JT humanitarinės pagalbos vadovas: Gazos Ruožas „tiesiog tapo netinkamas gyventi“

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas įspėjo, kad dėl karo Gazos Ruože daugybė žmonių patyrė „gyvenimą keičiančias“ amputacijas.

Socialinės žiniasklaidos pranešime Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas teigė, kad dėl gydymo ir ekspertų trūkumo žmonėms „pašalinamos visos rankos ir kojos arba jų dalys, kartais nepakankamai nuskausminant ir taikant anesteziją bei malšinant skausmą“.

Jis sakė, kad PSO bendradarbiauja su vietos partneriais Gazos Ruože, kad pristatytų reikmenis ir įvertintų poreikius, tačiau „reikia daug daugiau“, ir pridūrė, kad „šios kančios turi baigtis“.

„Hamas“ paskelbė pareiškimą dėl Antony Blinkeno grįžimo į Artimuosius Rytus, nes Vašingtono vyriausiasis diplomatas siekia sumažinti įtampą regione.

JAV valstybės sekretorius penktadienio vakarą atvyko į Turkiją, o savo kelionės metu aplankys Izraelį, okupuotą Vakarų krantą, Katarą, Jordaniją, Egiptą, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus.

Katare įsikūrusio „Hamas“ politinis vadovas Ismailas Haniyeh žinutėje „Telegram“ pareiškė, kad tikisi, jog A.Blinkenas padės „užbaigti visų palestiniečių žemių okupaciją“.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

„Tikimės, kad nuolatiniai arabų ir islamo šalių broliai, kurie susitiks su JAV sekretoriumi, perduos Amerikos administracijai, kad mūsų regiono ateitis ir jo stabilumas iš dalies susiję su Palestinos klausimu“, – pranešime taip pat sakė jis.

IDF vyriausiasis atstovas spaudai Danielis Hagari kalbėjosi su mūsų partneriu JAV televizijos tinklu „NBC News“ ir pateikė naujausius duomenis apie Izraelio pajėgų nukautų ar paimtų į nelaisvę „Hamas“ kovotojų skaičių.

Jis teigia, kad Izraelio kariuomenė nuo spalio 7 d. nukovė arba paėmė į nelaisvę nuo 8 000 iki 9 000 „Hamas“ kovotojų.

Šis skaičius, apie kurį anksčiau nebuvo pranešta, sudaro šiek tiek mažiau nei trečdalį prieš karą buvusio 30 000 „Hamas“ kovotojų skaičiaus.

Jis pridūrė, kad IDF yra įsitikinusios, jog „Hamas“ lyderis Gazos Ruože Yahya Sinwar ir jo leitenantai tebėra anklave ir nepabėgo į Egiptą.

„Mes žinome, kad jie yra Gazoje, ir mes juos pasieksime“, – sakė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį ketvirtą kartą nuo karo Gazos Ruože pradžios vyks į Izraelį, pranešė ministerijos atstovas spaudai.

A.Baerbock kalbėsis su naujuoju Izraelio užsienio reikalų ministru Israeliu Katzu ir prezidentu Isaacu Herzogu, per eilinę spaudos konferenciją penktadienį paskelbė užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fischeris.

Ji taip pat susitiks su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu ir užsienio reikalų ministru Riyadu al Maliki.

„Imago“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock

Vėliau A.Baerbock vyks į Egiptą susitikti su savo kolega Samehu Shoukry, taip pat planuoja apsilankyti Libane.

Per derybas daugiausia dėmesio bus skiriama „dramatiškai humanitarinei padėčiai Gazos Ruože, situacijai okupuotame Vakarų Krante ir itin nestabiliai padėčiai Izraelio ir Libano pasienyje“, taip pat pastangoms išlaisvinti daugiau „Hamas“ įkaitų, pridūrė S.Fischeris.

Penktadienį Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje A.Baerbock sakė, kad izraeliečiai ir palestiniečiai „galės taikiai gyventi vienas šalia kito tik tuo atveju, jei vieno saugumas reikš kito saugumą“.

„Mūsų pozicija dėl to, kas bus po karo, yra labai aiški“, – sakė ji, kalbėdama kartu su kolega iš Liuksemburgo.

„Negalima okupuoti Gazos Ruožo, išvaryti gyventojus ir mažinti teritorijos ploto. Ir tuo pačiu metu Izraeliui iš Gazos Ruožo nebeturi kilti jokio pavojaus“, – sakė A.Baerbock.

Po to, kai Beiruto priemiestyje buvo nužudytas vienas iš kovotojų grupuotės lyderių, padidėjo baimė, kad karas Gazos Ruože gali peraugti į platesnį regioninį konfliktą.

Įtariama, kad už jo nužudymą atsakingas Izraelis. Žydų valstybės pajėgos reguliariai keičiasi ugnimi su „Hezbollah“ kovotojais kitoje sienos pusėje.

S.Fischeris sakė, kad eskalacijos rizika yra labai reali. Vokietija trečiadienį paragino savo piliečius skubiai palikti Libaną.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį taip pat pranešė, kad jau ketvirtą kartą nuo karo Gazos Ruože pradžios vyksta į Artimuosius Rytus. Vizito metu jis aplankys ir Izraelį. 

Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože prasidėjo po kruvino kovotojų spalio 7-osios išpuolio, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.

Tą dieną kovotojai taip pat paėmė įkaitais apie 250 žmonių, iš kurių, Izraelio pareigūnų teigimu, 132 tebėra Gazos Ruože, o mažiausiai 24, kaip manoma, žuvo.

Atsakydamas į tai, Izraelis pažadėjo sunaikinti grupuotę ir pradėjo nesiliaujantį bombardavimą bei sausumos invaziją, dėl kurių didelė Gazos Ruožo dalis virto griuvėsiais, o, teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo mažiausiai 22 600 žmonių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį atvyko į Turkiją, taip pradėdamas savo ketvirtąją kelionę po Artimuosius Rytus nuo tada, kai prieš tris mėnesius prasidėjo Izraelio ir „Hamas“ karas.

Planuojama, kad jis šeštadienį susitiks su turkų kolega Hakanu Fidanu ir prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Vėliau tą pačią dieną jis išskris į Graikiją.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Hassanas Nasrallah

Irano remiamos Libano „Hezbollah“ grupuotės lyderis penktadienį perspėjo Izraelį, kad jis greitai mūšio lauke atsakys į „Hamas“ lyderio pavaduotojo nužudymą vienoje iš jos tvirtovių Beirute.

„Atsakas neišvengiamai artėja. Negalime tylėti dėl tokio masto pažeidimo, nes tai reikštų, kad visame Libane netrukus bus nesaugu“, – televizijos transliuotoje kalboje sakė Hassanas Nasrallah.

„Dabar sprendimą lems mūšis“, – sakė jis savo antrojoje kalboje po Saleho al Arouri nužudymo.

„Kovotojai iš visų pasienio teritorijų (...) bus tie, kurie reaguos į pavojingą saugumo pažeidimą priemiesčiuose“, – pridūrė jis.

Antradienį per numanomą Izraelio smūgį „Hezbollah“ pietinėje Beiruto tvirtovėje žuvo S. al Arouri. 

Jis buvo svarbiausias „Hamas“ veikėjas, nužudytas per karą. Jis žuvo per pirmąjį smūgį Libano sostinėje nuo karo Gazos Ruože pradžios.

Trečiadienį sakydamas kalbą H. Nasrallah perspėjo Izraelį nekariauti su Libanu ir pagrasino, kad grupuotės atsakas bus „be jokių ribų“.

Nuo spalio 7 dienos, kai prasidėjo žydų valstybės ir „Hamas“ karas, „Hezbollah“ ir jos aršus priešas Izraelis beveik kasdien apsikeičia ugnimi per sieną, tačiau dėl S. al Arouri nužudymo baiminamasi eskalacijos.

Po smūgio Beirute grupuotė surengė apie 670 operacijų, per kurias buvo atakuotos 48 Izraelio pasienio pozicijos ir 11 užnugario bazių, sakė H. Nasrallah.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, per beveik tris mėnesius trunkantį apsikeitimą ugnimi Libano pusėje žuvo 175 žmonės, iš jų 129 – „Hezbollah“ kovotojai, tarp aukų taip pat yra daugiau nei 20 civilių, iš kurių trys – žurnalistai.

Izraelio valdžios institucijų duomenimis, jo pusėje žuvo mažiausiai keturi civiliai ir devyni kariai. 

en.wikipedia.org/JAV kariškių nuotr./JAV kariai Irake lipa iš sraigtasparnio

Irako ministras pirmininkas Mohamedas Shia al Sudani penktadienį pareiškė esąs pasiryžęs padaryti galą tarptautinės koalicijos, kovojančios su džihadistais, buvimui jo šalyje, po to, kai per JAV smūgį Bagdade žuvo vienos proiranietiškos pajėgų frakcijos aukšto rango vadas.

M. Sh. al Sudani, kurio vyriausybė remiasi Teheranui prijaučiančių partijų parama, pastarosiomis savaitėmis ne kartą sakė, kad norėtų, jog užsienio kariai paliktų Iraką.

Tačiau naujausios pastabos nuskambėjo didėjant regioninei įtampai, kai jau beveik tris mėnesius besitęsiančio Izraelio ir „Hamas“ karo atgarsiai vis labiau jaučiami Irake ir visuose Artimuosiuose Rytuose.

Ketvirtadienį per JAV drono smūgį žuvo aukšto rango kariškis ir dar vienas „Hashed al Shaabi“ frakcijos „Harakat al Nujaba“ narys. Šias frakcijas sudaro daugiausia proiraniškai nusiteikę buvę sukarinti daliniai, dabar integruoti į Irako ginkluotąsias pajėgas.

Vašingtonas išpuolį Irako sostinėje pavadino savigynos aktu, o M. Sh. al Sudani vyriausybė pasmerkė jį kaip JAV vadovaujamos koalicijos akivaizdžios agresijos aktą.

Irako premjeras penktadienį „patvirtino savo tvirtą poziciją, siekiančią nutraukti tarptautinės koalicijos buvimą, nebegalint ilgiau pateisinti jos egzistavimo“, teigiama jo biuro išplatintame pareiškime.

Jis sakė, kad netrukus įvyksiantis dialogas „nustatys procedūrą, kaip užbaigti jos veiklą“, sakoma pareiškime.

Jame pabrėžiama, kad M. Sh. al Sudani kalbėjo per Irano generolo Qasemo Soleimani, kuris vadovavo Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) užsienio operacijų padaliniui ir žuvo per JAV drono smūgį Bagdade 2020 metų sausį, mirties metinių minėjimą. 

JAV ir kitos koalicijos pajėgos Irake, nuo 2014 metų kovojančios su grupuote „Islamo valstybė“ (IS), nuolat atakuojamos nuo spalio 7-osios, kai prasidėjo Izraelio ir Irano remiamos palestiniečių grupuotės „Hamas“ kovos.

Nuo spalio vidurio Vašingtonas paskelbė apie daugiau kaip 100 atakų prieš JAV karius Sirijoje ir Irake.

Atsakomybę už daugelį išpuolių prisiėmė „Islamo pasipriešinimas Irake“ – su Iranu susijusių ginkluotų grupuočių darinys, kuris nepritaria JAV paramai Izraeliui, kariaujančiam Gazos Ruože.

JAV Irake yra dislokavusios maždaug 2,5 tūkst. karių, o Sirijoje – 900. Jie priklauso tarptautinei koalicijai, kovojančiai su IS. Kitos partnerės yra Prancūzija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.

Bagdadas pergalę prieš šią grupuotę paskelbė 2017 metų pabaigoje, bet džihadistų kuopelės ir toliau rengia pavienius išpuolius, ypač prieš kariuomenę ir policiją atokiuose centriniuose ir šiauriniuose Irako rajonuose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gedėtojai rauda prie aukų karstų po dviejų mirtinų sprogimų Irane

Gedėtojai rauda prie aukų karstų po dviejų mirtinų sprogimų Irane, o valdžios institucijos praneša apie sulaikytuosius, skelbia laikraštis „The Guardian“.

Vidaus reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad dėl dviejų mirtinų sprogimų Irane buvo suimti keli įtariamieji, kaltę dėl sprogimų prisiėmus grupuotei „Islamo valstybė“.

Valstybinės televizijos filmuotoje laidotuvių medžiagoje iš Kermano miesto, kur trečiadienį įvyko sprogimai, minios skandavo „kerštas, kerštas“, praneša „Reuters“.

Tai buvo kruviniausi išpuoliai Irane nuo 1979 m. Islamo revoliucijos.

Beveik 100 žmonių žuvo per trečiadienį įvykdytus išpuolius pagerbiant aukščiausią vadą Qassemą Suleimani, kurį 2020 m. Irake nužudė JAV dronas.

Sprogimai įvyko didėjant įtampai regione ir artėjant trijų mėnesių Izraelio karo prieš „Hamas“ Gazos Ruože terminui.

„Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę

Vidaus reikalų ministras Ahmadas Vahidi per valstybinę televiziją sakė, kad buvo suimti keli įtariamieji.

„Mūsų šalies žvalgybos tarnybos rado labai gerų įkalčių apie teroristinių sprogimų Kermano mieste dalyvius ir dalis asmenų, prisidėjusių prie šio incidento, buvo suimti“, – sakė jis.

Ketvirtadienį „Islamo valstybė“ pranešė, kad du jos nariai susisprogdino minioje, susirinkusioje pagerbti Q.Suleimani pietrytiniame mieste.

Per laidotuves Revoliucijos gvardijos vadas generolas majoras Hosseinas Salami sakė: „Mes jus surasime, kad ir kur būtumėte.“

„Mūsų priešai mato Irano galią, o visas pasaulis žino jo jėgą ir galimybes. Mūsų pajėgos nuspręs, kur ir kada imtis veiksmų“, – per televiziją transliuotame kreipimesi sakė Irano prezidentas Ebrahimas Raisi.