherano ribų, dvejus metus uždrausta keliauti ir naudotis išmaniuoju telefonu. Šie draudimai įsigalios jai išėjus į laisvę.

„AP“/„Scanpix“/Moterų teisių aktyvistė Narges Mohammadi

Šeima teigė, kad nuo 2021-ųjų kovo tai jau penktasis N.Mohammadi nuteisimas – jai bendrai skirta 12 metų ir trys mėnesiai laisvės atėmimo, 154 kirčiai, dveji metai tremties ir įvairūs socialiniai bei politiniai apribojimai.

Šeima pasmerkė nuosprendį, kuris, pasak jos, priminė politinį pareiškimą. Teismo sprendime pabrėžiami kaltinimai, kad N.Mohammadi „ne kartą kurstė ir skatino viešą ir individualią nuomonę, nukreiptą prieš islamo režimą, siekiant pasėti chaosą ir neramumus“.

Ši žinoma aktyvistė, kurios artimieji gruodį Osle jos vardu atsiėmė 2023-iųjų Nobelio taikos premiją, buvo apdovanota už kampaniją už žmogaus teisių gynimą Irane.

Per pastaruosius du dešimtmečius ji nemažai laiko praleido kalėjime, o naujausiąją bausmę pradėjo atlikti 2021-ųjų lapkritį.

Tačiau už Teherano Evino kalėjimo grotų ji nenutraukė savo teisių gynimo kampanijos, kaltindama valdžios institucijas sistemingais pažeidimais ir ypač kritikuodama mirties bausmės taikymą.

Ji griežtai pasisako prieš Irane privalomą hidžabo dėvėjimą, taip pat nepaiso galvos apdangalo dėvėjimo kalėjime taisyklių.

Dėl to, pasak jos šeimos, N.Mohammadi toliau baudžiama, visų pirma iš jos atimta teisė skambinti telefonu.

Pasibaigus „Hamas“ karui su Izraeliu Gazos Ruožą valdys palestiniečiai, pirmadienį pareiškė Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas.

„Gazos Ruože gyvena palestiniečiai, todėl ateityje jį valdys palestiniečiai. Būsimoji Gazos vyriausybė turi išaugti iš Gazos Ruožo“, – spaudos konferencijoje sakė Y.Gallantas.

„AFP“/„Scanpix“/Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį paragino nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože, Izraelio ir „Hamas“ kovoms peržengus 100 dienų ribą.

„Reikia skubių humanitarinių paliaubų. Užtikrinti, kad pakankama pagalba patektų ten, kur jos reikia. Palengvinti įkaitų paleidimą. Nuslopinti platesnio masto karo liepsnas, nes kuo ilgiau tęsiasi konfliktas Gazos Ruože, tuo didesnė eskalacijos ir klaidingų apskaičiavimų rizika“, – sakė A.Guterresas Niujorke surengtoje spaudos konferencijoje.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas

Marinetraffic.com (Kevin Templeton) nuotr./JAV laivas „M/V Gibraltar Eagle“

Adeno įlankoje prie Jemeno krantų raketa pataikė į amerikiečių krovininį laivą, pirmadienį pranešė Jungtinės Karalystės jūrų saugumo agentūra bei laivybos rizikos bendrovė.

Tai įvyko praėjus dienai po to, kai husių sukilėliai paleido sparnuotąją raketą į JAV eskadrinį minininką.

JK jūrų prekybos operacijų agentūra savo interneto svetainėje pranešė, kad į laivą iš viršaus pataikė raketa. 

Vidurinių Rytų vandenis prižiūrinti agentūra sakė, kad išpuolis įvyko maždaug už 177 km į pietryčius nuo Adeno.

Ji pateikė nedaug detalių, išskyrus tai, kad laivo kapitonas pranešė, jog „į laivo kairįjį bortą iš viršaus pataikė raketa“.

Daugiau informacijos apie incidentą neskelbiama.

Britanijos laivybos rizikos bendrovės „Ambrey“ duomenimis, su Maršalo salų vėliava plaukiojančiame ir JAV priklausančiame balkeryje kilo gaisras, tačiau jis vis dar tinkamas plaukioti ir niekas nenukentėjo.

Paleido tris raketas, dvi iš jų nepasiekė jūros

Anot „Ambrey“, husiai paleido tris raketas, bet dvi iš jų nepasiekė jūros.

Įmonė „įvertino, kad išpuolis buvo nukreiptas prieš JAV interesus, reaguojant į JAV karinius smūgius prieš husių karines pozicijas Jemene“, sakė „Ambrey“ ir pridūrė, kad laivas „nebuvo susijęs su Izraeliu“.

Įvardijo laivą

Jungtinių Valstijų centrinė vadavietė nurodė, kad tai – laivas „M/V Gibraltar Eagle“.

Šis incidentas dar labiau padidins laivybos ir saugumo baimę nestabiliame regione, kuriame Irano remiami husių sukilėliai jau kelias savaites leidžia dronus ir raketas į laivus, kurie, jų manymu, yra susiję su Izraeliu, Raudonojoje jūroje.

Laivas plaukė tarptautiniu rekomenduojamu tranzito koridoriumi – Adeno įlankos ruožu, kuriame patruliuojama dėl piratų, sakė „Ambrey“.

Jemeno husių sukilėliai iš karto nepatvirtino surengę ataką, nors anksčiau tame rajone yra paleidę raketų.

Vis dėlto husių kariuomenės ir Jemeno vyriausybės šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad pirmadienį sukilėliai paleido tris raketas.

Sekmadienį buvo numušta į JAV karinį laivą nukreipta husių sparnuotoji raketa. Protestuodami prieš Izraelio ir „Hamas“ karą sukilėliai taikosi į su Izraeliu susijusius laivus.

JAV ir Britanijos pajėgos penktadienį pradėjo smūgius prieš sukilėlių taikinius visame Jemene, o tai padidino nuogąstavimus, kad Izraelio karas su palestiniečių „Hamas“ kovotojais gali išplisti regione.

Husių valdoma televizija „Al Masirah TV“, remdamasi šaltiniu sukilėlių grupuotės karinėse jūrų pajėgose, pakartojo, kad jie nesitaikys į komercinę laivybą, nesusijusią su Izraeliu.

Raudonojoje jūroje, Arabijos jūroje ir Bab al-Mandebo sąsiauryje „laivyba yra saugi“, „išskyrus Izraelio laivus arba tuos, kurie plaukia į okupuotus Palestinos uostus“, teigia šaltinis.

„Mes ir toliau neleisime įplaukti Izraelio laivams arba laivams, vykstantiems į okupuotus Palestinos uostus, kol baigsis agresija ir Gazos Ruožo apgultis“, – priduriama.

Nuo lapkričio mėn. husių grupuotė Raudonojoje jūroje raketomis, bepiločiais lėktuvais, greitaeigiais kateriais ir sraigtasparniais daugiau kaip 20 kartų atakavo prekybinius laivus. Jie tvirtino – dažnai melagingai – kad tie laivai buvo susiję su Izraeliu.

/ US Navy/Cover-Images.com

Adeno įlankoje prie Jemeno krantų raketa pataikė į amerikiečių krovininį laivą, pirmadienį pranešė Jungtinės Karalystės jūrų saugumo agentūra bei laivybos rizikos bendrovė.

Tai įvyko praėjus dienai po to, kai husių sukilėliai paleido sparnuotąją raketą į JAV eskadrinį minininką.

JK jūrų prekybos operacijų agentūra savo interneto svetainėje pranešė, kad į laivą iš viršaus pataikė raketa. 

Vidurinių Rytų vandenis prižiūrinti agentūra sakė, kad išpuolis įvyko maždaug už 177 km į pietryčius nuo Adeno.

Ji pateikė nedaug detalių, išskyrus tai, kad laivo kapitonas pranešė, jog „į laivo kairįjį bortą iš viršaus pataikė raketa“.

„The Guardian“ nuotr./Raudonoji jūra ir Bab-el-Mandebo sąsiauris

Daugiau informacijos apie incidentą neskelbiama.

Britanijos laivybos rizikos bendrovės „Ambrey“ duomenimis, su Maršalo salų vėliava plaukiojančiame ir JAV priklausančiame balkeryje kilo gaisras, tačiau jis vis dar tinkamas plaukioti ir niekas nenukentėjo.

Įmonė „įvertino, kad išpuolis buvo nukreiptas prieš JAV interesus, reaguojant į JAV karinius smūgius prieš husių karines pozicijas Jemene“, sakė „Ambrey“ ir pridūrė, kad laivas „nebuvo susijęs su Izraeliu“.

Jemeno husių sukilėliai iš karto nepatvirtino surengę ataką, nors anksčiau tame rajone yra paleidę raketų.

Sekmadienį buvo numušta į JAV karinį laivą nukreipta husių sparnuotoji raketa. Protestuodami prieš Izraelio ir „Hamas“ karą sukilėliai taikosi į su Izraeliu susijusius laivus.

JAV ir Britanijos pajėgos penktadienį pradėjo smūgius prieš sukilėlių taikinius visame Jemene, o tai padidino nuogąstavimus, kad Izraelio karas su palestiniečių „Hamas“ kovotojais gali išplisti regione.