Kodėl Izraelis ir Iranas nesutaria?
BBC rašo, kad po 1979 m. Irano revoliucijos į valdžią atėję konservatyvūs religiniai lyderiai ragino eliminuoti 1948 m. įkurtą Izraelį. Iranas neigia Izraelio teisę egzistuoti ir tikina, kad Izraelio įkūrimas – neteisėta musulmonų teritorijų okupacija.
Izraelis suvokia Iraną kaip grėsmę savo egzistencijai. Tel Avivas visada tikino, kad negalima leisti Teheranui turėti branduolinių ginklų, be to, izraeliečiai baiminasi Irano ekspancijos Artimuosiuose Rytuose.
Izraelis tikina, kad pastaraisiais metais Iranas padėjo Libano politinei ir karinei grupuotei „Hezbollah“ sukaupti didžiulį raketų arsenalą, kuris gali būti panaudotas prieš Izraelį.
2006-aisiais Izraelio pajėgos su „Hezbollah“ kovėsi 34 dienas trukusiame kare, kurį užbaigė Jungtinių Tautų (JT) tarpininkaujamos paliaubos.
2018 m. vasarį Tel Avivas apkaltino Iraną, esą šis į Izraelio teritoriją nusiuntė ginkluotą bepilotę skraidyklę, be to, Teheranas Sirijoje numušė Izraelio lėktuvą. Po to Izraelis Irano pozicijas Sirijoje puolė nuožmesniais smūgiais, pražudžiusiais mažiausiai 13 iraniečių.
Kuo čia dėta Sirija?
Izraelis su nerimu stebėjo nuo 2011 m. karo draskomą kaimyninę Siriją, tačiau nesikišo į kovas tarp prezidento Basharo al Assado vyriausybės ir sukilėlių.
„The New York Times“ rašo, kad Iranas pasinaudojo chaosu Sirijoje tam, kad šalyje įtvirtintų savo karinę infrastruktūrą. Čia Teheranas subūrė ir apmokė tūkstančius kovotojų, į Sirijos režimo kariuomenės bazes siuntė patarėjus iš Islamo Revoliucijos gvardijos.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šią savaitę teigė, kad Revoliucijos gvardija Sirijai tiekė modernius ginklus, įskaitant raketas „žemė-žemė“, karines bepilotes skraidykles ir priešlėktuvines baterijas, kurios esą kelia grėsmę Izraelio naikintuvams.
Tel Avivo politinis ir saugumo elitas vieningai ir garsiai žadėjo užkirsti kelią Irano įsitvirtinimui palei šiaurinę Izraelio sieną ir įkurti vadinamąjį „sausumos koridorių“ iš Irano į Libaną, vedantį per Iraką ir Siriją.
A.Tableras: „Izraelis nenori dar vienos „Hezbollah“ Sirijoje, jis nenori dar vieno Libano. Izraelis mano, kad jie gali vykdyti tikslas atakas ir neišprovokuoti didesnio konflikto. Jis mano, kad Assadas, dirbantis su rusais, turės priežasčių neatsakyti (į smūgius – red.).“
„Izraelis nenori dar vienos „Hezbollah“ Sirijoje, jis nenori dar vieno Libano, – „The New York Times“ sakė Andrew Tableras iš Vašingtono Instituto Artimųjų Rytų politikai. – Izraelis mano, kad jie gali vykdyti tikslas atakas ir neišprovokuoti didesnio konflikto. Jis mano, kad Assadas, dirbantis su rusais, turės priežasčių neatsakyti (į smūgius – red.).“
Izraelis baiminasi, kad Irano pajėgos Sirijoje liks visam laikui. Tel Avivas įspėjo Siriją, kad jei ši savo teritorijoje leis įsitvirtinti Teheranui, prezidento B.al Assado vyriausybei kils grėsmė.
Sirijos pilietiniame kare B.al Assado vyriausybės pajėgas palaiko ne tik Iranas, bet ir Rusija.
Kodėl dabar?
Izraelis visada skundėsi dėl 2015 m. Baracko Obamos administracijos sudaryto Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA). Juo Iranas, mainais už atšauktas sankcijas, įšaldė branduolinę programą.
D.Trumpas šį susitarimą kritikavo jau rinkimų kampanijos metu: jis tikino, kad sutartis neuždeda apynasrio Irano balistinių raketų programai ir žalingai veiklai Artimuosiuose Rytuose. Be to, po 2025 m. Iranas galės urano sodrinimui naudoti efektyvesnes centrifugas.
Vis dėlto Europa ir analitikai mano, kad šis susitarimas yra itin svarbus siekiant atgrasyti nesutaikomus priešus Iraną ir Izraelį nuo atviro konflikto, kuris turėtų siaubingų padarinių abiem jame dalyvaujančioms pusėms.
Vis dėlto Europa ir analitikai mano, kad šis susitarimas yra itin svarbus siekiant atgrasyti nesutaikomus priešus Iraną ir Izraelį nuo atviro konflikto, kuris turėtų siaubingų padarinių abiem jame dalyvaujančioms pusėms.
Vos D.Trumpas paskelbė sprendimą grąžinti griežčiausias sankcijas Iranui, Izraelis paskelbė aukščiausios parengties padėtį: buvo sukviesti atsargoje laikomi kariai, dislokuotos oro gynybos sistemos „Geležinis kupolas“ baterijos, Golano Aukštumų pareigūnams buvo įsakyta paruošti slėptuves nuo bombardavimo.
Tokia padėtis buvo paskelbta ne veltui. Neilgai trukus Irano pajėgos Sirijoje į Izraelio armijos kontroliuojamas pozicijas Golano Aukštumose paleido dešimtis raketų.
Tel Avivas teigia, kad „Geležinis kupolas“ atmušė keturias iraniečių paleistas raketas, likusios nepasiekė Izraelio kontroliuojamos teritorijos. Ketvirtadienį ryte Golano Aukštumose gyvenimas jau tekėjo įprasta vaga.
Analitikų manymu, šią ataką išprovokavo D.Trumpo sprendimas pasitraukti iš branduolinio susitarimo: esą Teherano nebevaržo baimė, kad puolus Izraelį JAV atnaujins sankcijas – tai jau įvyko.
Analitikų manymu, šią ataką išprovokavo D.Trumpo sprendimas pasitraukti iš branduolinio susitarimo: esą Teherano nebevaržo baimė, kad puolus Izraelį JAV atnaujins sankcijas – tai jau įvyko.
„The New York Times“ rašo, kad vis dėlto raketų paleidimas yra reikšmingas Irano veiksmų Artimuosiuose Rytuose pokytis. Nors Izraelis Sirijoje esančias Irano pajėgas puldavo ir anksčiau, Teheranas vengdavo suduoti atsakomuosius smūgius.
„Iranas turėjo įrodyti, kad gali atsakyti, net jei tas atsakas yra silpnas. Tačiau smūgiai taip pat atskleidė silpnybę: tos raketos nėra išmanios“, – sakė Joshua Landis, Sirijos ekspertas ir Artimųjų Rytų studijų centro Oklahomos universitete direktorius.
Tel Avivo atsakas buvo kur kas galingesnis – Izraelio teigimu, šie antskrydžiai gerokai susilpnino Irano karinius pajėgumus Sirijoje. Kariuomenė praneša, kad jos taikiniais tapo su žvalgyba susiję pastatai, logistikos būstinė, ginklų sandėliai.
Pastarieji smūgiai buvo viena didžiausių Izraelio karinių operacijų per kelerius pastaruosius metus ir didžiausia kada nors surengta prieš iraniečių taikinius.
Anot Sirijos vyriausybės, atakos nusinešė trijų asmenų gyvybes. Viena karą Sirijoje stebinti organizacija pranešė, kad per smūgius žuvo mažiausiai 23 žmonės, įskaitant penkis sirų karius.
„Jei mūsų pusėje lyja, jų pusėje bus potvynis. Tikiuosi, kad šiame raunde viskas baigta ir visi viską suprato“, – kalbėjo Izraelio gynybos ministras Avigdoras Liebermanas.
Kas toliau?
Maskva, priešingai nei anksčiau, nepasmerkė Izraelio smūgių, o paskatino abi šalis išspręsti nesutarimus diplomatijos keliu.
Savo ruožtu B.Netanyahu trečiadienį išskubėjo į Maskvą susitikti su V.Putinu. Grįžęs Izraelio premjeras savo Kabineto nariams pasakė įtikinęs Rusiją atidėti modernių ginklų pardavimą Sirijai.
Rusija ir Iranas ilgą laiką Sirijos kare buvo sąjungininkės, palaikančios B.al Assado vyriausybės pajėgas. Vis dėlto kai kurie analitikai tikina, kad Maskvos ir Teherano tikslai ima išsiskirti: Rusija Damaske norėtų stiprios, pasaulietinių pažiūrų ir centralizuotos vyriausybės, o Teheranas mieliau matytų silpną vyriausybę, leidžiančią valdžią išlaikyti Irano remiamoms kovotojų grupėms.
Jei konfliktas eskaluosis, Iranas gali patirti didelius nuostolius. Be to, panašu, kad Teheranas siekia išsaugoti branduolinį susitarimą ir be JAV dalyvavimo jame: sutartį taip pat pasirašė Rusija, Kinija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Europos Sąjunga (ES).
O.Zalzbergas: „Dabar galime matyti, kad Netanyahu mano, jog Irano pajėgumai Sirijoje yra pažeidžiami, kad jis gali į juos taikytis, kad Irano galimybės smogti atgal yra susilpnintos. Jis susilpnino kai kuriuos pajėgumus, tačiau turbūt mažiau, nei pats tikina. (Netanyahu – red.) mano, kad Iranas negali reikšmingai reaguoti nerizikuodamas.“
„Dabar galime matyti, kad Netanyahu mano, jog Irano pajėgumai Sirijoje yra pažeidžiami, kad jis gali į juos taikytis, kad Irano galimybės smogti atgal yra susilpnintos. Jis susilpnino kai kuriuos pajėgumus, tačiau turbūt mažiau, nei pats tikina. (Netanyahu – red.) mano, kad Iranas negali reikšmingai reaguoti nerizikuodamas“, – sako analitikas Oferas Zalzbergas iš nevyriausybinės organizacijos „International Crisis Group“.
Tiesa, Izraelis teigė neplanuojantis jokios konflikto eskalacijos. Analitikai, ieškantys užuominų apie galimą Teherano atsaką, pastebi, kad Irano žiniasklaidoje kariniai veiksmai buvo kone ignoruojami – daugiausia kalbėta apie branduolinį susitarimą.
Irano politikos analitikas Mahanas Abedinas „The Telegraph“ teigė, esą Izraelio teiginiai, jog Sirijoje buvo sunaikinta visa Irano karinė infrastruktūra, yra gerokai perdėti. Be to, išlieka didelė konflikto eskalacijos tikimybė.
„Dabar, kai JAV pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo, tiek Iranas, tiek Izraelis jaučiasi laisviau pulti vienas kitą tiesiogiai. Viliuosi, kad tai gali būti sukontroliuota, tačiau po neapgalvoto Trumpo sprendimo tai kelia nerimą ir (konfliktas – red.) yra visiškai nuspėjamas“, – sakė Barbara Slavin iš tyrimų centro „The Atlantic Council“.