Svarbiausios naujienos
- „The Washington Post“: kodėl JAV turėtų atskleisti visą tiesą apie Izraelio atomines bombas.
- Pretorija Izraelį apkaltino vykdant dar žiauresnį apartheidą negu vyko P.Afrikoje.
- 26 iš 27 ES šalių reikalauja nedelsiant nutraukti kovas Gazos Ruože.
- Izraelio pajėgos apšaudė maisto laukiančią minią: žuvo mažiausiai vienas žmogus.
Visas Izraelio karo su „Hamas“ naujienas skaitykite ČIA.
„Hamas“ patvirtino, kad gavo medikamentų įkaitams ir pradėjo juos pristatyti
20:51
Kataras gavo patvirtinimą iš „Hamas“, kad ši teroristinė grupuotė gavo medikamentų įkaitams Gazoje ir pradėjo jiems juos tiekti, sakoma Dohos užsienio reikalų ministerijos atstovo pareiškime.
Sausio viduryje Kataras paskelbė, kad jam pavyko tarpininkauti sudarant Izraelio ir „Hamas“ susitarimą, pagal kurį medikamentai bus pristatyti konkretiems įkaitams, kuriems jų reikia, taip pat medicinos reikmenys Gazos civiliams gyventojams.
Tačiau po šio pranešimo nebuvo patvirtinta, kad įkaitai gavo vaistų.
Atrodo, kad Kataro pranešimas yra artimiausias tokiam patvirtinimui, tačiau jame nepateikta jokių įrodymų, kad vaistai iš tikrųjų buvo gauti.
Šį mėnesį su derybomis susipažinęs diplomatas laikraščiui „The Times of Israel“ sakė, kad tokių įrodymų pateikimas nebuvo susitarimo dalis ir mažai tikėtina, kad jie bus pateikti. Tačiau jie pažymėjo, kad „Hamas“ nori, jog įkaitai liktų gyvi, nes teroristinei grupuotei jie yra vertingesni, nei jei jų nebūtų. Todėl ji suinteresuota užtikrinti, kad įkaitai gautų vaistų, sakė diplomatas.
Be to, jie pažymėjo, kad konkrečių įkaitų šeimų teiginiai, jog jų artimieji negavo vaistų, galėjo būti susiję su tuo, kad jų nebuvo kelių dešimčių įkaitų, kuriems skirti vaistai, sąraše.
Šios savaitės pradžioje 12 kanalas pranešė apie nepriklausomą kelių įkaitų šeimų iniciatyvą, kurioms lapkričio mėn. pavyko įvežti vaistų savo artimiesiems į Gazą, tačiau ir tada nebuvo aišku, ar vaistai pasiekė tikslą.
Izraelio pajėgos Gazos Ruože tiesia naują rytų–vakarų kelią pagal planą, skirtą dienai po karo
00:19
Izraelio gynybos pajėgos (IDF) tiesia naują kelią per centrinę Gazos Ruožo dalį, vykdydama planą, kaip išlaikyti palestiniečių anklavo saugumo kontrolę pasibaigus karui su „Hamas“, praneša „The Wall Street Journal“.
Pasak pranešimo, naujas žvyrkelis plečiamas maždaug už penkių mylių nuo Izraelio sienos ir driekiasi iš rytų į vakarus, nes kariuomenė jau kontroliuoja Gazos Ruožo šiaurės–pietų kelius.
Kelias leis kariuomenei saugiai judėti per ruožą ir jo užstatymą, nes Izraelis ruošiasi dienai po karo, kai valdančioji „Hamas“ teroristinė grupuotė nebebus valdžioje ir dauguma IDF karių bus pasitraukę, sakoma pranešime.
Kalbėdamas su WSJ, į atsargą išėjęs IDF pulkininkas Miri Eisinas sako, kad kelias numatytas kaip „ilgalaikis“ ir bus naudojamas bent iki 2024 m. pabaigos.
„Hamas“ patvirtino, kad gavo medikamentų įkaitams ir pradėjo juos pristatyti
20:51
Kataras gavo patvirtinimą iš „Hamas“, kad ši teroristinė grupuotė gavo medikamentų įkaitams Gazoje ir pradėjo jiems juos tiekti, sakoma Dohos užsienio reikalų ministerijos atstovo pareiškime.
Sausio viduryje Kataras paskelbė, kad jam pavyko tarpininkauti sudarant Izraelio ir „Hamas“ susitarimą, pagal kurį medikamentai bus pristatyti konkretiems įkaitams, kuriems jų reikia, taip pat medicinos reikmenys Gazos civiliams gyventojams.
Tačiau po šio pranešimo nebuvo patvirtinta, kad įkaitai gavo vaistų.
Atrodo, kad Kataro pranešimas yra artimiausias tokiam patvirtinimui, tačiau jame nepateikta jokių įrodymų, kad vaistai iš tikrųjų buvo gauti.
Šį mėnesį su derybomis susipažinęs diplomatas laikraščiui „The Times of Israel“ sakė, kad tokių įrodymų pateikimas nebuvo susitarimo dalis ir mažai tikėtina, kad jie bus pateikti. Tačiau jie pažymėjo, kad „Hamas“ nori, jog įkaitai liktų gyvi, nes teroristinei grupuotei jie yra vertingesni, nei jei jų nebūtų. Todėl ji suinteresuota užtikrinti, kad įkaitai gautų vaistų, sakė diplomatas.
Be to, jie pažymėjo, kad konkrečių įkaitų šeimų teiginiai, jog jų artimieji negavo vaistų, galėjo būti susiję su tuo, kad jų nebuvo kelių dešimčių įkaitų, kuriems skirti vaistai, sąraše.
Šios savaitės pradžioje 12 kanalas pranešė apie nepriklausomą kelių įkaitų šeimų iniciatyvą, kurioms lapkričio mėn. pavyko įvežti vaistų savo artimiesiems į Gazą, tačiau ir tada nebuvo aišku, ar vaistai pasiekė tikslą.
JAV vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl paliaubų Gazos Ruože
18:06
JAV antradienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos naują rezoliucijos projektą, kuriame buvo raginama nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože.
„Mes negalime pritarti rezoliucijai, kuri sukeltų pavojų jautrioms deryboms“, – sakė Vašingtono ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield, pasisakydama už alternatyvią JAV parengtą rezoliuciją.
Alžyro parengtame dokumente buvo „reikalaujama nedelsiant paskelbti humanitarines paliaubas, kurių turi laikytis visos šalys“.
Balsavimas surengtas tuo metu, kai Izraelis, vykdydamas savo misiją sunaikinti „Hamas“, ruošiasi įžengti į Gazos Ruožo pietuose esančią Rafą, iš kurios jau pabėgo apie 1,4 mln. žmonių.
Tačiau jis patiria vis didesnį spaudimą susilaikyti nuo karo veiksmų, taip pat ir iš savo artimiausio sąjungininko Vašingtono.
Rezoliucijos projekte nepritariama „priverstiniam palestiniečių civilių gyventojų perkėlimui“.
Jame taip pat buvo reikalaujama paleisti visus „Hamas“ laikomus įkaitus.
Kaip ir kituose ankstesniuose projektuose, kuriuos atmetė Jungtinės Valstijos ir Izraelis, naujajame tekste nepasmerkiamas spalio 7-ąją „Hamas“ kovotojų įvykdytas išpuolis.
Izraelis pradėjo karą prieš „Hamas“ po to, kai palestiniečių kovotojų grupuotė spalio 7 dieną surengė mirtiną išpuolį Izraelio pietuose, per kurį žuvo mažiausiai 1 160 žmonių, rodo naujienų agentūros AFP duomenys, pagrįsti oficialiais skaičiais.
Remiantis „Hamas“ vadovaujamos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Izraelio atsakomieji veiksmai prieš „Hamas“ nusinešė daugiau kaip 29 tūkst. Gazos Ruožo palestiniečių gyvybių.
Dar savaitgalį Jungtinės Valstijos įspėjo, kad Alžyro tekstas yra nepriimtinas, ir pagrasino jį vetuoti.
Amerikiečių projektas
„Nemanome, kad šis Tarybos produktas padės pagerinti padėtį vietoje“, – pirmadienį sakė JAV ambasadorės prie JT pavaduotojas Robertas Woodas.
Pasak R. Woodo, priėmus tokią rezoliuciją dėl ugnies nutraukimo kiltų pavojus vykstančioms keblioms diplomatinėms deryboms, kuriomis siekiama išlaisvinti įkaitus iš Gazos Ruožo.
Vietoj to Jungtinės Valstijos pradėjo platinti alternatyvų projektą, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
Nors tame tekste yra žodis „paliaubos“, kurio Jungtinės Valstijos anksčiau vengdavo, o spalį ir gruodį vetavo du rezoliucijos projektus, kuriuose šis terminas buvo vartojamas, jame neraginama nedelsiant nutraukti karo veiksmus.
Atsižvelgiant į naujausius amerikiečių prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) komentarus, JAV projekte pritariama „laikinoms paliauboms Gazos Ruože, kai tik tai bus įmanoma“ – kai bus paleisti visi įkaitai.
Joje taip pat minimas susirūpinimas dėl Rafos ir teigiama, kad „dabartinėmis aplinkybėmis neturėtų būti vykdomas didelis sausumos puolimas“.
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad balsavimo dėl Amerikos projekto galutinis terminas nenustatytas, ir pridūrė, kad skubama nebus.
Tačiau net ir niekur neskubant, JAV tekstas „toks, koks jis yra (...) negali būti priimtas“, sakė vienas diplomatinis šaltinis, paminėdamas keletą klausimų, susijusių su paliaubų formuluote ir rizika, kad bet koks tekstas, kurį 15 narių institucijai pateiks Jungtinės Valstijos, gali susidurti su Rusijos veto.
Bet kuriuo atveju vien tai, kad Jungtinės Valstijos pateikė kontrrezoliuciją, gali „priversti Izraelį sunerimti“, AFP sakė analitinių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG) ekspertas Richardas Gowanas.
„JAV pagaliau pasinaudojo Saugumo Taryba, kad parodytų, jog jų kantrybė Izraelio kampanijos atžvilgiu taip pat turi ribas“, – teigė R. Gowanas.
Palestiniečių atstovas Jungtinėse Tautose Riyadas Mansouras prieš kelias dienas reikalavo surengti balsavimą, sakydamas, kad Arabų šalių grupė buvo „daugiau nei dosni ir suteikė mūsų kolegoms papildomo laiko“.
„Hamas“ vadovas atvyko į Kairą derėtis dėl ugnies nutraukimo Gazos Ruože
15:44
„Hamas“ lyderis Ismailas Haniyeh antradienį atvyko į Kairą derėtis su Egipto pareigūnais, pranešė kovotojų grupuotė, praėjus kelioms dienoms po to, kai tarpininkai pareiškė, kad naujų paliaubų su Izraeliu perspektyvos sumažėjo.
Katare gyvenantis „Hamas“ politinio biuro vadovas „diskutuos su Egipto pareigūnais apie politinę padėtį ir situaciją vietoje“, sakoma pareiškime.
Delegacija taip pat aptars „pastangas sustabdyti agresiją, suteikti pagalbą piliečiams ir pasiekti palestiniečių tikslus“.
Nors praėjusią savaitę įvyko daugybė susitikimų su Izraelio ir „Hamas“ derybininkais, Egipto, Kataro ir JAV tarpininkai nepadarė jokios pažangos siekdami sustabdyti daugiau kaip keturis mėnesius besitęsiančias kovas.
„Pastarųjų kelių dienų tendencijos nėra labai daug žadančios“, – šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje sakė Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani.
Šeštadienį paskelbtame pareiškime I. Haniyeh pakartojo „Hamas“ reikalavimus, nors kai kuriuos iš jų Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu atmetė kaip iliuzijas.
Reikalaujama nutraukti ugnį, Izraeliui pasitraukti iš Gazos Ruožo, nutraukti vykdomą teritorijos blokadą ir suteikti saugų prieglobstį šimtams tūkstančių perkeltų palestiniečių civilių.
Karą Gazos Ruože sukėlė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį žydų valstybėje žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP duomenys, pagrįsti oficialiais skaičiais.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 29 195 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.
Pretorija Izraelį apkaltino vykdant dar žiauresnį apartheidą negu vyko P.Afrikoje
12:34
Izraelis palestiniečių teritorijose taiko dar žiauresnę apartheido versiją nei tai, ką Pietų Afrika patyrė iki 1994 metų, antradienį pareiškė Pretorija tarptautiniame teisme.
„Mes kaip Pietų Afrikos gyventojai suvokiame, matome, girdime ir giliai jaučiame nežmonišką Izraelio režimo vykdomą diskriminacinę politiką ir praktiką kaip dar kraštutinesnę apartheido, kuris mano šalyje buvo institucionalizuotas prieš juodaodžius, formą“, – sakė Pietų Afrikos ambasadorius Nyderlanduose, kur įsikūręs Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT), Vusimuzi Madonsela.
V.Madonsela sakė, kad Pietų Afrika turi „ypatingą pareigą“ įvardyti apartheidą visur, kur jis pasireiškia, ir užtikrinti, kad jis būtų „nedelsiant nutrauktas“.
Šalies valdančioji partija, Afrikos nacionalinis kongresas (ANC), Izraelio politiką Gazos Ruože ir Vakarų Krante seniai lygina su savo apartheido istorija – iki 1994-ųjų valdžiusiu baltųjų mažumos režimu.
TTT pirmadienį prasidėjo posėdžiai dėl Izraelio nuo 1967 metų vykdomos palestiniečių teritorijos okupacijos teisinių pasekmių.
Kelios dešimtys valstybių, įskaitant JAV, Rusiją ir Kiniją, kreipsis į teisėjus savaitės trukmės sesijoje Taikos rūmuose Hagoje, TTT būstinėje.
Teismas turi pateikti savo teisiškai neprivalomą patariamąja nuomonę.
Izraelis nedalyvauja posėdžiuose, tačiau atsiuntė rašytinį pareiškimą, kuriame teismo užduotus klausimus pavadino „šališkais ir tendencingais“.
Jis teigė, kad pirmadienį pradėta nagrinėti byla „siekiama pakenkti Izraelio teisei gintis nuo egzistencinių grėsmių“.
Ši byla yra atskira nuo didelio atgarsio sulaukusios bylos, kai Pretorija kreipėsi į tarptautinį teismą kaltindama Izraelį genocidu per dabartinį puolimą Gazos Ruože.
Toje byloje TTTT nusprendė, kad Izraelis turėtų daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad užkirstų kelią genocido veiksmams Gazos Ruože ir įsileistų humanitarinę pagalbą. Visgi galutinis sprendimas šioje byloje dar nėra paskelbtas.
Karo metu Gazoje žuvo mažiausiai 29 195 žmonės
12:31
Islamistų judėjimo „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, kad per kovotojų ir Izraelio karą palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 29 195 žmonės.
Per pastarąją parą žuvo 103 žmonės, sakoma ministerijos pranešime, o 69 170 žmonių nuo karo pradžios spalio 7 dieną buvo sužeista.
Per išpuolį spalio pradžioje žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP vertinimas, pagrįstas oficialiais duomenimis.
Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože dar liko apie 130 įkaitų, kurių mažiausiai 27, kaip manoma, buvo nužudyti.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį puolimą Gazos Ruože.
Po konflikto dėl L.I.Lulos da Silvos komentarų Brazilija išsikvietė Izraelio ambasadorių
10:44
Brazilija pirmadienį pranešė, kad iškvietė Izraelio ambasadorių, taip atsakydama į konfliktą, kuris kilo, kai prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva Izraelio karinę kampaniją Gazos Ruože palygino su Holokaustu.
Brazilų Užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad Brazilija taip pat iškvietė savo ambasadorių iš Tel Avivo „konsultacijoms“ po to, kai Izraelis išsikvietė brazilų pasiuntinį ir paskelbė L. I. Lulą da Silvą nepageidaujamu asmeniu dėl jo pasisakymų sekmadienį, reikalaudamas atsiprašyti.
„Atsižvelgdamas į šio ryto Izraelio vyriausybės pareiškimų rimtumą, užsienio reikalų ministras Mauro Vieira [...] iškvietė Izraelio ambasadorių Danielį Zonshine šiandien atvykti į Užsienio reikalų ministeriją, – teigiama pranešime. – Jis taip pat iškvietė Brazilijos ambasadorių Tel Avive Frederico Meyerį konsultacijoms. Jis rytoj išvyks į Braziliją.“
Ginčas prasidėjo sekmadienį, kai L. I. Lula da Silva pareiškė, kad Gazos Ruože vykstantis konfliktas „yra ne karas, o genocidas“, ir palygino jį su tuo laikotarpiu, „kai (Adolfas) Hitleris nusprendė žudyti žydus“.
Tuomet Izraelis iškvietė Brazilijos ambasadorių į susitikimą su užsienio reikalų ministru Israeliu Katzu Jeruzalėje esančiame Holokausto memoriale „Yad Vashem“.
„Jis yra persona non grata Izraelio valstybėje tol, kol neatsiims savo pasisakymų ir neatsiprašys“, – teigė I. Katzas apie Brazilijos prezidentą.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad L. I. Lula da Silva savo komentarais „peržengė raudoną liniją“.
78 metų kairiųjų veteranas L. I. Lula da Silva taip pat susidūrė su neigiama reakcija namuose dėl savo pareiškimų, kurie buvo išsakyti per spaudos konferenciją Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo Adis Abeboje kuluaruose.
Brazilijos-Izraelio institutas pavadino jo komentarus vulgariais ir perspėjo, kad jie gali paskatinti antisemitizmą.
„The Washington Post“: kodėl JAV turėtų atskleisti visą tiesą apie Izraelio atomines bombas
10:38
Po Izraelio ir „Hamas“ karo buvo peržengtas savotiškas branduolinis Rubikonas: du išrinkti Izraelio pareigūnai – vyriausybės ministras ir parlamento narys – ne tik viešai užsiminė apie Izraelio turimus branduolinius ginklus, bet ir pasiūlė juos susprogdinti virš Gazos Ruožo, pastebi laikraščio „The Washington Post“ apžvalgininkai savo komentare.
„Tai buvo pirmas nerimą keliantis įvykis. Tuo tarpu Vašingtone ilgą laiką galiojusiu slaptu įsaku Amerikos pareigūnams draudžiama net pripažinti, kad Izraelis turi branduolinių ginklų. Atsižvelgiant į didėjančią branduolinių ginklų platinimo – ir, dar blogiau, panaudojimo – riziką, tolesnė tokia savicenzūra dėl Izraelio branduolinio arsenalo yra ne tik keista, bet ir žalinga“, – sako komentaro autoriai Williamas Burras, Richardas Lawlessas ir Henry Sokolski.
Pasak jų, prieš pusę amžiaus priimtas įsakas draudžia patikrintiems JAV darbuotojams atvirai pripažinti, kad Izraelis turi branduolinių ginklų. Septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje tai galėjo būti prasminga: Vašingtonas ar Tel Avivas mažiausiai norėjo, kad Sovietų Sąjunga dalintųsi branduoliniais ginklais ar technologijomis su Egiptu ar Sirija ir taip „atsvertų“ bet kokius Izraelio turimus branduolinius ginklus.
„Tačiau žlugus Sovietų Sąjungai ir griuvus Berlyno sienai, Vašingtonas, iš dalies dėl Izraelio spaudimo, sustiprino šią „nieko apie tai nežinau“ poziciją. Tel Avivas reikalavo, kad prezidentas Billas Clintonas ir visi vėlesni Amerikos prezidentai įsipareigotų laikytis slapto susitarimo, kad Jungtinės Valstijos nespaus žydų valstybės atsisakyti branduolinių ginklų tol, kol jai yra iškilusi egzistencinė grėsmė“, – sako „The Washington Post“ autoriai.
Pradėjus taikyti šią praktiką Baltieji rūmai taip pat paskelbė reglamentą, aprašytą Energetikos departamento biuletenyje, pagal kurį dabartiniams ir buvusiems vyriausybės darbuotojams grasinama drausminėmis priemonėmis, įskaitant atleidimą iš darbo, jei jie viešai pripažins, kad Izraelis turi branduolinių ginklų. Iki šiol šis reglamentas nebuvo viešai paskelbtas.
Pasak autorių, vis dėlto, Izraelio pareigūnams pastaruoju metu viešai pareiškus apie branduolinio ginklo panaudojimą Gazos Ruože, išnyko bet kokia galima šios politikos nauda. Jos išlaikymas tik pablogins padėtį, sako jie.
„Vienas iš mūsų buvo CŽA pareigūnas, padėjęs sustabdyti Pietų Korėją nuo branduolinių ginklų įsigijimo ir ką tik išleidęs knygą „Medžioklė su branduoliniais ginklais“, kurioje išsamiai aprašoma ši ir kitos su branduolinių ginklų neplatinimu susijusios pastangos. Tačiau po to, kai CŽA peržiūros taryba pritarė knygos leidybai, Pentagonas pareikalavo išbraukti nuorodas į Izraelio branduolinę programą“, – pastebima komentare.
„Kitas iš mūsų inicijavo daugelio archyvinių dokumentų apie Izraelio branduolinių ginklų programą išslaptinimą. Tačiau Pentagonas neseniai iš 60 metų senumo memorandumo, kurį JAV diplomatai parašė dėl būtinybės surengti regionines Artimųjų Rytų denuklearizacijos derybas dar prieš Izraeliui pagaminant ginklą, išbraukė visas nuorodas į Izraelio branduolinę programą.
Ką saugo Pentagonas? Ar jis tikrai mano, kad Izraelio branduolinės programos įslaptinimas atitinka mūsų nacionalinio saugumo interesus? Jei apsimesime, kad nežinome Izraelio branduolinės programos statuso, ar tik nepalengvinsime Iranui, Saudo Arabijai, Egiptui, Turkijai, Turkijai, Pietų Korėjai, Japonijai ir kitoms šalims vykdyti savo branduolinio ginklo programas?“ – sako „The Washington Post“ komentatoriai.
Williamas Burras yra George'o Washingtono universiteto Nacionalinio saugumo archyvo vyresnysis analitikas. Richardas Lawlessas yra buvęs CŽA pareigūnas ir buvęs gynybos sekretoriaus padėjėjas Azijos ir Ramiojo vandenyno reikalams. Henry Sokolski yra Ginklų neplatinimo politikos švietimo centro vykdomasis direktorius.
J.Borrellis: 26 ES valstybės reikalauja nedelsiant nutraukti kovas Gazos Ruože
07:31
Visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Vengriją, pirmadienį prisijungė prie raginimo „nedelsiant paskelbti humanitarinę pertrauką“ Gazos Ruože, sakė užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Europos Sąjungai sunkiai sekėsi vieningai reaguoti į Izraelio karinę operaciją po spalio 7 dienos islamistų grupuotės „Hamas“ išpuolio.
Tačiau J.Borrellis sakė, kad 26 valstybių užsienio reikalų ministrai susitarė dėl pareiškimo, kuriame raginama „nedelsiant paskelbti humanitarinę pertrauką, kuri padėtų užtikrinti ilgalaikes paliaubas“.
ES šalys taip pat pakartojo raginimus Izraeliui nepradėti puolimo prieš Gazos Ruožo miestą Rafą, kuris tapo pagrindine prieglobsčio zona nukentėjusioje teritorijoje.
Vengrija tvirtai remia Izraelį ir dažnai atsisako pritarti ES pareiškimams, kurie laikomi kritiškais šios šalies atžvilgiu.
Kitos ES šalys, pavyzdžiui, Vokietija, iki šiol nebuvo linkusios raginti nedelsiant sustabdyti Izraelio operacijas. Jos nenorėjo būti laikomos remiančiomis bet kokį žingsnį, kuris galėtų apriboti Izraelio teisę gintis.
„Hamas“ Jungtinių Valstijų, ES ir kitų vyriausybių laikoma teroristine grupuote.
Izraelis pradėjo karą prieš „Hamas“ po to, kai palestiniečių kovotojų grupuotė spalio 7 dieną surengė mirtiną išpuolį Izraelio pietuose, per kurį žuvo mažiausiai 1 160 žmonių, rodo naujienų agentūros AFP duomenys, pagrįsti oficialiais skaičiais.
Remiantis „Hamas“ vadovaujamos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Izraelio atsakomieji veiksmai prieš „Hamas“ nusinešė daugiau kaip 29 tūkst. Gazos Ruožo palestiniečių gyvybių.
Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože tebėra 130 įkaitų, įskaitant mažiausiai 30, kurie, kaip manoma, buvo nužudyti.
Izraelis yra įspėjęs, kad jei „Hamas“ neišlaisvins visų įkaitų, per šventąjį musulmonų Ramadano mėnesį tęs puolimą, taip pat ir Rafoje.
Izraelio pajėgos apšaudė maisto laukiančią minią: žuvo mažiausiai vienas žmogus
07:25
Izraelio pajėgoms apšaudžius maisto laukiančią minią, šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje žuvo mažiausiai vienas palestinietis, o daugelis kitų buvo sužeisti, pranešė „Al Jazeera“.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip pirmadienį palestiniečiai bėga slėptis palei sugriautą pakrantės kelią šiaurinėje Gazos dalyje, kuri beveik visiškai atkirsta nuo pagalbos Izraelio vykdomame kare, ir yra girdimas stiprus šaudymo garsas.
Pasak liudininkų, kurie pasidalijo vaizdais, kuriuose matyti ant žemės gulintis vyras su žaizda galvoje, per incidentą žuvo mažiausiai vienas žmogus.
Naujienų agentūra „Wafa“ teigė, kad per išpuolį taip pat buvo sužeista mažiausiai 10 žmonių.
Nukentėjusieji ir liudininkai sakė „Al Jazeera“, kad Izraelio išpuolis buvo neišprovokuotas.
„Aš nugriuvau“, – sakė vienas vyras ligoninėje, į kurią buvo skubiai nuvežtas gydytis. „Tada išgirdau šūvius ir nežinau, kas atsitiko“.
Kitas vyras teigė, kad į šią vietovę ėjo tik nusipirkti miltų.
„Norime pamaitinti savo vaikus... kaip ir visi kiti, todėl nuėjome nusipirkti miltų. Bet tada į mus šaudė, šaudė sviediniai ir į mus važiavo tankai“, – sakė jis.
Šis išpuolis yra antras per kelias dienas ir įvykdytas sparčiai blogėjant humanitarinei padėčiai Gazos Ruože, kur Jungtinės Tautos įspėjo, kad maždaug 2,3 mln. žmonių kenčia nuo bado.
Pirmadienio filmuotoje medžiagoje taip pat matyti, kaip palestiniečių vaikai skuba rinkti miltus nuo žemės, kai vienas maišas praplyšo.
Nepaisant beviltiškos padėties, Izraelis, kontroliuojantis įvažiavimo į Gazą punktus, atsisakė įsileisti daugiau pagalbos.
