Šie N.Bennetto komentarai nuskambėjo kitą dieną po derybų atnaujinimo tarp Irano ir penkių galingųjų valstybių, siekiant atkurti ties žlugimo riba atsidūrusią 2015 metų sutartį dėl Teherano branduolinės programos. Premjeras pakartojo, kad Izraelio jokia sutartis nesaisto, tad žydų valstybė turi galimybę prireikus imtis karinių priemonių.
„Šiaip ar taip, be abejo, gera sutartis gali būti, – N.Bennettas sakė Izraelio armijos radijui. – Ar šiuo metu, esant dabartinei dinamikai, tai tikėtina? Ne, nes reikalinga daug griežtesnė pozicija.“
N.Bennettas taip pat neigė ankstesnio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu tvirtinimus, kad jis susitarė su Vašingtonu, jog nebus „jokių staigmenų“. Tai reikštų kad žydų valstybė būtų atvira savo pagrindiniam sąjungininkui dėl savo karinių ketinimų Irano atžvilgiu ir tokiu būdu potencialiai apribotų savo veiksmų laisvę.
„Izraelis visuomet pasiliks teisę veikti ir gintis pačiam“, – kalbėjo vyriausybės vadovas.
Izraelis nerimaudamas stebėjo, kaip Europos šalys, Rusija ir Kinija pastarosiomis savaitėmis atnaujino derybas su Iranu. Teheranas per šias derybas laikėsi griežtos pozicijos – leido suprasti, kad galėtų būti persvarstyta viskas, dėl ko buvo sutarta per ankstesnius diplomatinio proceso etapus, taip pat reikalavo, kad būtų atšauktos šiitiškai respublikai taikomos sankcijos, nors ši savo branduolinę programą intensyvina.
N.Bennettas ragino derybininkus su Iranu kalbėti griežčiau. Izraelis šiame procese nedalyvauja, bet yra įsitraukęs į užkulisių diplomatiją, mėgindamas įtikinti sąjungininkus labiau spausti Iraną suvaržyti savo branduolinę programą.
2015 metų istorine sutartimi Teheranui turėjo būti sušvelnintos sankcijos mainais į branduolinės programos apribojimus. Tačiau 2018 metais tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvedė Vašingtoną iš šio susitarimo ir grąžino didelio masto sankcijas Iranui. Kitos sutarties signatarės stengėsi šį paktą išsaugoti.
Pirmadienį Vienoje prasidėjo naujausias, aštuntasis derybų ratas. Dešimčia dienų anksčiau buvo paskelbta derybų pertrauka, kad Irano atstovas galėtų parvykti į savo šalį pasikonsultuoti.
Ankstesnis etapas – pirmas po ilgiau kaip penkis mėnesius trukusio paralyžiaus, nulemto naujos griežtosios linijos vyriausybės atėjimo į valdžią Irane – buvo temdomas įtampos dėl naujų Teherano reikalavimų.
Iranas sako, kad jo branduolinė veikla yra visiškai taiki. Tuo metu Izraelis, laikantis Iraną savo pagrindiniu priešu, yra griežtai nusistatęs prieš 2015 metų sutartį, oficialiai vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).
Izraelis sakė norįs, kad būtų sudaryta geresnė sutartis, nustatanti griežtesnių suvaržymų šiitiškos respublikos branduolinei programai, taip pat sprendžianti problemas dėl Irano didelio nuotolio raketų programos ir Teherano paramos užsienyje aplink Izraelį veikiantiems elementams, priešiškiems žydų valstybei.
Izraelis taip pat sako, kad derybos turi būti paremtos „įtikinamu“ kariniu spaudimu, turinčiu užtikrinti, kad Iranas šio proceso nevilkintų neribotą laiką.
