Už šį įstatymą balsavo 60 parlamento narių, o 52 jos nepalaikė. Palestiniečiai šį teisės aktą pasmerkė kaip žemės „vagystės įteisinimo“ priemonę.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, nedalyvavęs galutiniame balsavime dėl įstatymo, nes tuo metu vyko namo iš Didžiosios Britanijos, sakė informavęs apie tai JAV administraciją, kad naujasis teisės aktas nenustebintų „mūsų draugų“.
Po įstatymo priėmimo Bezalelis Smotrichas, priklausantis kraštutinių dešiniųjų Žydų namų partijai, vienas iš šio teisės akto iniciatorių, padėkojo amerikiečiams, kad prezidentu išrinko Donaldą Trumpą, „be kurio šis įstatymas tikriausiai nebūtų priimtas“.
Naujasis įstatymas leis Izraeliui legaliai perimti privačią palestiniečių žemę, ant kurios izraeliečiai stato nausėdijas, jeigu jie nežino, kad tai yra privati nuosavybė arba yra gavę valstybės leidimą tai daryti.
Tuo tarpu palestiniečiams bus atsilyginta finansiškai ar kitu žemės plotu.
Prieš balsavimą opozicijos lyderis ir Darbo partijos pirmininkas Isaacas Herzogas piktinosi „niekingu įstatymu“, jo teigimu, pakenksiančiu šalies žydų daugumai.
Palestinos išsivadavimo organizacija (PIO) sakė, kad šis įstatymas yra priemonė „įteisinti vagystę“, demonstruojanti „Izraelio vyriausybės siekį sunaikinti bet kokias galimybes pasiekti politinį sprendimą“.
PIO pranešime pabrėžiama, kad „Izraelio gyvenviečių kūrimas paneigia taiką ir dvišalio sprendimo galimybę“.
Viena palestiniečių ministrė taip pat paragino tarptautinę bendruomenę nubausti Izraelį dėl prieštaringai vertinamo įstatymo, suteikiančio galimybę atgaline data įteisinti tūkstančius namų Vakarų Krante įkurtose žydų nausėdijose.
Palestinos turizmo ir senienų ministrė Rula Maayaa antradienį pareiškė, kad „niekas negali legalizuoti Palestinos žemių vagystės“.
Ji sakė: „Manau, atėjo metas tarptautinei bendruomenei konkrečiai veikti, kad būtų sustabdyti šie izraeliečių nusikaltimai“.
Prieš balsavimą opozicijos lyderis ir Darbo partijos pirmininkas Isaacas Herzogas piktinosi „niekingu įstatymu“, jo teigimu, pakenksiančiu šalies žydų daugumai.
„Šio vakaro balsavimas nėra už arba prieš naujakurius, tai veikiau balsavimas dėl Izraelio interesų“, – sakė I.Herzogas.
Šis teisės aktas „prijungs milijonus palestiniečių prie Izraelio“, įspėjo jis. Be to, jo teigimu, Izraelio kariai ir politikai bus apskųsti tarptautiniams baudžiamiesiems teismams.
Mokslo ir technologijų ministras Ofiras Akunis iš B.Netanyahu partijos „Likud“ savo ruožtu sakė, kad nesutariama dėl teisės į Izraelio žemę.
„Visa Izraelio žemė priklauso žydų žmonėms“, – sakė jis I.Herzogui, pavartodamas biblinį terminą, į kurį įeina ir Vakarų Krantas. „Ši teisė yra amžina ir neginčytina“, – pabrėžė jis.
Kritikai šį įstatymą laiko skatinančiu bent dalinę Vakarų Kranto aneksiją. Toks žingsnis yra dalies B.Netanyahu dešiniojo sparno ministrų kabineto, įskaitant Žydų namų partiją, pagrindinis reikalavimas.
Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) teigimu, šis įstatymas „atspindi Izraelio akivaizdžią nepagarbą tarptautinei teisei“ ir pagilina Vakarų Kranto „faktinę nuolatinę okupaciją“. Be to, organizacija įspėja, kad „D.Trumpo administracija negali apsaugoti jo nuo Tarptautinio Baudžiamojo Teismo tyrimo“.
Izraelio žmogaus teisių organizacija „B'Tselem“ teigė, kad naujasis įstatymas įrodo, jog Izraelis „neturi jokių ketinimų nutraukti palestiniečių kontrolę ar jų žemės vagystes“.
Šis teisės aktas dar gali būti apskųstas, o gynybos ministras Avigdoras Liebermanas praėjusią savaitę sakė: „Tikimybė, kad jį panaikins Aukščiausiasis Teismas, yra 100 procentų“.
Praėjusią savaitę iš Amonos gyvenvietės Vakarų Krante buvo iškeldinti keli šimtai gyventojų, nes Aukščiausiasis teismas anksčiau nutarė, kad jų namai buvo pastatyti ant privačios palestiniečių žemės.
Amonos griovimas
Pirmadienį parlamente Žydų namų atstovė Shuli Mualem paskyrė minėtą įstatymą iškeldintiesiems iš Amonos.
Pagal tarptautinę teisę visos nausėdijos yra nelegalios, bet Izraelis dalį jų laiko teisėtomis. Tuo tarpu savavališkai įkurtas gyvenvietes žydų valstybė įvardija kaip „priešakinius postus“.
Priimti minėtą įstatymą tiesiogiai paskatino užsitęsusi Amonos istorija. Jos gyventojų priverstinio iškeldinimo veiksmai netgi buvo transliuojama per Izraelio televiziją. Pastatų griovimas ir nukėlimas ten prasidėjo pirmadienį.
Šis įstatymas galios 53 kitoms gyvenvietėms ir namams esamose nausėdijose, kurios buvo pastatytos ant palestiniečių žemės, gavus Izraelio leidimą, nurodė nausėdijų plėtrą stebinti organizacija „Peace Now“.
Praėjusią savaitę D.Trumpo administracija pirmą kartą pareiškė, kad nausėdijų plėtra „gali nebūti naudinga“ taikos perspektyvoms
Prieš balsavimą ši organizacija sakė, kad bus „legalizuota“ daugiau kaip 3 800 namų.
JT pasiuntinys Artimųjų Rytų taikos procesui Nikolajus Mladenovas sakė esąs „sunerimęs“ dėl šio įstatymo, galinčio „smarkiai sumenkinti arabų ir izraeliečių taikos perspektyvas“.
Nuo D.Trumpo inauguracijos Izraelis jau paskelbė apie daugiau kaip 6 000 naujų namų statybas Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje, kurias Palestina laiko esminėmis savo būsimos valstybės teritorijomis.
Praėjusią savaitę D.Trumpo administracija pirmą kartą pareiškė, kad nausėdijų plėtra „gali nebūti naudinga“ taikos perspektyvoms, tačiau, priešingai nei ankstesnės administracijos, teigė, kad jos visgi nėra kliūtis taikai.
Šis Baltųjų rūmų pareiškimas buvo suprastas kaip žinutė B.Netanyahu ir jo vyriausybei, kad JAV administracija linkusi pasilikti galimybę spręsti savo nuožiūra.
Vašingtonas pirmadienį atsisakė pakomentuoti naująjį įstatymą.
Izraelio generalinis prokuroras Avichai Mandelblitas perspėjo vyriausybę, kad šis įstatymas gali prieštarauti konstitucijai ir kelia grėsmę Izraeliui būti patrauktam tarptautinėn baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus.
Turkija pasmerkė įstatymą
Turkija antradienį pasmerkė naująjį Izraelio įstatymą, įteisinantį kelias dešimtis žydų nausėdijų privačiose palestiniečių žemėse okupuotame Vakarų Krante.
Šis pareiškimas pasirodė Tel Avive pirmą kartą per pastaruosius septynerius metus lankantis Turkijos turizmo ministrui.
„Ryžtingai smerkiame Izraelio parlamento priimtą įstatymą, įteisinantį įvairias nausėdijas, kurioms priklauso 4 000 pastatų, iškilusių ant privačios palestiniečių nuosavybės“, – sakoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Ministerija pareiškė, kad „nepriimtina“ Izraelio politika prieštarauja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoms, ir „naikina pagrindą dviejų šalių sprendiniui“.
Naujasis įstatymas leis Izraeliui legaliai perimti privačią palestiniečių žemę, ant kurios izraeliečiai stato nausėdijas, jeigu jie nežino, kad tai yra privati nuosavybė arba yra gavę valstybės leidimą tai daryti.
Kritikai tvirtina, kad jis legalizuos žemės „vagystę“, kurią net Izraelio įstatymai laikė priklausančia palestiniečiams.
Ankara savo pranešimą paskelbė jos turizmo ministrui Nabi Avci viešint Tel Avive, kur jis turi susitikti su izraeliečiu kolega. Tokio lygio Turkijos vyriausybės pareigūno vizitas Izraelyje yra pirmasis per pastaruosius septynerius metus.
Pernai abi valstybės pagaliau susitaikė po dvišalius santykius smarkiai sugadinusio incidento, kai 2010 metais Izraelio komandosai šturmavo Turkijos laivą, mėginusį pasiekti žydų valstybės blokuojamą Gazos Ruožą.
Po šio šturmo, kuris pareikalavo 10 turkų aktyvistų gyvybių, Turkija ir Izraelis atšaukė savo ambasadorius, o abiejų šalių santykiai pasiekė žemiausią visų laikų lygį.
Visgi dvišaliai santykiai atšilo praėjusių metų birželį, kai po ilgų slaptų derybų trečiosiose šalyse Izraelis sutiko sumokėti kompensaciją, atsiprašė Turkijos ir pažadėjo iš savo uostų išsiųsti pagalbos laivų į Gazą.
Turkijoje itin mėgsta atostogauti Izraelio piliečiai. Kasmet čia apsilanko kelios dešimtys tūkstančių izraeliečių.
