Įspėjo: per artimiausias 24 val. sulauksime JAV atsako už tris negyvus amerikiečius

Izraelyje pirmadienį viešinti Jungtinių Tautų pasiuntinė paragino prabilti įtariamos seksualinės prievartos aukas per spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ įvykdytą išpuolį po to, kai ji pradėjo rinkti su tuo susijusią informaciją.

„Prašome atsiliepti, prašome nutraukti tylą“, – sakė JT pasiuntinė seksualinio smurto konfliktų metu klausimais Pramila Patten ir pažadėjo „užtikrinti jums teisingumą“.

Pirmadienį aukščiausio rango JT pareigūnė atvyko į Izraelį rinkti informacijos apie įtariamą palestiniečių kovotojų įvykdytą seksualinę prievartą per spalio 7 dienos išpuolį.

P.Patten atvyko su delegacija ir pirmąją kelionės dieną surengė keletą susitikimų.

Kelionės metu planuoti P.Patten susitikimai su nukentėjusiaisiais, liudininkais ir saugumo pajėgų atstovais, kad surinktų įrodymus apie seksualinį smurtą prieš moteris ir vyrus per išpuolį, anksčiau pranešė Izraelio užsienio reikalų ministerija.

Izraelis yra kritikavęs JT, kad organizacija nepakankamai greitai reaguoja į aukų pasakojimus apie išžaginimus ir seksualinę prievartą, kurie, kaip įtariama, buvo įvykdyti „Hamas“ įsiveržimo į Izraelį metu.

Per islamistų grupuotės išpuolį pasirodė pranešimų apie seksualinį smurtą, tačiau dėl išgyvenusiųjų liudijimų ir teismo ekspertizės įrodymų stygiaus sunku įvertinti to mastą.

Po susitikimų su Jungtinių Valstijų, Izraelio ir Egipto pareigūnais Kataro ministras pirmininkas pirmadienį pareiškė, kad islamistų grupuotei „Hamas“ bus perduotas planas dėl kovų Gazos Ruože sustabdymo ir įkaitų paleidimo.

Kataro premjeras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani, kalbėdamas JAV analitinio centro „Atlantic Council“ Vašingtone surengtame renginyje, teigė, kad per Paryžiuje vykusias derybas buvo padaryta didelė pažanga ir šalys „tikisi perduoti šį pasiūlymą „Hamas“ ir pasiekti, kad jie pozityviai ir konstruktyviai įsitrauktų į procesą“.

Kataro premjeras patvirtino, kad susitikimuose su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovu Billu Burnsu ir aukščiausio rango Izraelio bei Egipto saugumo pareigūnais buvo susitarta dėl paliaubų plano, pagal kurį pirmiausia būtų paleistos įkaitės moterys ir vaikai, o į apgultą Gazos Ruožą taip pat patektų pagalba.

Šeichas pridūrė, kad „Hamas“ pateikė „aiškų reikalavimą“ dėl „nuolatinių paliaubų prieš derybas“ ir kad dabartinis pasiūlymas „gali lemti nuolatines paliaubas ateityje“.

Kataras kartu su Egiptu ir Jungtinėmis Valstijomis vadovavo tarpininkavimo pastangoms nuo tada, kai spalį tarp Izraelio ir „Hamas“ prasidėjo karas, kurį sukėlė palestiniečių kovotojų grupuotės mirtinos atakos Pietų Izraelyje.

Anksčiau Kataras tarpininkavo derybose dėl lapkritį prasidėjusios savaitės kovų pertraukos, po kurios buvo paleista daugybė Izraelio ir užsienio įkaitų, o į apsiaustą Gazos Ruožą pateko pagalba.

Turtingame Persijos įlankos Kataro emyrate, kuriame yra didžiausia JAV karinė bazė Viduriniuose Rytuose, taip pat įsikūręs „Hamas“ politinis biuras ir pagrindinė islamistų lyderio Ismailo Haniyeh rezidencija.

„Scanpix“/AP nuotr./Lloydas Austinas

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pažadėjo, kad JAV imsis „visų būtinų veiksmų“ savo kariams apginti po to, kai trys kariai žuvo ir dešimtys buvo sužeisti po Irano remiamų kovotojų dronų atakos prieš JAV karinę bazę Jordanijos ir Sirijos pasienyje.

„Leiskite man pradėti nuo pasipiktinimo ir liūdesio dėl trijų drąsių JAV karių žūties Jordanijoje ir dėl kitų sužeistų karių“, – sakė L.Austinas Pentagone susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pradžioje.

„Prezidentas ir aš netoleruosime išpuolių prieš JAV pajėgas ir imsimės visų būtinų veiksmų, kad apgintume JAV ir mūsų karius“, – sakė gynybos sekretorius.

L.Austino komentarai pasirodė didėjant tiesioginio JAV ir Irano karinio konflikto tikimybei po dronų atakos, kuri tapo pirmuoju atveju nuo spalio 7 d. prasidėjusio Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios, kai Artimuosiuose Rytuose nuo priešiškos ugnies žuvo amerikiečių kariai.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./

Europos Sąjunga pirmadienį pareikalavo skubiai atlikti Jungtinių Tautų agentūros palestiniečiams remti (UNRWA) auditą ir pareiškė, kad persvarsto finansavimą.

Visa tai vyksta organizacijai sulaukus kaltinimų dėl jos darbuotojų dalyvavimo spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ surengtame išpuolyje prieš Izraelį.

Auditui turėtų vadovauti Europos Komisijos paskirti ekspertai, o jis turėtų būti atliekamas kartu su JT tyrimu dėl šių teiginių, žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris.

Penktadienį UNRWA pranešė, kad atleido kelis darbuotojus dėl neįvardytų Izraelio kaltinimų dėl kai kurių jos darbuotojų dalyvavimo „Hamas“ išpuolyje spalio 7-ąją.

Savaitgalį valstybės donorės, įskaitant JAV, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Italiją, Australiją ir Suomiją, pareiškė, kad dėl šių kaltinimų stabdo papildomą agentūros finansavimą.

Sekmadienį JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino valstybes donores užtikrinti pagalbos srautą į Gazos Ruožą po to, kai kelios iš jų sustabdė finansavimą JT agentūrai.

Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas paragino UNRWA vadovą Philippe'ą Lazzarini atsistatydinti, anksčiau pareiškęs, kad po kruviniausio karo Gazos Ruože ši įstaiga „turi būti pakeista agentūromis, siekiančiomis tikros taikos ir vystymosi“.

Šeštadienį „Hamas“ pasmerkė Izraelio pareiškimus dėl UNRWA ir paragino JT bei kitas tarptautines organizacijas „nepasiduoti grasinimams ir šantažui“.

Spalio 7 dieną „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį metu žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP oficialūs duomenys.

Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože liko apie 132 iš jų, įskaitant mažiausiai 28 žuvusių belaisvių kūnus.

Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio karinį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 26 422 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./ Joe Bidenas

Prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui ir JAV vis labiau įsitraukiant į Artimųjų Rytų konfliktą, prezidentas Joe Bidenas galėjo guostis tuo, kad nė vienas iš jo pajėgų karių neprarado gyvybės per su Iranu susijusių sukarintų grupuočių išpuolius.

Situacija pasikeitė savaitgalį, kai į JAV bazę Jordanijoje smogė bepiločiai lėktuvai, nužudydami tris karius ir sužeisdami dešimtis kitų. Baltieji rūmai, nors tiesiogiai nekaltino Teherano, pareiškė, kad už tai atsakingos „radikalios Irano remiamos“ grupuotės Sirijoje ir Irake.

J.Bidenas patiria didžiulį spaudimą imtis atsakomųjų veiksmų ir pažadėjo atsakyti „mūsų pasirinktu laiku ir būdu“. Kai kurie Vašingtono šalininkai tvirtina, kad vienintelis geras atsakas yra Irano teritorijos užpuolimas. Mažai ženklų, kad juos įtikintų Irano primygtinis tvirtinimas, jog jis su tuo nesusijęs.

JAV prezidento laukia vienas sunkiausių ir svarbiausių sprendimų per visą jo prezidentavimo laikotarpį. Jei jis elgsis pernelyg griežtai, rizikuoja, kad gali kilti tiesioginė konfrontacija su Iranu, padaugėti aukų ir pakilti naftos kainos – ir visa tai rinkimų metais. Jei jis elgsis pernelyg švelniai, gali paskatinti Irano statytinius tęsti išpuolius ir prarasti rinkėjų paramą, sako „Bloomberg“ žurnalistas Paulas Wallace‘as.

„JAV laukia tik blogi pasirinkimai“, – sakė rizikos konsultacijų bendrovės „Modad Geopolitics“ vadovas Firasas Modadas.

Kad ir ką nuspręstų, akivaizdu, kad Izraelio ir „Hamas“ karo Gazos Ruože, kuris tęsiasi jau beveik keturis mėnesius ir kurio pabaigos ženklų beveik nematyti, padariniai vis didėja. Jemeno husių grupuotė savo išpuoliais aplink Raudonąją jūrą toliau trikdo laivybos pasaulį, o įtampa tarp Izraelio ir Libane įsikūrusios „Hezbollah“ didėja.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./JAV karys Irake

JAV prezidentas Joe Bidenas norėjo išvengti šios dilemos rinkimų metais. Tačiau savaitgalį Jordanijoje esančioje bazėje įvykęs, kaip manoma, su Iranu susijusių kovotojų dronų išpuolis, per kurį žuvo trys amerikiečių kariai, reiškia, kad JAV atsakas yra beveik neišvengiamas, rašo „Bloomberg“ žurnalistė Sylvia Westall.

Iranas įtarimus dėl savo dalyvavimo incidente netoli Irako ir Sirijos sienų pavadino „nepagrįstais“.

Tiesioginis smūgis Iranui yra rizikingas. Viena iš galimybių – slapti veiksmai, kuriais JAV smogtų Iranui, norėdamos pasiųsti žinią, bet tiesiogiai nepripažindamos, kad yra su tuo susijusios, pastebi žurnalistė.

J.Bideno administracija taip pat galėtų nusitaikyti į Irano pareigūnus, kaip tai padarė tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas, kai 2020 m. Bagdade įsakė nužudyti generolą Qassemą Soleimani.

Jei atsakas būtų nepakankamas, kiltų pavojus, kad bus pakenkta JAV galios suvokimui, o J.Bidenas sulauktų respublikonų kaltinimų silpnumu.

Naujausias smurtas kilo tuo metu, kai JAV siekia, kad „Hamas“, kurį taip pat remia Iranas, išlaisvintų likusius įkaitus mainais į paliaubas Gazos Ruože. Paliaubos galėtų trukti bent du mėnesius ir į nuniokotą teritoriją būtų tiekiama daugiau pagalbos.

Kita Irano remiama grupuotė – Jemene įsikūrę husių judėjimo nariai – nepaisant JAV ir jų sąjungininkų oro antskrydžių, toliau puola komercinę laivybą Raudonojoje jūroje.

Libane įsikūrusi grupuotė „Hezbollah“, kuri yra galingiausia Teherano statytinė, iki šiol apsiribojo tik nuolatiniu apsišaudymu su Izraeliu.

Izraelio ir „Hamas“ karo Gazos Ruože padarinių plitimo akivaizdoje daroma prielaida, kad šio konflikto numalšinimas gali užkirsti kelią tolesniam eskalavimui regione.

Tačiau kuo labiau Vašingtonas įsitraukia į konfrontaciją su Teheranu, tuo didesnis pavojus, kad JAV ir Irano konfrontacija įgaus savo pagreitį, pastebi „Bloomberg“.

Pirmą kartą per daugiau nei mėnesį Tel Avive pasigirdo oro pavojaus sirenos, pranešančios apie raketų apšaudymą iš Gazos Ruožo.

Sirenos taip pat kaukia Rišon Lezione, Holone, Bat Jame ir kituose rajonuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Jungtinių Valstijų karinė bazė

Buvusio Jungtinės Karalystės ambasadoriaus prie JT Marko Lyallo Granto teigimu, išpuolis prieš JAV karius yra „labai rimtas“ incidentas, todėl prezidentas Joe Bidenas norės reaguoti kariniu būdu, skelbia BBC.

Jis sako, kad per artimiausias 24 valandas tikisi sulaukti labai griežto atsako prieš kai kurias „Irano remiamas ar su juo susijusias“ Sirijoje ir Irake įsikūrusias kovotojų grupuotes.

Nemano, kad JAV pradės puolimą pačiame Irane

Tačiau M.L.Grantas, kuris taip pat yra buvęs patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, sako nemanąs, kad JAV pradės puolimą tiesiogiai Irano teritorijoje, ir nemano, kad iraniečiai siekia tolesnio eskalavimo.

Apskritai, pasak jo, daugelis komentatorių tikėjosi, kad po kelis mėnesius trukusio karo Gazos Ruože situacija dar labiau paaštrės, tačiau kol kas regione nekilo plataus masto karas.

Jis pridūrė, kad prezidentas J.Bidenas „gerai pasielgė pačioje pradžioje“, nes ėmėsi tam tikrų atgrasymo priemonių, įskaitant karo laivų siuntimą į regioną ir labai tiesioginius įspėjimus Iranui toliau neaštrinti situacijos.

Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, duodamas interviu televizijai NBC, pareiškė, kad Baltieji rūmai nesiekia karo su Iranu ar regioninės padėties paaštrinimo.

Iranas neigia prisidėjęs

15min primena, kad Iranas sekmadienį paneigė, kad kaip nors prisidėjo prie išpuolio prieš Jungtinių Valstijų karinę bazę Jordanijoje, per kurį žuvo trys amerikiečių tarnybos nariai.

Šis išpuolis buvo pirmas kartas nuo karo Gazos Rytuose pradžios, kai nuo priešo ugnies Artimuosiuose Rytuose žuvo JAV kariai.

Sekmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už šias mirtis, ir kaltę dėl išpuolių suvertė Irano remiamoms kovotojų grupuotėms.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Asociatyvi nuotr.

Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad per jų kovotojų ir Izraelio karą šioje palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 26 637 žmonės.

Per pastarąją parą žuvo 215 žmonių, sakoma ministerijos pranešime, o nuo spalio 7 dienos išpuolio buvo sužeisti 65 387 žmonės.

„Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį metu žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP oficialūs duomenys.

Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože liko apie 132 iš jų, įskaitant mažiausiai 28 žuvusių belaisvių kūnus.