Politikos veteranas buvo prisaikdintas praėjus kelioms minutėms po to, kai buvo patvirtinta jo naujoji vyriausybė – už ją balsavo 63 deputatai iš 120.
Po lapkričio mėnesį įvykusių rinkimų B.Netanyahu vyriausybę suformavo remiamas ultraortodoksų ir kraštutinių dešiniųjų partijų.
Jo sugrįžimas žymi šeštąją kadenciją, o tai reiškia, kad jis ir toliau daugiau nei dešimtmetį dominuoja Izraelio politikoje.
Jo naujoji vyriausybė įsipareigojo teikti pirmenybę nausėdijų plėtrai okupuotame Vakarų Krante, skirti didžiules subsidijas savo ultraortodoksų sąjungininkams ir imtis plataus masto teismų sistemos reformos, kuri gali kelti pavojų šalies demokratinėms institucijoms.
B.Netanyahu yra ilgiausiai pareigas einantis šalies ministras pirmininkas, šiame poste išbuvęs nuo 2009 iki 2021, taip pat 1990-aisiais. Praėjusiais metais po ketverių aklavietėje atsidūrusių rinkimų jį iš posto nušalino aštuonių partijų koalicija, vieningai pasisakanti prieš jo valdymą, kai jis buvo teisiamas už korupciją.
Nepaisant politinio sugrįžimo, jis tebėra teisiamas dėl kaltinimų sukčiavimu, pasitikėjimo pažeidimu ir kyšių priėmimu trijose korupcijos bylose. Jis neigia visus jam pateiktus kaltinimus ir teigia, kad yra priešiškos žiniasklaidos, policijos ir prokurorų surengtos raganų medžioklės auka.
Įvairialypė, tačiau trapi koalicija, kuri birželio mėnesį nuvertė B.Netanyahu, subyrėjo, o politikas su savo sąjungininkais lapkričio mėnesį rinkimuose užsitikrino daugumą parlamente.
„Girdžiu nuolatinius opozicijos šūksnius apie šalies ir demokratijos pabaigą“, – kalbėjo premjeras, išėjęs į parlamento tribūną prieš ketvirtadienio popietę įvykusią oficialią vyriausybės priesaiką. Jo kalbą ne kartą pertraukė opozicijos vadovybės šūksniai ir patyčios, kuri kartais skandavo žodį „silpnas“.
„Opozicijos nariai, pralaimėti rinkimus nėra demokratijos pabaiga, tai yra demokratijos esmė“, – sakė jis.
B.Netanyahu vadovaus vyriausybei, kurią sudaro griežtosios linijos religinė ultranacionalistų partija, kurioje dominuoja Vakarų Kranto naujakuriai, dvi ultraortodoksų partijos ir jo nacionalistinė partija „Likud“.
Jo sąjungininkai siekia drastiškų pokyčių, kurie gali atstumti didelę dalį Izraelio visuomenės, padidinti konflikto su palestiniečiais riziką ir supriešinti Izraelį su kai kuriais artimiausiais jo rėmėjais, įskaitant Jungtines Valstijas ir žydų kilmės amerikiečių bendruomenę.
B.Netanyahu vyriausybės platformoje teigiama, kad „žydų tauta turi išskirtines ir neginčijamas teises“ į visą Izraelį ir Palestinos teritorijas, ir žadama skatinti nausėdijų statybą okupuotame Vakarų Krante.
Naujoji vyriausybė taip pat išreiškė susirūpinimą dėl mažumų ir LGBTQ teisių pažeidimų.
Prie parlamento keli tūkstančiai demonstrantų mojavo Izraelio ir „Pride“ vėliavomis ir skandavo „nenorime fašistų Knesete“.
Anksčiau šią savaitę du Religinio sionizmo partijos nariai pareiškė, kad jie siūlys antidiskriminacinio įstatymo pataisą, kuri leistų įmonėms ir gydytojams diskriminuoti LGBTQ bendruomenę religinio tikėjimo pagrindu.
Šios pastabos ir valdančiosios koalicijos nusistatymas prieš LGBTQ sukėlė nerimą, kad naujoji B.Netanyahu administracija panaikins jų ir taip ribotas teises. B.Netanyahu bandė išsklaidyti šiuos nuogąstavimus, žadėdamas, kad LGBTQ teisėms nebus pakenkta.
Kadenciją baigiantis ministras pirmininkas Yairas Lapidas, kuris dabar vėl taps opozicijos lyderiu, sakė parlamentui, kad perduoda vyriausybei „puikios būklės šalį, turinčią stiprią ekonomiką, patobulintus gynybinius pajėgumus ir stiprias atgrasymo priemones, ir kurios tarptautinė padėtis yra viena geriausių per visą istoriją“.
„Pasistenkite to nesunaikinti. Netrukus grįšime“, – sakė Y.Lapidas.
